Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Specialistai mus supantį pasaulį apibūdina vizualiai

Grafinio dizaino specialisto karjera tinka ne tik besidomintiems naujausiomis technologijomis, bet ir turintiems polinkį į meną, kūrybiškiems asmenims.

Kuo galima dirbti baigus šios srities studijas?
Martynas Klimašauskas sako, kad norint tapti geru savo srities specialistu, vien baigtų studijų neužtenka. Reikia išsikelti sau tikslus, tobulėti, gilintis, sekti naujoves. Grafikos dizaineriai vaidina labai svarbų vaidmenį skaitmeniniame pasaulyje, nes sukuria nuostabius vaizdus, matomus kiekvieną dieną, kiekvieną minutę visame pasaulyje. Šie žmonės kuria visų rūšių pramogas, reklamą, naujienas, taip pat spausdintus leidinius ir skaitmenines laikmenas, pavyzdžiui, žaidimų automatus, televizorius, interneto naršykles, taip pat socialines platformas.
Lazeris, skirtas pjauti ir graviruoti.Grafinis dizainas – tai idėja ir patirtis, susijusi su vizualiniu ir teksto turiniu. Tai gali būti ir projektavimo menas bei praktika, ir mus supantį pasaulį vizualiai apibūdinanti įdomių vaizdų kūrimo praktika.
Grafikos dizaineriai – profesionalai, kuriantys vaizdines idėjas ir besinaudodami kompiuterine programine įranga, jas perduodantys kitiems. Dažnai šios idėjos įkvepia, informuoja ir sužavi vartotojus.
Grafikos dizaineriai sukuria bendrą programų (reklamos, brošiūros, žurnalai ir ataskaitos) išdėstymą ir gamybos dizainą. Derina meną ir technologijas, kad perduotų idėjas svetainėms ir spausdintiems puslapiams išdėstyti. Jie kuria vaizdinius elementus – logotipus, originalius vaizdus ir iliustracijas.
Grafinis dizainas yra svarbus, norint parduoti produktus. Jį studijavę asmenys gali tapti multimedijos specialistais, dirbti kompiuterinės animacijos, interjero bei gamybos dizaino, 3D animacijos srityse. Jie gali atlikti su reklama, viešaisiais ryšiais susijusias paslaugas, projektuoti, tapti laikraščių, periodinių leidinių, knygų ir katalogų leidėjais.

Labiausiai patinka, kad pasirinkta sritis reikalauja kūrybiškumo
Šalia kompiuterių – grafikos planšetės. Jomis naudojasi įvairių sričių specialistai, kūrybiškai lavinami vaikai. Redos BRAZYTĖS nuotraukosMarijampolietis Martynas Klimašauskas grafinio dizaino studijas baigė Kauno kolegijoje. Ilgą laiką Martynas dirbo laisvai samdomu reklamos specialistu ir grafikos dizaineriu. Vaikinas sako labai daug išmokęs būtent dirbdamas ir gilindamasis į pasirinktos srities specifiką savarankiškai. Norint tapti geru specialistu, vien kolegijoje įgytų žinių tikrai neužtenka. Reikia daug praktikos ir mokytis savarankiškai. Išsikelti sau tikslus ir tobulėti kryptingai. Jeigu nori būti geras specialistas, tobulėti turi nuolat. Sekti naujoves, nes keičiasi tendencijos – stilius, šriftai ir pan.
Taip atrodo LISPA mokymo klasė – modernu ir jauku.Martynas sako esąs labai patenkintas pasirinkta sritimi ir tobulėjimui skiriamo laiko jam negaila. Grafikos dizainas – antros vaikino studijos. Iš pradžių studijavo logistiką, tačiau suprato, kad darbas šioje srityje – ne jam. Norėjosi daugiau laisvės ir kūrybiškumo. „Visada buvau linkęs į kūrybą, tad grafikos dizaino sritis man labai tinka“, – sako Martynas.
Šiuo metu jis dirba informacinių technologijų LISPA mokykloje ir jai vadovauja, be to, veda grafinio dizaino, informacinių technologijų ir animacijos mokymus.

