renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes.

Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra.

– Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?

 

Martynas Klimašauskas sako, kad įvaldęs grafikos dizainą pasijuto tarsi įgijęs supergalią, nes dabar gali realizuoti daugybę savo idėjų.

Martynas Klimašauskas sako, kad įvaldęs grafikos dizainą pasijuto tarsi įgijęs supergalią, nes dabar gali realizuoti daugybę savo idėjų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau.
Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra viena iš pagrindinių krypčių, kuria užsiimu ir kurioje save realizuoju. Kauno kolegijoje esu baigęs Reklamos technologijų studijas. Bet tai – tik pradžia mano tapimo grafikos dizaineriu. Už tai, kad juo esu, negaliu atiduoti visos atsakomybės kolegijai. Daugiausia žinių įgijau tobulindamasis, mokydamasis savarankiškai, daug laiko skirdamas praktikai.

– Kodėl nutarėte pasirinkti būtent grafikos dizainą, kuo ši sritis Jums įdomi? Jeigu domina menas, tai vis dėlto ar nekilo dilema: rinktis tradicines, su daile, menu susijusias studijas, ar besisiejančias su technologijomis?

– Ieškojau galimybės, kaip save realizuoti kūryboje, bet nesisprausti į vienos meno šakos rėmus. Grafikos dizaino suteikiamos galimybės leidžia įvairovę, eksperimentus.
Be to, grafikos dizainas, reklamos technologijos šiuo metu yra vienos iš perspektyviausių profesijų. Atrodo, kad šių sričių specialistų pasaulyje reikės nuolatos, laikui bėgant šis poreikis galbūt netgi didės… Taip manau įvertindamas dabartinę situaciją pasaulyje – skaitmeninis turinys tapo labai svarbus. Taigi mano pasirinkimą lėmė noras kurti ir galimos ateities perspektyvos. Todėl grafikos dizainas man pasirodė patrauklesnis už tradicinį meną.

Tradicinis menas, manau, yra labiau kultūrinis dalykas, o aš iš prigimties esu praktikas ir suprantu, kad ranka pieštą paveikslą daug sunkiau platinti ir realizuoti, nei skaitmeninį piešinį. Bet nuo dailės ir kitų meno šakų tikrai neketinu nusisukti, nes grafikos dizaine jos reikalingos. Dailė, tapyba, kaligrafija – visa tai yra grafikos dizaino sudedamosios dalys.

Tuo, kad jungia daugybę meno šakų, grafikos dizainas mane žavi. Be to, praktikuojant grafikos dizainą, reikalingos psichologijos, matematikos, istorijos, fizikos ir kitų mokslų žinios. Tai taip pat įdomu.

– Kokias galimybes atvėrė pasirinkta sritis būtent Jums? Ką dabar kuriate, kur realizuojate?

Atvirukai su žmonių portretais, sukurti grafikos dizaino būdu, labai įdomūs, nes yra personalizuoti. Žmogus dažnai vaizduojamas su jo asmenybę atspindinčiais daiktais.

Atvirukai su žmonių portretais, sukurti grafikos dizaino būdu, labai įdomūs, nes yra personalizuoti. Žmogus dažnai vaizduojamas su jo asmenybę atspindinčiais daiktais.

– Įvaldęs grafikos dizainą, pasijutau lyg valdantis kokią nors supergalią. Nes dabar galiu pagaminti beveik viską, kas man šauna į galvą: medinį raktų pakabuką, odinę apyrankę, sveikinimą ant stiklo, dėlionę, stalo žaidimą ar drabužių kolekciją. Gali kilti klausimas, kaip meną kurdamas ekrane, galiu sukurti kasdien sutinkamus daiktus? Aš savo darbams panaudoju įvairią įrangą, kuri gali tai pagaminti. Pavyzdžiui, lazeriu galima pjaustyti ir graviruoti medieną, odą, stiklą ar net metalą. Tad, galima sakyti, vienu paspaudimu savo kūriniams parenku įrangą. Tik, žinoma, tam jau reikalingi tikslieji mokslai. Mat reikia skaičiavimų parenkant dydžius, reikia suprasti įrangą ir ją nustatyti. Tradicinės krypties menininkui to galbūt ir nereikia, bet man šie dalykai patinka.
Darbas LISPA mokykloje turi daug privalumų. Mokykloje yra įranga, reikalinga mano sumanytiems gaminiams sukurti. Tad noriu pasakyti, kad ir Marijampolėje turime daug galimybių – reikia tik norėti ir pasidomėti.

