Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu.
Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Tomo Čeponio, informacinė tuštuma labai greitai užpildoma propaganda, priešiška dezinformacija.
Lietuvos kariuomenės ir Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
– Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai rimtesni dalykai? Priešiškų valstybių kova? Nuo kada stebite šį procesą?
– Mūsų domėjimasis visuomenėje įvairiais žiniasklaidos kanalais šia tema plintančia informacija prasidėjo 2020 metų pradžioje, kuomet buvo svarstoma, kokią įtaką mums turės pasaulyje plintantis COVID-19 virusas. Dezinformacinės atakos apie COVID-19 virusą mūsų informacinėje erdvėje irgi aktyviai prasidėjo būtent tuo metu. Melagingų žinių skaičius, susijęs su koronavirusu, kovo mėnesį drastiškai pradėjo augti. Praktiškai informacinių atakų dviem šimtais procentų buvo daugiau, negu 2019-aisiais, o balandžio mėnesį netgi patrigubėjo, pasiekė tris šimtus procentų.
Jau praėjusių metų pabaigoje supratome, kad pagrindinis arba vienas iš kelių, kaip mes galėsime išeiti iš COVID-19 situacijos, bus masinis vakcinavimas. Taip pat supratome, kad antivakserių bendruomenė pasaulyje irgi ne nauja. Tikėjome, kad naujai atrastos vakcinos bus lygiai taip pat bus puolamos, kaip ir visos kitos vakcinos, bet mus, kaip kariuomenę, aišku, labiausiai domino ir daugiausia dėmesio mes skyrėme stebėti, kas būtų, jeigu į dezinformacijos srautą įsijungtų valstybės. Suprantama, daug kas gali skleisti tokias netikras melagienas, kaip dezinformacija ir propaganda. Tai ir pavieniai asmenys, savo tikslų vedami. Kartais tiesiog bandydami nelabai atsargiai pajuokauti, kartais atkreipti į save dėmesį. Taip pat sąmokslo teorijų gerbėjų grupės, antivakseriai, kurie tiesiog taip įsitikinę. Tas įsitikinimas jų pačių bendruomenės suformuotas arba kartais kažkas jiems daro įtaką. Bet didžiausią mums rūpestį kelia tai, kai melas skleidžiamas piktybiškai, ir tai daroma tam tikrų valstybių priešiškais interesais. Tokį veikimą mes matome iš Rusijos ir, aišku, užduodame sau klausimą, kokiu tikslu tai daroma. Pamatyti tą patį priešišką kitos valstybės veikimą labai daug pastangų nereikėjo, kadangi tai pradėjo sklisti ir buvo akivaizdžiai matoma Rusijos televizijos kanaluose, kuriuos mes priskiriame dezinformacijos kanalams. Tai žinomi kanalai, išlaikomi Rusijos Federacijos pinigais. Negatyvią informaciją apie vakarietiškas vakcinas jie pradėjo skleisti pakankamai aktyviai. Ir tai darė ne tik televizijos kanalai, bet ir socialiniai tinklai, kurių dalis kyla iš Rusijos informacinės erdvės, o kita dalis priskiriama lietuviškiems tinklams.
– Kanalai, kurie buvo iki šiol aktyviai naudojami Rusijos dezinformacijos sklaidai, ėmė labai aktyviai platinti informaciją apie COVID-19. Kodėl naudinga į tai investuoti?
– Jau pats Rusijoje sukurtos vakcinos „Sputnik“ pavadinimas rodo, kad produktas bus naudojamas ne tik medicininiais tikslais, bet ir propagandos. Tai ir savotiškos žinutės skleidimas, nes „Sputnik“ kažkada Sovietų sąjungoje buvo ryškaus techninio progreso pasiekimas, kai jie pirmieji sugebėjo padaryti tai, ko Vakarų pasaulis dar nebuvo padaręs. Taigi sukūrę vakciną tokiu pavadinimu, jie bando ištransliuoti, kad Rusija pasaulinio lygio žaidėjas, kad šalis sugebėjo sukurti vakciną, neturinčią analogų pasaulyje, daug geresnę už vakarietiškas. Tai atsispindi ir Rusijos politikų pasisakymuose. Spėju, kad dar viena šios taip ryškiai plėtojamos propagandos priežastis – Rusija nori finansiškai dalyvauti šiame žaidime. Visi suprantame, kad norint įveikti COVID-19 pandemiją didžioji planetos gyventojų dalis anksčiau arba vėliau turės pasiskiepyti. Kalbame apie milžiniškus vakcinų skaičius. Be abejo, suprantame, kad jos nėra už dyką, tai didžiuliai pinigai. Šiuo metu net negalime žinoti, kiek tų vakcinavimo kartų reikės. Vieno, dviejų – tai tikrai. Galbūt praėjus metams, ar kitam laiko tarpui, teks iš naujo visam pasauliui vakcinuotis. Kol kas tokių žinių neturime, bet kalbame apie milžiniškas pinigų sumas. Kokią rinkos dalį pavyks atsikovoti dabar, tokia rinkos dalis ir bus turima. Todėl ir vyksta šis propagandinis karas. Čia lygiai tas pats, kaip gauti lėšų prekiaujant energetika, dujomis, elektra, kitais gamtiniais ištekliais. Lygiai taip pat lėšos ateina vakcinavimo metu.