Grafinis dizainas: naujos technologijos atveria naujas galimybes (Interviu su ekspertu)

Šios „Pažinimo laboratorijos“ tema – grafinis dizainas. Šiandien tai – labai plati sąvoka, aprėpianti naujas technologijas. Ja, jos perspektyvomis domisi daugybė jaunų žmonių ir specialistų, kuriems reikalingos grafikos dizaino žinios.
Kalbamės su Marijampolėje įsikūrusios viešosios įstaigos LISPA (angl. LISP, tai tarptautinė programavimo kalbų šeima) mokyklos įkūrėju ir direktoriumi Vaidu Baranausku.
„Esu dviejų vaikų tėvas, besirūpinantis jų ateitimi ir nuolat keliantis klausimus, kokių įgūdžių reikės Z kartai ir kaip juos išlavinti? Jau dabar akivaizdu, kad tai karta, kuri reikalauja nestandartinių sprendimų mokymo srityje, išskirtinių ugdymo metodų bei technikų, o įprastas švietimo modelis, kuris daugeliui asocijuojasi su 45 minutėmis, griežta disciplina, namų darbais, pažymiais, kontroliniais darbais vis greičiau eina į praeitį… Sparčiai besikeičiančios technologijos keičia visų gyvenimus, tad keiskime ir mokymosi stereotipus!“ – sako Vaidas.