Šiuo metu aš užsiimu portretų piešimu, drabužių gamyba ir fotografija. Gaminu personalizuotus atvirukus su žmonių portretais. Šie atvirukai dažniausiai naudojami sveikinant įvairių švenčių proga. Taigi atvirukas grįžta… Bet grafinio dizaino būdu sukurto atviruko skirtumas nuo tradicinio tas, kad piešiamas žmogaus atvaizdas ir jam būdinga aplinka, daiktai. Atviruko viduje – sveikinimai ir nuotraukos, kur žmogus yra su draugų būriu ar jį sveikinančiu žmogumi. Taip atvirukas tampa personalizuotas ir daug artimesnis. Šis užsiėmimas – ir savirealizacija, ir būdas papildomai užsidirbti.

Nemažai laiko skiriu ir kitiems praktiniams darbams. Pavyzdžiui, drabužių kūrimui. Kuriu personalizuotus džemperius: ant jų gali būti pavaizduota žmogaus profesija arba hobis, pažymiu žmogaus patirtį jo pasirinktoje srityje ir darbinius įgūdžius, Taip pat išskiriu ir „minkštuosius“ įgūdžius, tai gali būti komunikabilumas, gebėjimas dirbti komandoje, planuoti laiką ir panašiai, nes šiais laikais tikrai matome, kad įmonėms nėra svarbu vien mūsų profesiniai įgūdžiai. Toks džemperis net tampa savitu CV ant mūsų pačių. Šie džemperiai dažniausiai užsakomi dovanoms. Tikriausiai labiau personalizuotos dovanos nelabai ir galima įsivaizduoti… Žvelgiant į ateitį, tokia apranga galėtų tapti aktuali įmonių komandoms: kolegos galėtų dar geriau pažinti vienas kitą, žinoti savo ir tų, su kuriais dirba, stipriąsias bei silpnąsias puses.

Šiuo metu generuoju idėjas ir bandau pirmus kūrinius džemperių ir palaidinių kolekcijai, susijusiai su Marijampole. Ant drabužių būtų vaizduojami žinomi ir lankomi miesto objektai: miesto aikštė, Kačių kiemelis, projekto „Malonny“ piešiniai ir kiti Marijampolę reprezentuojantys dalykai.
Dar viena sritis, kurioje kol kas save realizuoju dar tik minimaliai, yra fotografija. Žmonių fotografijos, švenčių įamžinimas ir gamtos fotografija. Tai – senoka mano svajonė. Bandau šioje srityje tobulintis.

– Esate minėjęs, kad baigtų studijų jokiu būdu neužtenka – reikia nuolat tobulintis. Kokiu būdu tai darote?

Martynas taip pat kuria personalizuotus džemperius: ant jų gali būti pavaizduota žmogaus profesija arba hobis. Toks džemperis gali tapti mūsų CV ant mūsų pačių.

Martynas taip pat kuria personalizuotus džemperius: ant jų gali būti pavaizduota žmogaus profesija arba hobis. Toks džemperis gali tapti mūsų CV ant mūsų pačių.

– Tobulintis, manau, ypač svarbu, kai dirbama su technologijomis. Jeigu to nedarysi, lengva atsilikti ir pamesti tendencijas. Žinoma, kaip ir dauguma, tobulinuosi interneto pagalba. Turiu išsipirkęs platformų, kuriose atrandu man aktualių ir reikalingų kursų. Klausydamasis jų, pasižymiu, kas man atrodo svarbiausia ir stengiuosi kuo greičiau pritaikyti tai, ką išgirdau ir ko išmokau. Nes vis dėlto praktika moko geriausiai. Dar vienas iš tobulinimosi būdų – susigalvoti sau projektų ir juos įgyvendinti. Jeigu kurdamas matau, kad man dar trūksta žinių ar iškyla problema, kartais pats, kartais vėl su interneto pagalba įveikiu šias problemas. Tuomet žinau, kad kitą kartą susitvarkysiu daug greičiau arba išvengsiu tų pačių problemų bei klaidų.
– Kaip manote, kokia grafikos dizaino ateitis – ar jis gali nukonkuruoti tradicines meno šakas?