– Žmogaus prigimtis lemia, jog ne į kiekvieną klausimą gebame ieškoti racionalaus atsakymo. Kartais kur kas paprasčiau pasitikėti minios logika ir klausyti žmonių, kurie garsiausiai rėkia. Vis dėlto, kaip atpažinti dezinformaciją ir propagandą, kaip surasti tiesą?
Lietuvos kariuomenės analitikai nuo pandemijos pradžios stebi virtualią erdvę.
– Manau, kad demokratinėse valstybėse kovą su dezinformacija galima pradėti nuo edukacijos ir informacinio raštingumo ugdymo. Gebėti laiku pateikti žmonėms tikrą situaciją, tiesą. Pasakyti, kad ne visos valstybės žaidžia atvirai ir sąžiningai, ne visos valstybės gyvena taikia kryptimi. Kai kurios iš jų siekia šią situaciją išnaudoti savo geopolitiniams tikslams. Taigi savotiškas demaskavimas, tiesos atskleidimas būtų vienas dalykas, apsaugantis žmones nuo netiesos. Antrasis – kritinio mąstymo skatinimas, informacinio raštingumo ugdymas. Informacinio ir kibernetinio raštingumo, kritinio mąstymo, loginių ir mąstymo klaidų, XXI amžiaus žiniasklaidos pažinimo turėtų būti mokoma jau mokyklos suole, nes žmonės, vertindami informaciją, turėtų kelti sau klausimą, ar ji patikima. Ypač tai svarbu tuomet, kai informacija liečia asmeniškai kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbias funkcijas. Juk nuo to priklausys mano sveikata ir galbūt gyvybė. Mano artimųjų, vaikų arba mano vyresniosios kartos šeimos narių gyvybės. Todėl aš tikrai neturėčiau informacijos apie tai rinkti iš man nežinomų socialinių tinklų ar žmonių, apie kuriuos aš nieko nežinau, paskyrų. Žinias apie mano sveikatai gyvybiškai svarbius dalykus aš rinkčiausi iš oficialių šaltinių, žmonių, kurie dirba medicinos, mokslo, medicininės vadybos srityse. Manau, man atsakymas kaip ir aiškus. Bet aš suprantu, kad pasitikėjimas tradicine medija ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse pastaruoju metu yra susvyravęs. Todėl ir ieškoma atsakymų bet kokiuose šaltiniuose. Bet jeigu kitais klausimais, tarkime, apie politiką, informacijos galima ieškoti įvairiuose šaltiniuose, tai žinioms apie sveikatą vis dėlto reikėtų labiau kliautis specialistų ir gerai žinomų, patikimų šaltinių parengta informacija. Taip pat turėtume išvystyti sistemą, kuri padėtų mums aptikti, iš kur ta informacija vienaip ar kitaip pasiekia mūsų informacinę erdvę Lietuvoje. Čia galėtume kalbėti ir apie mokslą. Mokslininkai, kurie tiria informacijos, propagandos, netikrų naujienų fenomeną, kurie kuria įvairias programas, galinčias greičiau aptikti tokią informaciją socialiniuose tinkluose, globaliame internete, kituose komunikacijos šaltiniuose, taip pat galėtų prie to prisidėti. Tai tokios pagrindinės kryptys.
– Kaip mūsų valstybės institucijos, tarp jų ir KAM, kovoja su dezinformacija ir skleidžiama propaganda?
Ilgai transliuojant dezinformaciją, tikslai pasiekiami.
– Pirmas žingsnis – šalys privalo suprasti savo informacines erdves kuo nuodugniau, nes dabar net didžiosios Vakarų valstybės turi mažai duomenų apie tai, kaip vyksta informacijos sklaidos procesai. Mes turime išvystytą sistemą, kuri padeda aptikti propagandines, kenksmingas žinutes, jas stebėti, sukaupti į vieną vietą, analizuoti. Todėl labai svarbus antrasis žingsnis – visuomenę laiku informuoti apie tą neteisingą informaciją. Lietuvos gyventojai turi būti supažindinti su priešiška propaganda, žinoti, kad tokia veikla vykdoma. Manau, kad Lietuva, kaip valstybė, į šią situaciją pateko pranašesnėmis sąlygomis negu kitos, nes Lietuvoje jau pastarąjį dešimtmetį mes aktyviai kalbame ir veikiame kovodami prieš priešišką dezinformaciją, turime tam išvystytą sistemą.
