Saulė BERŽINYTĖ
Kazlų Rūdos savivaldybės neįgaliųjų draugijoje veikia Dalios Keblaitytės monotipijų paroda. Gal ne visi žino žodžio „monotipija“ reikšmę, nes jį nedažnai vartojame. Pirmoji – tai monotipijos technika sukurtas kūrinys. O antroji – technika, kai tapoma greitai džiūstančiais dažais ant metalo ar stiklo plokštės, nuo jos rankiniu būdu daromas tik vienas atspaudas ant popieriaus ar drobės. Perkeliant kūrinį nuo plokštės ant popieriaus suminkštėja nupiešto ar nutapyto vaizdo kraštai, todėl kūriniui būdinga neryškūs kontūrai, susiliejančios spalvos, subtilūs spalvų niuansai…
2000-aisiais atvykusi gyventi į Kazlų Rūdą Dalia troško kurti. Norėjo išbandyti karpinius, bet jie nepalietė kūrybiškos sielos. Kol pagaliau atrado monotipiją…
Kūrybiškumo šaknys
Dalia Keblaitytė gimė Kudirkos Naumiestyje. Tėtis buvo mokyklos direktorius, dėstė lietuvių ir lotynų kalbas, buvo labai muzikalus: grojo pianinu, gitara, griežė smuiku. Mama – namų šeimininkė, labai gražiai siuvinėjo (tautinių rūbų prijuostes ir palaidines, staltieses, servetėles, kitus rankdarbius), turėjo nuostabų balsą, net lakštingala pavadindavo klausantieji jos dainavimo… Mamos brolis Juozas Diržius iš Kudirkos Naumiesčio buvo dievdirbys: drožė kryžius, koplytstulpius, skulptūrėles. „Tai gal iš mamos pusės ir mano polinkis menui, kūrybiškumo šaknys“, – mąsto Dalia.
Meno trauka
Baigusi mokslus Dalia Keblaitytė dirbo vaikų darželyje auklėtoja, vėliau – meno gaminių įmonėje (tai buvo medžio raižiniai, dėžutės papuošalams, kosmetikai, paveikslai, interjero puošyba iš lino ir virvelių…). Kūrė ir darbus pristatydavo į dailės parduotuves, kur juos pirkdavo turistai ar savo namus, butus norintys papuošti tautiečiai. Kauno keturmetės vaikų dailės mokyklos suaugusiųjų grupėje ji baigė akvarelės specializaciją. Iki šiol saugo mokyklos baigimo atestatą. Jos devynis kurso bičiulius piešimo, tapybos, kompozicijos, lipdybos, dailės istorijos mokė puikūs dėstytojai: A. Lukštas, Č. Kontrimas, A. Martinaitis.
Meno gaminių įmonėje mažino etatus, todėl baigusi mokslus įsidarbino ligoninėje dailininkės pavaduotoja. Čia ligonius mokė tapyti aliejiniais dažais. Tuo metu į reabilitaciją ateinantis dailininkas ir pamokė Dalią kurti monotipijas.
Gyvenimas Kazlų Rūdoje ir kūryba
Pradėjus gyventi žaliojoje Kazlų Rūdoje atėjo ir įkvėpimas kurti. Po keleto metų ėmė komponuoti paveikslėlius ir atvirukus iš džiovintų augalų, gėlių, akvarele piešė įvairias gėles. Kuriant sveikata pagerėjo, o ypač ji sustiprėjo pradėjus tapyti monotipijas. „Man monotipijos labai patinka ir sekasi jas kurti. Kartais įkvėpimas ateina vakare, tada dirbu ir nuo pat ryto – tik atsikėlus norisi baigti pradėtą darbą ar kurti kitą. Brolio Algirdo sūnus Tadas aprūpina dažais, teptukais. Jis manimi labai rūpinasi, padeda sunkiomis akimirkomis, tetute vadina…“ – džiaugiasi Dalia.
Prie monotipijų ji pradėjo dirbti maždaug prieš 20 metų, kai lankydavo Kazlų Rūdos neįgaliųjų draugijoje veikiantį darbščiųjų rankų būrelį. Tada kūrė atvirukus. O labiausiai šis žanras „užkabino“ prieš 10 metų – tada monotipijas tapo vieninteliu Dalios kūrybos džiaugsmu. „Kai dirbi, kuri, pamiršti visus skausmus“, – sako ji. Savo kūrinius Dalia dovanoja, siunčia sukurtus sveikinimus giminėms, bičiuliams…
Dalios kūryba – meno gaminių įmonės darbai, atvirukai iš gamtinių medžiagų, akvarele tapytos gėlės, monotipijos – labai kruopšti, nuoširdi, įkvepianti. O jos monotipijos žadina vaizduotę, skatina kurti. Linkime kūrėjai Daliai Keblaitytei ir toliau džiuginti mūsų sielas šviesiomis spalvomis…