– Manau, grafinis dizainas ir tradicinis menas „žaidžia“ labai skirtingose pusėse ir tarp jų neturėtų būti konkurencijos. Grafikos dizainas yra daugiau industrinis ir komercinis dalykas, jo kūriniai sukuriami gana greitai. Žinoma, aš pats ir, ko gero, nemaža dalis įvaldžiusiųjų grafikos dizainą, naudoja šią sritį saviraiškai. Bet dažnu atveju tai gali tapti komercija. O tradicinis menas – tai mūsų kultūra, istorija, paveldas ir nesinorėtų, kad tai kada nors dingtų iš mūsų gyvenimų. Tradicinio meno paskirtis kita, nei grafikos dizaino.

Bet, kai kuriais aspektais tradicinis menas yra nukonkuruotas, nes, manau, grafikos dizainerių atrastume daugiau, nei dailininkų. Nors… Dauguma grafikos dizainerių užsiėmė daile arba vis dar užsiima, tiesiog skaitmeninis kūrinys vienu metu gali pasiekti milijonus žmonių ir greičiau atnešti finansinę naudą, todėl tapo patrauklus menininkams. Bet aš pats, mokydamas kitus grafinio dizaino, supažindinu su daile, užduodu su tradiciniu menu susijusias užduotis. Manau, neignoruojant, o dar ir susipažįstant su tradiciniu menu, galima tikėtis geresnių rezultatų ir grafiniame dizaine. Sakyčiau, kad tai tarpusavyje neatsiejami dalykai ir tarp šių sričių neturėtų būti konkurencijos. Laikui bėgant gali keistis tik specialistų skaičius šiose srityse.

– Kokie Jūsų paties ateities planai?

– Tikrai žadu toliau likti LISPA mokykloje. Nors ir jaučiu pašaukimą kūrybai, ne mažesnį pašaukimą, manau, turintis ir švietimui. Noriu dalintis su kitais savo patirtimi ir žiniomis. Žinoma, toliau plėtosiu savo kūrybinius sumanymus, nes savirealizacija, kūryba, suteikia daug laimės. Dar šiais metais žadu toliau studijuoti ir įgyti magistro laipsnį.

Naujausia informacija

  • COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)

    2021-01-27COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)
    Baigiantis 2020-iesiems, antrą Kalėdų dieną, Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinos siunta. Pirmieji buvo paskiepyti medikai. Skiepai reiškė tikrą išganymą, nes šalyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, ėmė sirgti ir vis daugiau medikų. Dėl to ligoninėse labai išretėjo gydančio ir slaugančio personalo gretos. Šiandien medikų ir gydymo įstaigų darbuotojų vakcinacija jau eina į pabaigą. Įsibėgėja senelių globos namų, slaugos ligoninių ir vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių skiepijimo procesas. Netrukus skiepai bus prieinami visiems, tačiau baiminamasi, kad daug kas atsisakys skiepytis patikėję antivakserių skleidžiama propaganda apie kartu su skiepais diegiamas mikroschemas arba neigiamas skiepų pasekmes. Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja ...
  • Nenutiko nieko, ko nesitikėjo

    2021-01-27Nenutiko nieko, ko nesitikėjo
    Vos tik Lietuvą pasiekė COVID-19 vakcina, kartu su medikais buvo pradėti skiepyti ir mobiliųjų patikros punktų darbuotojai. Marijampolės mobilųjį patikros punktą aptarnauja Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VSB) specialistai. Visai neseniai jie buvo paskiepyti pirma vakcinos doze ir kai kurie sutiko pasidalinti patirtimi bei įspūdžiais apie šiuos skiepus. Maudė tik dūrio vietą Marijampolės VSB specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Evelina Martinkėnaitė, kuri šiuo metu dirba ir Marijampolės mobiliajame patik­ros punkte, „Suvalkiečiui“ sakė visiškai nesigailinti nusprendusi skiepytis. – Skiepytis sutikau dėl šeimos ir savo pačios gerovės. Vakcinos dūris buvo labai neskausmingas ir jokių simptomų po jo nejaučiau. Šiek tiek pamaudė dūrio vietą, bet labai ...
  • Senjorai skiepams registruojasi noriai

