Kuo daugiau žaliųjų ir mėlynųjų plotų miestuose, kuo gamtos biologinė įvairovė didesnė, tuo ir žmogui, ir Žemei lengviau.
Sveikatos negalavimai, trumpėjanti gyvenimo trukmė, netgi virusų plitimas verčia susimąstyti, ar visa tai nesugrįžta bumerangu mums, nesaugantiems gamtos.
Medžiai ne tik puošia aplinką, bet ir valo orą – iš atmosferos paima anglies dioksidą ir išskiria deguonį. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Ne paslaptis, kad didžiuosius miestus daugiausia teršia pramonė, kelių transportas, taip pat individualių namų šildymas kietuoju kuru. Į orą išmetamos smulkiosios kietosios dalelės sukelia kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligas, vėžinius susirgimus ir net priešlaikines mirtis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėja: jei nebus imtasi veiksmingų priemonių, iki 2050-ųjų metų miestų oro tarša veikiausiai taps pagrindiniu mirtį sukeliančiu aplinkos veiksniu visame pasaulyje.
Taigi vienintelis sveikatos stiprinimo, ligų mažinimo ir geros savijautos užtikrinimo būdas – natūrali, neužteršta gamta. Šiais laikais, kai daugiau nei trys ketvirtadaliai žmonių gyvena miestuose, jų parkai ir žaliosios teritorijos tampa vis svarbesni. Buvimo gamtoje nauda žmonių sveikatai ir gyvenimo kokybei ypač juntama pastaraisiais metais, per pandemiją. Ne vienas pastebėjo, kad pasivaikščiojimas po parkus ir žaliąsias miestų erdves, savo namų aplinkos gražinimas, rūpinimasis augalais, sąlytis su žaliąja aplinka suteikia laimės ir gerina sveikatą. Kad miestų parkai ir žaliosios erdvės gerina žmonių fizinę sveikatą ir psichinę gerovę, patvirtina ir mokslininkų atlikti tyrimai.
Svarbias funkcijas mažinant taršą miestuose atlieka medžiai. Nors ir nedideli jų plotai valo orą, vandenį, dirvožemį ir padeda kovoti su klimato kaita. Natūralu, kad karštomis vasaros dienomis žmonės atgaivos ieško parkuose, prie vandens telkinių, kur medžių ir krūmų lapai atspindi šviesą ir karštį, suteikia pavėsį, reguliuoja oro temperatūrą. Specialistų teigimu, užaugęs medis per metus iš atmosferos paima apie 22 kg anglies dioksido, o į orą išskiria deguonį.
Nustatyta, kad žaliųjų erdvių išplėtimas 10 proc. sumažina sergamumą įvairiomis ligomis ir prailgina gyvenimo trukmę 5-eriais metais.
