Su Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriumi Valdu ANDRIUŠKEVIČIUMI bendravome pernai kovą – tada jis šiose pareigose buvo apie pusmetį ir turėjo nemažai planų, vizijų, nors jau buvome užsidarę… Praėjus beveik metams situacija panaši – vėl karantinas, normaliai dirbti galėjome keletą mėnesių. Tad kalbamės apie tai, kaip sekėsi, ką pavyko iš to, kas planuota, realizuoti.
– Kokį atliktą darbą (ar didesnio projekto dalį) laikote svarbiausiu? Ką apskritai atnešė pirmieji darbo metai?
– Taip, įdomi patirtis papuolė… Žinoma, daug planų sugriuvo, tačiau pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvome planavę, užsitikrinti perspektyvas tolimesnei veiklai. Labai džiaugiuosi, kad į kolektyvą pavyko pritraukti daug iniciatyvių žmonių, kurie negailėdami nei jėgų, nei laiko stačia galva pasinėrė į pradėtas veiklas, projektus. Pavyko papildyti techninę bazę garso ir šviesos įranga, scenos pakyla lauko renginiams. Pavasarį Kultūros centras skyrė autobusą keleivių susisiekimui savivaldybės teritorijoje, nes perkamų paslaugų teikimas buvo nutrūkęs – vidiniais resursais prisidėjome prie bendros veiklos. Labai džiaugiamės atnaujinta Kazlų Rūdos parko estrada ir aplinka. Kartu su komanda įgyvendinome naują projektą – Rimvydo Žigaičio menų festivalį. Jo koncertai iš Kazlų Rūdos pa-sklido po miestelius ir kaimus: Višakio Rūdą, Plutiškes, Antanavą… Koncertavo žymiausi Lietuvos kolektyvai ir atlikėjai: Lietuvos kamerinis orkestras, Kauno valstybinis choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, solistai Judita Leitaitė ir Liudas Mikalauskas. Tokio lygio ir tiek profesionalios muzikos koncertų Kazlų Rūdos savivaldybėje jau seniai yra buvę.
Didžiausias metų įvykis – savivaldybės 20-mečio šventiniai renginiai, į tai buvo koncentruota ir veikla. Juo labiau kad laukė nežinoma patirtis – žiūrovų apskaita ir kontrolė. Iš šios situacijos taip pat gavome didelės patirties ir dalinomės su kolegomis iš kitų rajonų: šventėje dalyvavo apie 7000 žmonių (žiūrovų ir dalyvių). Sugebėjome valdyti ir kontroliuoti srautus numatytose teritorijose ir taip užtikrinti saugumo reikalavimus. Po šventės neišaiškėjo nė vieno COVID atvejo. Už tai esame labai dėkingi Kultūros centro savanoriams ir jaunimui, talkinusiems šventės metu ir svariai prisidedantiems prie bendro Kultūros centro veiklos organizavimo. Kaip matote, įvykių netrūko.
– Vasarą ir rudeniop Kazlų Rūdos kraštas skambėjo – ar Jus, kaip organizatorių, žmonių dėmesys, aktyvumas dalyvaujant, patenkino? Kiek žinau, kažkurie projektai nevienkartiniai…
– Taigi, su tuo dėmesiu buvo visokios patirties. Kai jo per daug – irgi negerai. Tai ne tik mūsų, bet ir visos Lietuvos regionų problema – žmonės įpratę gauti viską už dyka, kad nereikėtų nė piršto pajudinti. Tokia praktika susiklostė ilgainiui, regionų kultūros centrų vadybininkams stengiantis pritraukti kuo žymesnių, kuo geresnių atlikėjų, ypač populiariosios muzikos srityje. Buvo negailima lėšų, nes vietos valdžia suinteresuota, kad jų valdose vyktų svarbūs dalykai. Tuomet išsikreipė rinka – žmonės nebeina į koncertus, nes vis vien „kažkada“ tas atlikėjas atvažiuos į vasaros šventę, festivalį – ir už dyka.
Kitas reikalas su profesionaliojo (aš vadinu akademinio) meno sritimi. Publika nebesidomi rimtais, tikrais dalykais: gyvu akustiniu atlikimu, nuoširdžiu bendravimu ne nuo aparatūra užgriozdintos scenos, o muzikavimu, pokalbiu, vienas kito klausymu… Žinoma, dalis žmonių su malonumu vaikšto į akademinio žanro renginius (ne tik koncertus, bet ir spektaklius, poezijos skaitymus, knygų pristatymus), tačiau tai – mažuma. Ką gi, bandysime puoselėti, siūlyti, auklėti, kad Kazlų Rūda skirtųsi iš kitų regionų savo išprusimu ir išlavintu skoniu bei požiūriu į vertybes. Kaip parodė pirmasis Rimvydo Žigaičio menų festivalis – susidomėjimas yra, tikimės – ir neišblės.
