Šie žodžiai skirti jums (mums) visiems, ir kviečia jie į tarpukario Marijampolėje gerai žinomų žmonių – šviesuolių, visuomenininkų – Aleksandros ir Andriaus Bulotų namus (P. Vaičaičio g. 16). Tai citata iš originalaus kvietimo į neretai čia vykusius įvairius renginius. Šį kartą irgi buvo sukviesta daug garbių žmonių – jiems pirmiems pristatyta užbaigta naujoji ekspozicija „Bulotų namai – tarpukario miestiškosios kultūros atspindys“. Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė pakvietė Marijampolės savivaldybės merą Povilą Isodą ir Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorių Antaną Pilecką perkirpti simbolinę juostelę ir atverti kelią į šiuos namus.

Gal ne vienas aktyvesnių marijampoliečių ir nustebo, kad tai vyksta tik dabar: daugybė renginių – konferencijų, edukacinių programų, susitikimų – čia jau buvo, dalyvavo žymių mokslininkų, kultūros tyrinėtojų ne tik iš Lietuvos. Per tuos beveik trejetą metų, 2020-aisiais baigus restauruoti pastatą, čia prasidėjo veikla. Tačiau buvo ir tai, ko pašaliniai nematė. Buvo kuriamos vizijos ir jų įgyvendinimo planai, daug diskutuota, tartasi su specialistais.

Kuriant ekspoziciją ne vienerius metus dirbo visų muziejaus padalinių muziejininkai: Jurgita Jasevičienė, Agnė Kaulickienė, Rasa Gražytė-Bernotienė, Valė Klesevičienė, Tomas Kukauskas bei kiti. Lankytojai sužinojo apie ilgą, daug dėmesio net smulkmenoms pareikalavusį kruopštų darbą, renkant bei kaupiant istorinę medžiagą, eksponatus, užrašinėjant atsiminimus.

Daug bendrauta su Andriaus ir Aleksandros Bulotų giminaičiais, buvusiais kaimynais, šiuose namuose dirbusių ar kitokių reikalų turėjusių žmonių artimesniais ar tolimesniais giminėmis. O sukauptą medžiagą reikėjo ne tik susisteminti, bet ir pateikti lankytojams taip, kad juos tikrai sudomintų…

Norėta sukurti ne ekspozicines sales, o namų aplinką, kuri atspindėtų tarpukario miestiečių gyvenseną, lankytojus kviestų jaustis… kaip atėjus į svečius, o ne į muziejų. Pasakodami šio renginio dalyviams apie kiekvieną iš kelių patalpų muziejininkai tai ir akcentavo. Interjeras iš dalies atkurtas – ir iš dalies sukurtas, remiantis kiek įmanoma tikslesniais duomenimis, daiktų nedaug, bet jie svarbūs (vien su Žemaite susiję kokios vertės!).

Dalis jų – iš mokytojų Kamaičių buvusių namų (muziejininkai dėkingi naujiesiems šeimininkams, kad informavo apie ten esančius, tą patį laikmetį atspindinčius, daiktus). Stengtasi ekspozicijos neapkrauti tekstais – nors citatos iš laiškų, spaudos įdomu ir vertinga – daug kas pateikta vizualizuotai, daug interaktyvių priemonių. Yra įvairių judesio davilkių (netikėtai gali išgirsti „Bulotų“ šuns lojimą ar pelyčių krebždesį…), šešėlių teatro elementų, panaudotos holograminės vitrinos.

Ekspozicija pritaikyta įvairiausioms tikslinėms grupėms, sukurtas audiogidas bei virtualus turas. Kaip sakė daugelį šių dalykų įgyvendinusios mažosios bendrijos „Tikras vaizdas“ vadovas Artūras Lukševičius, išpildant užsakovo viziją kiekviename projekte stengiamasi įgyvendinti tai, ko nėra kitur.

Po pirmosios peržiūros visi sukviesti dar kartą prisiminti ir apibendrinti šio projekto rezultatus. Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda prisipažino senokai buvęs Bulotų namuose ir sakė esąs maloniai nustebęs, kaip išradingai ir inovatyviai parengta ekspozicija ir pasiruošta būsimoms veikloms.

„Tai viena interaktyviausių, šiuolaikiška ir patraukli kultūros įstaiga, kurioje bus laukiami visi, ji padės suvokti, kokį turtą turime savo mieste.“ (Projektas įgyvendintas ir Savivaldybės, ir ES lėšomis.) Padėkota visiems, kurie dovanojo eksponatus, dalijosi informacija, bendradarbiavo ir atliko konkrečius darbus. Dėkota gausiai dalyvavusiems plačios Bulotų giminės atstovams – jie buvo vieni pirmųjų, kurie pritarė šių namų atgaivinimo idėjai. Juozas Bulota tai, ką dabar mato, pavadino stebuklu…

…Bulotų namuose būdavo daug sambūrių, įvairių vakarų. Namų šeimininkas yra sakęs, kad čia ketina „atvežti aukštos kultūros dvelksmą“. Štai 1933 m. „Suvalkietyje“ rašoma: „Senovišką garbę Marijampolės inteligentijai sudaro tas faktas, kad jaukias labdaringas pramogas pavyksta suruošti privačiuose butuose. (…) Šitokis solidarumas, kuris primena knygose skaitytus ar filmose matytus inteligentų salonus kituose miestuose beveik nežinomas.“ Arba: „Apie eilinį šeimynišką vakarėlį advokatų ponų Bulotų bute. Iš Kauno atvykusi Valstybinio teatro primadona Ona Rymaitė meniškai padeklamavo. Svečių buvo iš Kauno, Vilkaviškio, Kalvarijos – apie 50 žmonių. Surinkta arti 450 litų“ (kalba netaisyta).

…Šiandien šie namai vėl visus kviečia ir laukia: „Čia išvysite ne tik ekspozicijas – rasite žaidimų, užduočių, patarimų, muzikos garsų ir prieskonių kvapų, akį džiugins animacijos, šešėlių instaliacijos“, – žada muziejininkai.