Į „Suvalkiečio“ klausimus atsakė Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra ŠIRVINSKIENĖ.

Nuotrauka iš A. Širvinskienės archyvo

– Kokias paslaugas teikia Respublikinis priklausomybių ligų centras?

– Centre teikiama pagalba priklausomiems nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, rūkymo ir azartinių lošimų. Atskiros programos, kurios skirtos vaikams ir jaunimui, yra Vilniaus ir Kauno filialuose. Be gydymo medikamentais, centre dirba ir psichologai, socialiniai darbuotojai, organizuojamos grupinės ir individualios konsultacijos, kalbama apie tai, kas yra priklausomybė, kokios yra gydymo ir reabilitacijos galimybės. Kadangi kiekvieno žmogaus situacija yra individuali, gydymo būdą pasirenka pats asmuo, tardamasis su gydytoju. Po abstinencijos gydymo asmuo gali rinktis toliau tęsti gydymą „Minesotos“ programoje arba motyvacinėje terapijoje.

– Kaip dirba RPLC per karantiną?

– Šiuo metu vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymais planinės medicinos paslaugos nėra ribojamos ir RPLC filialuose teikiamos įprastine tvarka.

Karantino metu pacientai į gydymo įstaigą įleidžiami po vieną, jie privalo būti su kaukėmis, matuojama jų temperatūra, trumpinami kontaktai su personalu, atliekamas patalpų vėdinimas ir dezinfekcija.

– Kaip karantinas paveikė priklausomybių turinčius žmones?

– Respublikinis priklausomybės ligų centras yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir tikslių tyrimų arba duomenų, susijusių su populiacijoje vyraujančiomis tendencijomis, nerenka. Šią informaciją renka ir analizuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

Visgi pastebimas didesnis skambučių srautas asmenų, kurie teiraujasi dėl pagalbos galimybių žalingai vartojantiems ar turintiems priklausomybę. Tad galima daryti hipotetinę prielaidą, kad pandemijos laikotarpiu problemos, susijusios su žalingu alkoholio vartojimu, padidėjo.

– Kas paprastai paskatina ar nukreipia žmones į RPL centrą gydytis?

– Dėl alkoholio priklausomybės gydymo žmonės kreipiasi tiek patys, tiek skatinami artimųjų, rečiau – darbdavių. Į Priklausomybių ligų centrą taip pat nukreipia ir Vaiko teisių apsaugos ar Probacijos tarnybų specialistai. Aplinkinių raginimas gydytis yra tikrai reikalingas pirmiesiems žingsniams žengti, kadangi pats asmuo paprastai priklausomybės ligą neigia.

– Kokia centro statistika: kiek žmonių ir nuo kokių priklausomybių gydėsi 2019 ir 2020 metais?

– Iš viso 2020 m. stacionariniuose RPLC skyriuose gydėsi 4456 pacientai (dėl epidemiologinės situacijos šalyje, dėl kovo–gegužės mėn. sustabdyto planinių paslaugų teikimo 1159 pacientais mažiau nei 2019 m.).

Iš viso 2020 m. ambulatoriniuose RPLC skyriuose buvo gydyta 17814 pacientų (dėl epidemiologinės situacijos šalyje 2149 pacientais mažiau nei 2019 m.).
Farmakoterapijoje opioidiniais vaistiniais preparatais (tai tokia paslauga, kai gydytojas parenka tinkamą pacientui medikamentinį gydymą ir jį derina su atvejo vadybos paslauga ir psichologo konsultacijomis) iš viso 2020 m. dalyvavo 671 asmuo (12 asmenų mažiau nei 2019 m.). 2020 metais į farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais priimta 213 naujų asmenų (tiek pat, kiek ir 2019 m.).

– Kaip nustatyti, kada jau yra piktnaudžiaujama alkoholiu ir būtina pagalba?