Šiuo laikotarpiu daugiau susiduriame su dezinformacija, kuri susijusi su COVID-19 ir vakcinavimu, bet turima mūsų sistema sėkmingai padeda ir šioje srityje. Kaip pavyzdys galėtų būti, jeigu mes atidarytume bet kokį žiniasklaidos kanalą Lietuvoje – nuo internetinių žiniasklaidos portalų iki televizijos kanalų, radijo stočių – ko gero, visose jose rastume kažkokią rubriką, kuri susijusi su dezinformacija, propaganda, melagienų konstravimu. Tai parodo, kad ši sistema veikia. Visose Vakarų valstybėse turėtų būti kryptingai judama prie suvokimo, kad informacinė erdvė, informacinė dimensija yra kaip vienas valstybės galių įrankis. Tokia pati, kaip karinis, ekonominis, energetinis, socialinis lygmuo. Lygiai, kaip šios erdvės prižiūrimos įstatymais, taip ir informacinė erdvė turi būti prižiūrima įstatymais. Juk negali kažkokia tai nežinoma įmonė mūsų šalyje pradėti veiklą, jeigu ji neatitinka reikalavimų, įstatymų nuostatų. Tuo tarpu egzistuoja suvokimas, kad informacinėje erdvėje galima daryti bet ką. Gali atsirasti kažkokie socialinių tinklų profiliai, internetinių naujienų portalai ir vykdyti priešišką veiklą.
– Kodėl melagienos taip plinta?
Išvystyta sistema padeda aptikti kenksmingas žinutes.
– Taip jau yra, kad melas plinta daug plačiau ir greičiau. Pirmiausia, todėl, kad žmonėms, kuriantiems melagienas, nereikia daryti jokių tyrimų, dirbti, ieškoti, analizuoti. Jie visiškai neturi atsakomybės jausmo už tą informaciją, kurią sukuria. Sukūrę ir sugalvoję jie gali iš karto platinti. Kalbant apie situaciją, susijusią su COVID-19 liga, iš pradžių, kai koronavirusas atsirado, ir valstybės, ir medicinos specialistai, ir mokslininkai neturėjo teisingo, išsamaus atsakymo, kas tai per liga, kaip ją sustabdyti. Tai buvo visiškai naujas dalykas, reikėjo išsamių tyrimų, statistikos, duomenų ir duomenų analizės, nes tik tada galima komunikuoti, teikti pasiūlymus. O štai kuriantiems melą nereikia įdėti darbo. Jie tiesiog sugalvoja melagingą žinutę ir iš karto ją transliuoja. Antra, labai dažnai melas konstruojamas taip, kad patiktų žmonėms. Trumpai tariant, melas saldus, o tiesa dažniausiai karti. Pavyzdžiui, prasidėjus COVID-19 susirgimams, kai virusas buvo naujiena, pasirodė nemažai informacijos, kad ši liga nepavojinga, kaip gripas, ateis ir praeis. Ją gydyti reikia gera pirtimi, taure stipraus gėrimo ir pasveiksite. Žmogus tikrai nori tokią naujieną girdėti ir ja tikėti. Vietoj to, kad skaitytų ilgą ir sudėtingą medikų paaiškinimą, kad iš šios situacijos mes taip lengvai neišeisime kažkiek metų, turėsime ieškoti vakcinų, laikytis karantino ribojimų, lengviau patikėti saldžiomis, patraukliomis žinutėmis. O ir daug maloniau jas skaityti negu mokslinę informaciją, kurią norint suprasti tenka skirti daug laiko. Melui nereikia jokių tyrimų, sugalvoji ir transliuoji tiems, kurie nori tuo tikėti.
Propaganda labai senas mokslas ir menas, patirties šioje srityje nemažai sukaupta. Ir šios srities specialistai profesionalai, ypač jeigu dar supranta bendruomenę, visuomenę, žino tikslinę auditoriją, kuriai norima transliuoti šias žinias. Valdydami tokią informaciją jie gali sukurti patrauklų ir įtakingą produktą.
– Koks turėtų būti atsakas?
Norima įtikinti, kad vakarietiškos vakcinos kenksmingos sveikatai.
– Turi būti nenutrūkstamas valstybės komunikacijos kūrimas. Net, kai nėra informacijos, privalu komunikuoti su visuomene, paaiškinant situaciją, kad kol kas neturima žinių, jog patikrintai teisingai informacijai pateikti reikia daugiau laiko. Be to, komunikavimo jokiu būdu negalima nutraukti arba palikti tuštumą, nes ji labai greitai užpildoma tikslinga propaganda arba neatsakingų žinių srautu. O dezinformacija yra toks dalykas, kad ilgai ją transliuojant, nukreipiant į tam tikrą visuomenės dalį, tikslai pasiekiami. Aišku, pasitikėjimas labai svarbus dalykas. Pasitikėjimo per vieną dieną nesukursi. Ir valstybė, ir įvairios specialistų bendruomenės, tarkime, kaip šiuo atveju medikų bendruomenė, ir žiniasklaida žmonių pasitikėjimą turi auginti kiekvieną dieną. Ir, aišku, mūsų produktas turėtų būti tiesa. Kartais ji gal ir karti, nuobodi, sunkiau suprantama, bet privalome laikytis jos ir nuosekliai komunikuoti. Tai būtų pagrindinis atsakas melui, propagandai, dezinformacijai.
– Ačiū už pokalbį.