Marijampolėje veikiančios LISPA mokyklos įkūrėjas ir direktorius Vaidas Baranauskas sako, kad sparčiai besikeičiančios technologijos keičia visų gyvenimus, tad turime keisti ir mokymosi stereotipus.  		                         Redos BRAZYTĖS nuotrauka– Grafinis dizainas – viena iš sričių, kurių žinias galima tobulinti jūsų mokykloje. Kokios šiandienos grafinio dizaino galimybės, kokių sričių specialistams reikalingas grafinis dizainas?
– Technologijos padarė tokią didžiulę įtaką pasauliui, kurį šiandien žinome… Jau dabar galime sutikti kartas, kurios užaugo nežinodamos, kaip egzistuoti pasaulyje be interneto. Šiomis dienomis pokyčių tempas toks spartus, kad tenka nuolat mokytis ir tobulėti visose srityse. Grafinis dizainas yra tik viena iš daugelio karjerų, pasikeitusių dėl pažangių technologijų. Pradmenys, kuriuos šiandien mokosi pradedantis grafikos dizaineris, labai skiriasi nuo to, ko jie galėjo išmokti prieš 10 metų.
Daugeliui kompiuterinės grafikos mokymų dalyvių teigiame, kad grafinis dizainas mus supa visose srityse, nuo buities iki profesinės veiklos. Nė vienas buities prietaisas nebuvo pradėtas gaminti be pirminio grafinio dizaino sukūrimo, nė vienas interneto portalas ir vaizdo žaidimas neišvysta dienos šviesos be kompiuterinės grafikos profesionalų prisilietimo. Akivaizdu, kad pasaulis vis sparčiau skaitmenizuojasi ir su kiekviena diena sulaukiame naujų technologinių sprendimų, kuriems reikalingi kompiuterinės grafikos specialistai.
Jeigu norite specializuotis grafinio dizaino srityje, šiandien galimybių tikrai netrūksta. Grafinis dizainas anksčiau buvo gana siaura sritis, XX amžiuje dizaineriai daugiausia dėmesio skyrė tradiciniams spausdinimo dizaino aspektams arba orientavosi į plakatų dizainą ar reklamą. Nuo šio, skaitmeninio, amžiaus pradžios dizaineriai atrado visiškai naują grafinio ir vaizdinio dizaino dimensiją, iš pradžių apimančią spaudos dizaino pritaikymą internetinėms laikmenoms, tačiau vėliau tai išsivystė į kitas specializuotas dizaino sritis, tokias, kaip vartotojo sąsajos (angl. – user interface) dizainas ir elektroninė leidyba.
Šiandien grafinio dizaino spektras svyruoja nuo tradicinio spausdinimo iki moderniausio skaitmeninio dizaino. Tradicinės sritys: spaudos specialybės, knygų ir leidybų dizainas, rinkodara ir reklamos dizainas, prekės ženklo ir logotipo dizainas, pakuočių dizainas, tipografija ir šrifto dizainas, iliustracija, žiniatinklio dizainas, programos dizainas.
– Kokios naujausios technologijos, priemonės padeda tobulėti šių sričių specialistams?
– Jei ketinate pradėti karjerą grafinio dizaino srityje, privalote žinoti, kaip naudotis technologijomis ir priemonėmis. Nesvarbu, ar kuriate internetinį puslapį, ar paspirtuko dizainą, būtinos žinios apie grafinio dizaino standartinę projektavimo programinę įrangą.
Grafikos dizaineriai, norėdami atlikti savo darbus, pasikliauna galinga programine įranga. Sudėtingos vaizdinės manipuliacijos, kurios anksčiau buvo sunkiai sukuriamos rankomis, dabar lengvai ir greitai atliekamos kompiuteryje.
Džiugu, kad technologijų kūrėjai grafinio dizaino specialistams pateikia vis naujų įvairių įrankių, kuriais gali realizuoti savo meninius sprendimus, kurdami eskizus ar produktų prototipų dizainus.
Žinoma, dažniausiai naudojami įrankiai išlieka tie, kuriais lengvai galima pasiekti norimą rezultatą, pavyzdžiui, grafinė planšetė. Ši planšetė grafikos dizaino ekspertui tarsi teptukas dailininkui. Tačiau grafikos dizainerių dirbtuvėse galime išvysti ir daug kitų įrankių, kuriais ne tik kuriamas pats dizainas, bet ir materializuojamas sukurto dizaino prototipas. Pavyzdžiui, jei kuriame reklaminį lankstinuką, tai kiekvienas maketuotojas jį įvertina atsispausdinęs ir pan. O jei kuriamas išmanaus laikrodžio, paspirtuko, namo ar automobilio dizainas, tuomet paprasto spausdintuvo nepakanka. Vis dažniau grafikos dizaineriai naudoja lazerio pjaustytuvus, 3D spausdintuvus, 3D rašiklius, virtualios ar papildytos realybės akinius.
– Kur dar pritaikomas grafinis dizainas, jo technologijos – ko naudinga mokytis ir nesiruošiant būti vienos iš sričių, kur jis taikomas, specialistu?
– Rinkoje pasirodžius pirmiesiems 3D spausdintuvams įvyko grafikos dizaino perversmas, nes dar didesnis dėmesys skirtas 3D grafikai. Stebint 3D grafikos perspektyvas, tai tikrai kiekvienam, net nesiruošiančiam būti grafikos dizaino srities specialistu, naudinga mokytis 3D projektavimo. Greitu metu daugelis namuose galbūt norėsime turėti 3D spausdintuvus, kurių dėka gaminsimės norimus daiktus ar detales.
Animaciniai filmai, vaizdo žaidimai bei virtuali ir papildyta realybė – šiems dalykams yra technologijų šūsnis, leidžianti grafikos ekspertams realizuoti savo menines idėjas, kuriomis mėgaujasi ir mėgausis visas pasaulis. Norintiems ne tik vartoti šį turinį, bet ir prisidėti prie jo kūrimo, verta susipažinti su 3D grafikos kūrimo pagrindais.
– Ko mokote, kokie užsiėmimai, kalbant apie grafinį dizainą, vyksta jūsų mokykloje?
– Yra vektorinės ir rastrinės grafikos programa, starto grupių mokiniai taip pat susipažįsta su grafiniu dizainu, kad ateityje, jeigu juos tai domintų, galėtų tęsti mokslus grafinio dizaino srityje.
Rastrinės ir vektorinės grafikos mokiniai užsiėmimų metu susipažįsta su vektorine grafika, kas apskritai yra vektorius, kokie jo privalumai leidyboje ir apskritai grafiniame dizaine. Mokomasi valdyti grafikos dizaino kūrimo programines įrangas.
Naudojant kompiuterinės grafikos programas, mokymų metu kuriami raktų pakabukai, stalo žaidimai, kaklo pakabukai, odinės apyrankės, galvosūkiai, dėlionės, kurie materializuojami naudojant lazerinio pjovimo technologiją.
Susipažinus su vektorinės grafikos subtilybėmis toliau mokome rastrinės grafikos. Pagrindinis darbas – su nuotraukomis ir jų redagavimu. Šiems užsiėmimams naudojame daugumai žinomą programą „Adobe Photoshop“. Bet prieš pradedant redaguoti nuotraukas, pirmiausia mokomasi fotografijos: kaip dėlioti kompozicijas, kaip daryti portretines nuotraukas ir naudotis profesionalia fotografavimo įranga.
– Viena iš priemonių – grafinė planšetė. Ką galima sukurti ją naudojant?
– Grafinė planšetė – įrankis, padedantis pasiekti dar geresnius rezultatus, kai darbas susijęs su grafiniu dizainu ar kompiuterine grafika. Ji naudojama norint piešti į kompiuterį ir sukurti piešinį skaitmeninėje erdvėje. Tokių darbų pavyzdžiai yra komiksai, jie tiesiogiai yra piešiami į kompiuterį, taip taupant laiką. Anksčiau įprasti komiksai buvo piešiami ant popieriaus lapo ir po to skaitmenizuojami, o tai trunka ilgiau. Animacija kuriama kadras po kadro. To mokome ir mūsų mokykloje. Piešiami animaciniai veikėjai, papildomi objektai, fonas ir kita. Vienai sekundei animacijos sukurti reikia nupiešti 24 kadrus. Tai reiškia 24 piešiniai dėl vienos sekundės. Bet, kai tai daroma su grafikos planšete, darbas yra optimizuojamas ir atliekamas greičiau.
Grafinės planšetės naudojamos ir vienoje didžiausių technologijų industrijų, tai yra žaidimams kurti. Didžiąją žaidimų kūrėjų komandos dalį sudaro kompiuterinės grafikos specialistai, nes didžiausią įspūdį žaidime sudaro vaizdas, kurį pamatome, tai yra viena svarbiausių detalių. Žaidimo dizainui, veikėjams ir aplinkai sukurti irgi naudojamos grafinės planšetės.
– Ar grafinės planšetės gali praversti vaikų, paauglių ugdymui? Ar jie susidomi jų galimybėmis?
– Kiekvienoje naujoje technologijoje galima atrasti naudą ir tai panaudoti ugdant vaikus ir jaunimą. Naudojant grafinę planšetę galima ugdyti vaikų kūrybiškumą ir plėsti galimybes. Grafine planšete galima piešti, kaip piešiama ant popieriaus lapo. Dėl to vaikams gali būti lengviau adaptuotis prie technologijų, nes vaikai piešti pradeda dar nepradėję eiti į mokyklą ir tai jiems yra pakankamai natūralu ir priimtina. Piešdami grafine planšete taip, kaip yra pratę jau nuo mažens, jie prisitaiko prie technologijų, gali kurti skaitmeninius darbus. Suveikia vaikų smalsumas, nes viskas kas nauja – įdomu. Vaikai ir jaunimas, pamatę šių planšečių naudą ir ką su jomis gali sukurti, tikrai būna laimingi ir nori toliau tobulinti savo įgūdžius, siekti dar geresnių rezultatų.
Darbas su planšetėmis daugumai prieinamas tokiose įstaigose, kaip mūsų mokykla. Matome vaikų norą turėti daugiau laiko dirbti su planšetėmis, taip pat turėti galimybę lavinti įgūdžius ir namuose. Matome norą net ir su tuo sieti ateitį.
– Kokios grafinio dizaino perspektyvos?
– Mąstant apie grafinio dizaino ateitį, tai didžiausią rinkos dalį užims animacija ir virtuali realybė. Tradicinės spausdinimo sritys jau išeina iš rinkos, o skaitmeninio grafinio dizaino turinys tampa ateitimi.
Papildytosios realybės ir virtualios realybės patirtys leidžia žmonėms įsijausti į grafikos dizainerio kūrinius, nesvarbu, ar tai būtų poilsio, švietimo ar profesiniai tikslai. Dizaineriai bus atsakingi už tų pasaulių sukūrimą, kad žmonės galėtų įsijausti. Papildyta realybė taip pat leis dizaineriams atsiriboti nuo savo darbo stalo, įtraukti daugiau realaus pasaulio elementų.
3D spausdinimas privers dizainerius neatsilikti nuo pramonės tendencijų ir judėti vis greičiau. Kai ši technologija taps prieinama masėms, kokybiško dizaino poreikis bus dar didesnis.
– Ačiū už pokalbį.