– Kad alkoholio vartojimas jau yra liga, priklausomybių ligų gydytojai nustato pagal 6 diagnostikos kriterijus. Pirmasis – ryškus noras vartoti alkoholinius gėrimus. Antrasis – susilpnėjusi galimybė kontroliuoti gėrimų vartojimą, jį nutraukti. Trečiasis – padidėjusi alkoholio tolerancija, kai žmogus gali išgerti vis daugiau, kaip sakoma, daug pakelia. Ketvirtasis – abstinencijos būklė, kai žmogus, kelias dienas vartojęs alkoholį ir nustojęs gerti, pradeda prakaituoti, jį ima kamuoti nemiga, padidėjęs kraujospūdis, krečia drebulys. Penktasis rodiklis yra alkoholiui skiriamas laikas, jo vis mažiau lieka šeimai, darbui ir kitoms socialinėms funkcijoms. Šeštasis – žmogus suvokia, kad jis patiria žalą sveikatai, bet sustoti vis tiek nebegali. Jei per paskutinius dvylika mėnesių gydytojui akivaizdūs bent trys iš šių kriterijų, jis gali nustatyti priklausomybės nuo alkoholio diagnozę.

– Kodėl priklausomybių turintys žmonės vengia tai pripažinti ir pradėti gydytis?

– Negebėjimas to pripažinti yra būdingas daugeliui žmonių, kurie susiduria su priklausomybe. Tai iš tiesų yra reikšmingas požymis, kuris atsispindi trijuose iš anksčiau išvardintų šešių priklausomybės kriterijų – žmogui pasidaro labai sunku kontroliuoti savo troškimus ir elgesį, jis vartoja alkoholį nepaisydamas patiriamos žalos ir yra linkęs pateisinti vartojimą ar nesureikšminti pasekmių. Reikia daug kantrybės ir supratimo siekiant suprasti ir pagelbėti žmogui pakeisti savo gynybos mechanizmus.

Tai paaiškinti galima remiantis psichologiniais gynybos mechanizmais: žmonės naudojasi įvairiais psichologiniais gynybos mechanizmais, taip apsaugo save nuo patiriamo streso ir psichologinės įtampos. Šie mechanizmai asmeniškai žmogui turi svarbią reikšmę, padeda reguliuoti emocinę būseną, tačiau kai kurie jų yra ydingi ar net tampa žalingi, pavyzdžiui, alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

Deja, bet apie priklausomybę, jos gydymą ir visuomenei, ir specialistams (pvz., socialiniams darbuotojams, pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantiems specialistams ir kt.) žinių labai trūksta (simptomų atpažinimo, gebėjimo įvardyti bėdą, informuotumo apie mokslu įrodytus gydymo būdus), todėl gydytis tiek kaimuose, tiek miestuose nukreipiama mažai asmenų. Pagalba sveikatos priežiūros įstaigose, pacientų konsultavimas (trumposios konsultacijos) ir pirminės grandies gydytojų sugebėjimas identifikuoti pacientus, kuriems reikia pagalbos, yra taip pat svarbios priemonės, kad liga būtų atpažinta ir pradėta gydyti anksčiau, o tai dažnai reiškia, kad ir sėkmingiau.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad gydymas nuo alkoholio priklausomybės būtų prieinamas visose stadijose: ir kai žmogus tik pradeda slysti, ir tuomet, kai priklausomybė jau yra susiformavusi. Net tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip Vokietija arba Nyderlandai, toks gydymas prieinamas tik kas aštuntam priklausomam nuo alkoholio žmogui. O Lietuvoje gal tik kas 25-tam žmogui. Todėl svarbiausia yra laiku kreiptis pagalbos – kol liga nėra įsisenėjusi, ją lengviau gydyti, gydymas yra efektyvesnis.

Tikimės, kad laikui bėgant vis daugiau žmonių nuspręs nebegyventi slegiami baimės, gėdos jausmų, taip dažnai susijusių su priklausomybe, o suskubs kreiptis į Respublikinį priklausomybės ligų centrą pagalbos.