Valdas Andriuškevičius. Mantvydo Prekevičiaus nuotrauka
2019 metais, man pradėjus dirbti, spėjome pateikti 3 projektus. Finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos gavo vienas – minėto festivalio – projektas. Per karantiną papildomai buvo gautas finansavimas Kultūros centro tinklapio atnaujinimui. Jį netrukus išvysite su papildymu apie Kazlų Rūdos krašto tautodailininkus, menininkus, įsimintinas vietoves, paveldo ir istorinius objektus – tai buvo 2020 metų tikras iššūkis. Šį projektą nuoširdžiai kuravo mūsų etnografė Daina Ciegienė. Esu jai labai už tai dėkingas.
2020 m. Lietuvos kultūros tarybai pateikėme keturis projektus, Kultūros ministerijai – tris edukacinius projektus su Moksleivio paso paslauga ir dar projektą teikėme ES fondui. Laukiame vertinimų. Tikrai tęsime Rimvydo Žigaičio menų festivalį, jau jungiasi ir R. Žigaičio meno mokyklos kolektyvas. Tęsime vasaros koncertų tradiciją parko estradoje ir kitose miesto erdvėse: pernai tai pateisino lūkesčius, žmonės su malonumu rinkosi pasiklausyti vietos saviveiklos kolektyvų, meno mokyklos paruoštų koncertų.
Su Kazlų Rūdos savivaldybės mero komanda ir masinių renginių darbo grupe intensyviai ruošiamės įveiklinti parko teritoriją. Tai bus ne tik sporto, bet ir laisvalaikio zona, kurioje vyks koncertai, bus galima pasisupti hamake, klausant džiazo ar kitokios muzikos, vyks vietos meno kolektyvų ir profesionalių atlikėjų koncertai, spektakliai, dailininkų plenerai ir parodos, edukaciniai užsiėmimai. Esant pandeminei situacijai – tai vienas iš 2021 m. veiklos prioritetų.
– Praėjusį kartą kaip svarbų ir didelį darbą minėjote Kultūros centro renovaciją. Kiek toli pažengta?
– Tai dar vienas iššūkis ir nuoširdžiai dėkoju Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai už pagalbą, nardant visokių tvarkų, potvarkių ir įstatymų jūroje, nes susigaudyti tokioje gausoje tikrai nelengva, juo labiau kad atradome daug neišspręstų juridinių klausimų, kurie labai stabdė procesą. Tačiau kartu viską įveikėme ir jau laukiame statybos leidimo, o tada bus paskelbta ir darbų pradžia. Po truputį ruošiame patalpas, derinamės su partneriais – kas galėtų priimti vieną ar kitą kolektyvą renovacijos laikotarpiu. Tikiuosi, kad viskas pavyks ir 2023 m. jau galėsime pakviesti į tikrą kultūros centrą.
– Dar vienas aktualus naujam vadovui klausimas, sakėte, kadrai. Ar pavyko suformuoti bendraminčių komandą?
– Nepaprastai esu laimingas, kad pavyko surinkti PAČIUS GERIAUSIUS! Tikrai! Teko pasistengti ir įrodyti, kad pirmiausia žmonės, ateinantys dirbti į Kultūros centrą, čia bus gerbiami ir skatinami, kad bus sąlygos, leidžiančios jiems įgyvendinti savo iniciatyvas, o kartu ir bendrus tikslus. Jau seniai svajojau kažkuriame renginyje pristatyti savo komandą, tačiau karantinas sutrukdė, tad naudodamasis proga norėčiau dabar pagarsinti. Tai Sigita Mikalauskienė (direktoriaus pavaduotoja kultūros ir organizaciniams reikalams), Odeta Pučinskienė (renginių organizatorė, režisierė), Daina Ciegienė (etnografė, folkloro ansamblio „Sūduonia“ vadovė), Kristina Daunorienė (administratorė), Remigijus Janušaitis (ūkvedys), Vida Juškienė (valytoja), Eglė Simanauskienė (Bagotosios/Antanavo kultūros namų renginių organizatorė, choreografijos kolektyvo vadovė), Birutė Kerušauskienė (Višakio Rūdos kultūros namų renginių organizatorė, edukacijų iniciatorė), Rimantas Gelgota (pučiamųjų instrumentų orkestro „Atžalynas“ vadovas), Ernestas Petraitis (orkestro koncertmeisteris), Laima Vitukynienė (mišraus choro „Viltis“ vadovė), Rima Berentaitė (moterų choro ir moterų ansamblio „Medeinė“ vadovė), Valdas Pečkys (Višakio Rūdos kaimo kapelos „Šaltinėlis“ vadovas), Inga Kidolienė (Ažuolų Būdos mišraus ansamblio „Gilija“ vadovė), Milda Jurkšienė (Jūrės miestelio meno kolektyvo vadovė), Rimutė Bosienė (Jankų kultūros namų renginių organizatorė ir teatro studijos vadovė), Rolandas Buragas (Antanavo meno saviveiklos ir moterų ansamblio „Vilnis“ vadovas), Aidas Leskauskas (jaunimo dainavimo studijos vadovas), Vida Bagdonienė (Būdos kultūros namų renginių organizatorė ir folkloro ansamblio „Gandružis“ vadovė), Algimantas Kumetaitis (garso ir šviesų technikas/operatorius), vairuotojas Valdas Revinskas. Kultūros centro administracija pasikeitė visa, dalis kolektyvų vadovų tie patys, dalis naujų. Smagu, kad su idėjomis ateina jaunų žmonių, grįžusių iš emigracijos ir ieškančių galimybių.