Marijampolėje irgi galima mokytis grafinio dizaino

LISPA – viešoji įstaiga Marijampolėje įkurta turint tikslą patenkinti vis didėjančius vaikų informacinių technologijų (IT) žinių poreikius, ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, padėti jiems realizuoti save.
Šios įstaigos vizija – bendradarbiaujant su verslu ugdyti profesio-nalius IT specialistus, inovacijų kūrėjus ir sukurti jiems darbo vietas gimtojoje Marijampolėje.
Atsižvelgdami į esamą situaciją, tėvų, moksleivių bei regiono verslo organizacijų poreikius, LISPA darbuotojai rengia kūrybines dirbtuves, įvairius su naujomis technologijomis susijusius užsiėmimus. Teoriniai mokymai papildomi praktinėmis veiklomis. Kūrybinių dirbtuvių erdvės pagrindiniai mokymosi įrankiai: kompiuteriai, stalinio lazerio pjoviklis, CNC staklės, 3D spausdintuvai, braižytuvai, elektronikos laboratorija bei kiti inžinerijoje naudojami įrankiai.
LISPA mokyklos mokymo programos trunka 8 mėnesius. Siekiama aukštos mokymo kokybės ir rezultatų, todėl vienoje grupėje mokosi ne daugiau kaip 12–14 moksleivių. Visi moksleiviai turi galimybę rinktis programas pagal jiems patinkančias pagrindines programų kryptis: programavimas, inžinerija ir dizainas.
Stengiamasi išnaudoti technologijų infrastruktūros, įvairialypės terpės išteklių ir skaitmeninių technologijų galimybes.
Mokykloje taikomas modelis suteikia galimybę mokiniams veikti praktiškai ir keliant klausimus gilinti teorines žinias. LISPA mokyklos mokymo modelis jauniausiems moksleiviams leidžia išbandyti visas mokymosi galimybes ir kryptis, vėlesnėse klasėse rinktis į konkrečius moksleivių poreikius orientuotas kryptis ir gilinti savo žinias jose.
Ši mokykla organizuoja, konsultuoja ir padeda įgyvendinti idėjas.
LISPA mokyklos paslaugos – konferencijos ir seminarai, rengiami suaugusiųjų skaitmeninio raštingumo užsiėmimai, kvalifikacijos kėlimo mokymai. Organizuojami informacinių technologijų srities kvalifikacijos kėlimo mokymai.