    2021-01-27Senjorai skiepams registruojasi noriai
    Pirmas šimtas jau paskiepyti Kalvarijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyriausiosios gydytojos Ilonos Aleksienės teigimu, gydymo įstaiga, gavusi 360 COVID-19 vakcinos dozių, pirmiausiai paskiepijo medikus, globos namų darbuotojus ir gyventojus, socialinius darbuotojus, slaugos skyriaus darbuotojus ir pacientus, mobilųjį punktą aptarnaujantį personalą. Apie 100 vakcinos dozių buvo skirta norą skiepytis pareiškusiems senjorams. – Tie, kurie gavo pirmą vakcinos dozę, antrąja bus paskiepyti vasario mėnesį. Eilėje yra dar apie 100 vyresnių nei 65 metų skiepytis norinčių pacientų, tačiau juos ir visus kitus norinčius galėsime paskiepyti tik tada, kai gausime naują vakcinos siuntą. Senjorų aktyvumas nemažas, iš tiesų, tikėjomės mažesnio susidomėjimo, todėl situacija džiugina. Visiems ...
  • Kurti kultūrinį tinklaraštį ir laidas skatina noras dalintis meniniais atradimais (Įkvėpimai)

    2021-01-23Kurti kultūrinį tinklaraštį ir laidas skatina  noras dalintis meniniais atradimais (Įkvėpimai)
    Susipažinkite su iš Suvalkijos, Vilkaviškio, kilusia Kornelija ANELAUSKAITE. Ji mokėsi Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje (dabar „Ąžuolo“ progimnazija) ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Baigė meno vadybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), dabar gyvena Vilniuje, kuria kultūrinį tinklaraštį ir laidas su aktoriais, muzikantais. – Kaip ir kada atsirado tinklaraštis ANE, kuriame skelbiate savo kultūrinus įspūdžius? Kaip manote, kur jo sėkmės paslaptis? – Kultūrinis tinklaraštis „Instagram“ platformoje atsirado 2018 metų balandį, kai pajutau norą plačiau dalintis savo kultūriniais ar meniniais atradimais, tuo, kuo labai žaviuosi jau kurį laiką arba kuo susižaviu vos atradusi. Tai įvairūs dalykai – iš kino, teatro, muzikos sričių, taip pat ...
  • Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką

    2021-01-23Populiarių ledų gamintojų kovoje teismas padėjo galutinį tašką
    Po beveik šešerių metų bylinėjimosi Vilkaviškyje veikianti ledų gamintoja UAB „Art Glacio“ Lietuvos Aukščiausiame Teisme įrodė, kad jai UAB „Iceco Assets“ mesti kaltinimai dėl kliento perviliojimo yra nepagrįsti. „Iceco Assets“ 2015 m. pradžioje kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo buvusį įmonės darbuotoją Arūną Simutį kaltino neva perėmus vieną pagrindinių įmonės klientų – vokiečių įmonę „Monolith Frost“ GmbH. Teismuose paaiškėjo visiškai kita istorija. Vokiečių įmonės atstovai nurodė, kad dėl jų išėjimo kalta pati „Iceco Assets“. Pasak „Monolith Frost“ GmbH, marijampoliečiai mėgino pasisavinti „Monolith Frost“ GmbH intelektinę nuosavybę. Taip pat prekiavo ir savo gamybos ledais, supakuotais į „Monolith Frost“ GmbH priklausančio dizaino pakuotes. Galiausiai ...
  • 2020-ieji – iššūkių, netikėtų sprendimų metai

    2021-01-22
    Naujiems metams skaičiuojant pirmąsias savaites dar vis žvalgomės atgal, į nuėjusiuosius. Vertiname, kokie tie metai buvo, kokiais darbais ir įvykiais išsiskyrė, sveriame, kas pavyko, ko nespėjome įgyvendinti. Apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi Kęstu SPŪDŽIU. Loreta TUMELIENĖ – 2020 m. Savivaldybės administracijai teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą visuomenei, išsaugoti gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį etapą? – Mano situacija gana unikali, nes Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas perėmiau pirmo pusmečio pabaigoje, kai pirmoji COVID-19 banga jau buvo praėjusi. Tai savotiškai gerai, nes galėjau įvertinti pirmo pusmečio veiksmus tarsi iš šalies. Vasarą turėjome daug ...
  • Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas

    2021-01-22Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas
    Karantino laikotarpiu susiduriame su įvairiausiomis problemomis. Ypač sunkumų kyla, kai reikia keisti įpročius, prisitaikyti gyventi kitaip, o mes nemokame, gal ne visi ir norime išmokti. Kalvarijos savivaldybės Liubavo kaimo gyventojai neranda bendro susitarimo, kaip apmokėti sąskaitas už paslaugas. Viena dalis kaimo žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19, norėtų sąskaitas mokėti bekontakčiu būdu ir piktinasi, kad tiekėjai vaikšto po namus rinkdami mokesčius, nešiodami užkratą, kiti nieko keisti neketina. Jeigu į jų namus neužsuka surinkti pinigų už komunalines paslaugas, jie paprasčiausiai nemoka mokesčių. Loreta TUMELIENĖ Liubavo gyventojai stebisi Štai kokio laiško „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė iš Liubave gyvenančių žmonių. Anot gyventojų, Liubave, Kalvarijos sav., už suvartotą šaltą vandenį ir ...
  • Praėjusieji metai, nors ir sunkūs, bet daug ko išmokė

    2021-01-22Praėjusieji metai, nors ir sunkūs, bet daug ko išmokė
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie metai buvo, kas pavyko, džiugino, kas nepasisekė, liko neįgyvendinta, ką svarbaus planuojame nuveikti šiais metais. Šiandien apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės meru Vincu PLIKAIČIU. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? Kokie svarbiausi darbai laukia 2021-aisiais? – Metai tikrai nebuvo lengvi, pradedant nuo politinės situacijos savivaldybėje ir baigiant pasauline pandemija, kuriai tikriausiai nebuvome pasiruošę nė vienas. Vis dėlto džiaugiuosi, kad pavyko realizuoti nemažai sumanymų ir pasistūmėti geresnės mūsų savivaldybėje gyvenimo kokybės link. Džiaugiuosi ir nauja Savivaldybės administracijos vadovų komanda, kuri ne tik pilna naujų idėjų, bet sėkmingai įgyvendina ir jau ...
  • Ypatingi, įdomių patirčių kupini metai (Įkvėpimai)

    2021-01-20Ypatingi, įdomių patirčių  kupini metai (Įkvėpimai)
    Su Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriumi Valdu ANDRIUŠKEVIČIUMI bendravome pernai kovą – tada jis šiose pareigose buvo apie pusmetį ir turėjo nemažai planų, vizijų, nors jau buvome užsidarę… Praėjus beveik metams situacija panaši – vėl karantinas, normaliai dirbti galėjome keletą mėnesių. Tad kalbamės apie tai, kaip sekėsi, ką pavyko iš to, kas planuota, realizuoti. – Kokį atliktą darbą (ar didesnio projekto dalį) laikote svarbiausiu? Ką apskritai atnešė pirmieji darbo metai? – Taip, įdomi patirtis papuolė… Žinoma, daug planų sugriuvo, tačiau pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvome planavę, užsitikrinti perspektyvas tolimesnei veiklai. Labai džiaugiuosi, kad į kolektyvą pavyko pritraukti daug iniciatyvių žmonių, kurie ...
  • „Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla

    2021-01-20„Globalios Lietuvos“ apdovanojimu įvertinta kraštiečio veikla
    Už pasišventimą lietuvybei, ilgametę mokslinę ir bendruomeninę veiklą, lietuvių kultūros, švietimo ir istorinės atminties puoselėjimą Užsienio reikalų ministerija 2020 metų „Globalios Lietuvos“ apdovanojimą „Už viso gyvenimo nuopelnus“ skyrė iškiliai lietuvių diasporos asmenybei daktarui Vincui Bartusevičiui (po mirties). „Su dideliu dėkingumu ir pagarba 2020-ųjų apdovanojimą skiriame šviesios atminties ir nepaprastos inteligencijos žmogui, visą savo gyvenimą pašventusiam Lietuvai, lietuvybei ir lietuvių diasporos istorinės atminties saugojimui ir puoselėjimui“, – pristatydamas apdovanojimą kalbėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Nuo 2012 metų organizuojami „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai skirti pagerbti, įvertinti, pagarsinti ir apdovanoti užsienio lietuvius, sukaupusius tarptautinę profesinę patirtį, išlaikiusius glaudžius ryšius su Lietuva, reikšmingai prisidedančius prie ...
  • Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas

    2021-01-20Išsiilgtoji žiema – ne visiems džiaugsmas
    Buvome pasiilgę tikros lietuviškos žiemos. Su sniegu, su šalčiu, kai tvoros pyška. Deja, šaltoji žiema turi ir savo neigiamą pusę. Tai atskleidė praktiškai pirmasis itin šaltas savaitgalis, kai kaimiškose vietovėse šaltis paspaudė iki 28 laipsnių. Marijampolės regione tik per dvi dienas vienas žmogus mirė sušalęs, dar keliems pacientams prireikė medikų pagalbos, kitus gelbėjo policija. O kiek dar nušalimo atvejų, apie kuriuos nežinome, nes gyventojai nesikreipė į medikus, gydosi nušalimus patys. Pagalbos prireikė keliems sušalėliams Pasak Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Alvydo Dirsės, per šį savaitgalį greitoji pagalba buvo kviesta dėl dviejų sušalusių žmonių.Sekmadienį, apie 11.20 val., greitosios pagalbos budintis gavo pranešimą, ...
  • Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)

    2021-01-20Kad šaltis netaptų priešu (Eksperto komentaras)
    Termometro stulpeliui krentant žemiau 10 laipsnių, ligoninės sulaukia pirmųjų pacientų su nušalusiomis galūnėmis. Kai kurie jų iš gydymo įstaigos namo išvyksta be piršto, jeigu nušalimas stipresnis – ir be kojos ar rankos. Kiti atsiperka nuolatine šalčio alergija, nes nušalusi vieta išlieka jautresnė šalčiui.Marijampolės apskrities ligoninės ortopedas traumatologas Gediminas Akelaitis pataria, kaip išvengti nušalimų, ką reikėtų daryti nušalus galūnes, kada būtina kreiptis į specialistus, o kada galima gydytis namuose. Traumatologai pasiruošę darbui Pasak gydytojo G. Akelaičio, po šio šaltojo savaitgalio stacionare pacientų su nušalimais traumatologai dar neturėjo, bet yra pasiruošę, kad jų tikrai bus. „Gali būti, kad žmonės dar nesikreipė, bando gydytis namuose ...
  • Kaip elgtis per šalčius

    2021-01-20Kaip elgtis per šalčius
    Artėjant šaltajam savaitgaliui Marijampolės savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Mickienė gyventojams paruošė atmintinę apie svarbiausius saugos aspektus. Artėjant dideliam šalčiui: pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis; jei turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus; pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne. Jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas: be reikalo neikite į lauką, stenkitės likti šiltose patalpose. Prireikus išeiti, būkite kuo trumpiau; venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį; jei einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Anksčiau nušalusias kūno vietas ypač gerai saugokite. Neikite į lauką ...
  • Pirmoji pagalba sušalus

    2021-01-20Pirmoji pagalba sušalus
    Sušalimo simptomai:*šiurpulys;*kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35OC);*žmogus tampa abejingas, mieguistas, sustingęs, nebegali aiškiai mąstyti ir gerai judėti; sulėtėja širdies veikla ir kvėpavimas. Pirmoji pagalba sušalus:*eikite (neškite sušalusįjį) kuo greičiau į kambario temperatūros patalpą; nusirenkite (nurenkite) drabužius;*pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35OC, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą;*pirmiausia sušildykite krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Sušalus galima šildytis vonioje +20OC vandens temperatūroje, per 10–30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37OC. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė arba tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to sušalusįjį užklokite šilta sausa ...
  • Gera žinia norintiems renovuoti daugiabutį

    2021-01-19Gera žinia norintiems  renovuoti daugiabutį
    Praėjusiais metais pagal Daugiabučių modernizavimo programą atnaujinta daugiau nei 300 namų, praneša Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „2020 metais modernizuotų daugiabučių namų skaičius rodo, kad karantinas turėjo įtakos renovacijai, tačiau jos nesustabdė. Praėjusiais metais darbo sąlygos buvo kitokios nei įprasta, ir tai kėlė tam tikrų sunkumų. Aplinkos ministerijai paskelbus naują kvietimą teikti naujas paraiškas daugiabučių namų modernizavimui buvo pastebėta, kad dėl pandemijos yra sudėtinga, o kartais net neįmanoma daugiabučių namų gyventojams susirinkti ir priimti atitinkamus sprendimus. Todėl ir buvo priimtas sprendimas atidėti paraiškų teikimo terminą vėlesniam laikotarpiui“, – pastebi Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta. Pailgintas paraiškų kvietimo terminas Terminas paraiškoms teikti ...