Buriame savanorių komandą, ji talkina renginių metu, padeda rinkti informaciją tinklapiui.
Labai džiugu, kad iniciatyvą rodo ir čia gyvenantys menininkai, tautodailininkai.
– Kvietėte savivaldybės žmones ne tik kritikuoti, kas kultūroje „ne taip“, bet ir siūlyti, ką daryti, kad būtų TAIP… Ar sulaukėte tokių siūlymų?
– Taip. Nuo pat pradžių stengiausi į susirinkimus pakviesti kuo daugiau bendruomenės narių, kad visi išsakytų savo nuomones, lūkesčius dėl savo miestelio, kaimo ar bendruomenės kultūrinės veiklos, dvasinių poreikių tenkinimo. Buvo ir ginčų, ir griežtų pareiškimų, bet labai džiaugiuosi, kad visa tai išaugo į kultūringas diskusijas. Manau, ir bendruomenės tai pajuto, suprato, pradėjo rodyti daugiau iniciatyvos, savarankiškai teikti projektus. Tikiuosi, kad ir toliau eisime į priekį pasitardami, o nesipykdami.
Naudodamasis proga norėčiau padėkoti už palaikymą ir patarimus merui, Administracijos direktorei ir visai Savivaldybės administracijai – jie nuoširdžiai padėjo orientuotis naujoje vietoje, įstatymų pinklėse, ūkio reikaluose. Dėkoju Kazlų Rūdos savivaldybės įmonėms, prisidedančioms organizuojant miesto renginius, Kazio Griniaus gimnazijai, Rimvydo Žigaičio menų mokyklai. Labai džiugu, kad radome bendrą kalbą su Kazlų Rūdos parapijos klebonu Renaldu Janušausku, seniūnais ir kitais socialiniais ir viešojo sektoriaus partneriais. Esu komandos žmogus ir smagu jausti, kad turi tą komandą ir esi jos narys. Tik veikdami kartu galime pasiekti didesnių tikslų, nei vien įgyvendindami savo ambicijas.
– Dar ilgokai, matyt, betarpiškai susitikti, klausytis gyvos muzikos ir pan. negalėsime. Kaip šiuo keistu metu sugebate neišsibalansuoti? Kuo užpildote tuštumą ar poreikį – ir reikštis, ir pačiam būti klausytoju, vertintoju? Ką rekomenduotumėte mūsų skaitytojams?
– Šioje srityje esu menkas patarėjas, nes, kaip ir daugelis, mėgstu gerą knygą, gerą filmą, televizijos laidą ar koncertą. Tačiau tai kiekvienas pasirenka pagal savo išsilavinimą, papročius, nuotaiką. Neišsibalansuoti padeda laiko stygius planuojant ateities renginius, idėjas, derinant su partneriais, teikiant projektus. Jei sąžiningai, norėčiau dar vienų metų karantino, kad ramiai galėčiau sustrateguoti viską, ką esu suplanavęs. Tad linkėčiau visiems ne liūdėti, o susirasti sau šiuo metu tinkančią ir kasdienybę praskaidrinančią veiklą, o pesimistams ir optimistams turiu tik vieną patarimą: „Ir tai praeis“. Linkiu visiems būti sveikiems, o visa kita atsitiks taip, kaip Jūs panorėsite arba – nepanorėsite.
– Ačiū už išsamų pasakojimą – ir sėkmės 2021-aisiais.
Nijolė LINIONIENĖ