Grafinė planšetė – kas tai yra?

Grafinė planšetė yra plačiai pasaulyje naudojama skaitmeninė piešimo lenta, skirta ne tik dailininkams ar dizaineriams, bet taip pat ir naudotojams mėgėjams, studentams, moksleiviams, ar mažesniems vaikams. Piešti šioje lentoje yra įdomu ir smagu – galite piešti, dažyti, vėliau redaguoti savo piešinius.
Lengva naudotis, nes komplekte yra specialiai tam skirtas pieštukas. Piešimo lenta prijungiama prie kompiuterio USB jungtimi, o mag-netiniu pieštuko galiuku atliekami stebuklingi brėžimai bei potėpiai. Piešimo laukas yra 15×12.5 – 47.7 x 26.8 matmenų, todėl platus kūrybinis plotas leidžia ne tik nevaržomai piešti, bet ir sumažina neigiamą spaudimo poveikį dėl mažame plote pasikartojančių brėžimų.
Skaitmeninis pieštukas sukuria pojūtį, lyg brėžtumėte paprastu pieštuku ant balto popieriaus lapo. Vieno mygtuko paspaudimu yra perjungiami du režimai – pieštuko ir trintuko.
Grafinės planšetės šone naudotojo pasirenkami greitieji mygtukai gali būti trumpesnis kelias į reikiamų funkcijų nustatymus – spalvos paryškinimas, išblukinimas, vaizdo priartinimas, patolinimas, atšaukimas, valdymas ranka, teptukas, trintukas ir kt.

Kam naudojamos grafinės planšetės?
Suaugusiems kūrybingiems žmonėms atsakymas į šį klausimą yra aiškus. O būsimų genijų tėveliams reikėtų žinoti, kad grafinės planšetės maksimaliai priartina rašybą, piešimą ir braižybą kompiuteryje prie natūralios. Grafinės planšetės dėka galima imituoti įvairias piešimo technikas – piešimą dažų balionėliais, akvarele, flomasteriais, pieštukais ir daug daugiau. Be to, ji padeda redaguoti nuotraukas, grafiką kompiuteriniuose žaidimuose.

Kokioms profesijoms grafinė planšetė gali būti naudinga?
Jos yra naudingos profesijoms, reikalaujančioms labai tikslių kompiuterio pelės judesių ir paspaudimų, pirmiausia dizaineriams, kuriantiems piešinius ar 3D modelius, fotografams, redaguojantiems nuotraukas, architektams, braižantiems brėžinius. Šiomis profesijomis sąrašas neapsiriboja ir yra daug kitų, kuriose grafinė planšetė yra naudinga.

Kaip išsirinkti?
Savaime suprantama, kad grafinės planšetės būna skirtingos, vienas iš jų naudoja mėgėjai, o kitas profesionalai, bet visgi kuo jos skiriasi?
Pagrindinis profesionalios ir mėgėjiškos planšetės skirtumas yra ekranas. Ant mėgėjiškų yra tik liečiamas paviršius, piešiant ant tokios, vaizdas rodomas kompiuterio monitoriuje, o profesionalios planšetės turi savo įmontuotą ekraną, todėl galima žiūrėti iš karto į jį.
Antrasis esminis skirtumas tarp grafinių planšečių yra jų dydis – kuo planšetė didesnė, tuo patogiau piešti mažas detalės.
Grafinės planšetės turi ir kitus parametrus: liečiamo paviršiaus raiška, rašiklio jautrumas ir rašiklio pozicijos atnaujinimo greitis. Kuo aukštesni šie parametrai, tuo yra geriau, bet kadangi šie trys parametrai visose planšetėse yra pakankamai aukšti, pirmiausia rekomenduojama atkreipti dėmesį į liečiamo paviršiaus dydį ir į tai, ar yra ekranas.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.