Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Kardiologė perspėja: koronavirusas smogia širdžiai

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį. „Ilgalaikis priverstinis karantinas, ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.
Koronavirusas – pavojingas širdininkams
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 55,4 procento Lietuvos gyventojų miršta dėl širdies ir kraujotakos ligų. Europoje šis skaičius nesiekia 36 procentų, o Japonijoje – tik 17,5 procento. Jei karantino metu lietuviai nesirūpins širdies ir kraujagyslių sveikata, nerimaujama, kad Lietuvoje stipriai išaugs mirčių skaičius. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojos kardiologės Mildos Kovaitės, koronavirusas COVID-19 ypač pavojingas tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. „Žmonėms, kuriems buvo infarktas, insultas arba nustatytas širdies nepakankamumas, geriausia gyventi karantino sąlygomis iki pat pandemijos pabaigos. Sergančiųjų minėtomis ligomis mirtingumas nuo COVID-19 yra gerokai didesnis. Ypač, kai kalbama apie vyresnius nei 60 metų žmones“, – sako M. Kovaitė.

Atpažinti infarktą gali būti sudėtinga
Koronaviruso sukeltas pasekmes gyventojai gali jausti dar ilgai.  Ričardo PASILIAUSKO nuotraukaMirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra dešimt kartų didesnis nei nuo koronaviruso COVID-19.
„Jei nesirūpinsime širdies ir kraujagyslių sveikata, šių organų ligos gali išsivystyti praktiškai nepastebimai. Netikėtai pasirodo tipiškas koronarinio nepakankamumo simptomas – krūtinės angina (skausmas krūtinės srityje). Dažniausiai jis trunka 2–3 minutes, po to praeina. Skausmą gali sukelti fiziniai krūviai, elementarus valgymas, temperatūros režimo kaita patalpoje ar net stresas. Jei skausmas krūtinėje trunka – ilgiau nei 20 minučių ir nedingsta, pavartojus pvz. nitrogliceriną, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą“, – rekomenduoja kardiologė. Krūtinės angina gali jaustis kairėje rankoje arba abiejose galūnėse, taip pat gali persiduoti į apatinį žandikaulį. Kartais skausmas jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje. Atrodo, kad skauda skrandį, tačiau iš tikrųjų šis skausmas susijęs su kraujotakos vainikinėse širdies kraujagyslėse sutrikimu (koronarinis nepakankamumas).
Kartais koronarinis nepakankamumas išsivysto ir be skausmo. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, jis pasireiškia elementariu oro trūkumu, kuris gali būti jaučiamas vis stipriau.
Užsitęsus krūtinės anginos priepuoliui daugiau kaip 20 minučių, gali vystytis miokardo infarktas. Pasak gydytoja M. Kovaitės, didžiausia rizika patirti miokardo infarktą turi rūkaliai, žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, taip pat tie, kuriuos vargina hipertonija ir antsvoris, taip pat sergantieji cukriniu diabetu. Todėl būtina nuolat tikrinti cholesterolio ir cukraus lygį kraujyje. Tai – svarbiausi rizikos faktoriai, kuriuos galima ir reikia kontroliuoti.

Apsaugai nuo kraujo krešulių – specialus fermentas
Kardiologė atkreipia dėmesį, kad japonai už lietuvius vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, o jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas mažiausių pasaulyje. Viena šio reiškinio prielaidų – mitybos ypatumai. Jų mitybos racione gausu daržovių, vertingų aliejų, ryžių, ankštinių daržovių. Įdomu tai, kad daugiau kaip tūkstantį metų japonai pusryčiams valgo patiekalą natto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių, kurio sudėtyje atrastas kraujo krešulius ardantis fermentas – natokinazė.
Ekspertai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems pacientams pagrindinis sveikos mitybos principas – vartoti mažiau gyvulinės kilmės riebalų, kuriuos mes gauname valgydami mėsą, riebius pieno produktus ir tiesiog angliavandenius.
Mityboje organizmą svarbu aprūpinti dideliu kiekiu nesočiųjų riebalų (iš augalinių aliejų ir riešutų), skaidulų ir angliavandenių komp­leksų (iš daržovių, grūdų, sėlenų). Beje, didelis kiekis skaidulų padeda pašalinti cholesterolio perteklių. Reikiamą baltymų normą galima gauti, vartojant įvairias ankštines daržoves ir neriebią mėsą (vištieną, kalakutieną, jautieną).
Gydytojai ir mitybos specialistai vieningai sako, kad neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų vartojimas yra reikšminga mitybos plano dalis. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems žmonėms ne mažiau svarbu mitybą papildyti antioksidantais, kurie neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Jų gausu uogose, prieskoniuose, lapinėse daržovėse ir kt. Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių.
Daugelis, norėdami išsaugoti sveikatą, laikosi griežtų dietų ir atsisako visų produktų, kurie gali didinti cholesterolį. M. Kovaitė rekomenduoja atkreipti dėmesį į daržoves, vaisius ir kitus produktus, kurie organizmui suteikia gerąjį cholesterolį ir kartu mažina blogojo lygį:
Avokado sudėtyje yra daug fitosterolių, kurie padeda sumažinti blogąjį cholesterolį ir padidinti gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Beje, fitosterolių yra daug kviečių gemaluose, sėlenose, sezamo sėklose, pistacijose, moliūgų sėklose, linų sėklose, saulėgrąžose, migdoluose ir alyvuogių aliejuje.
Raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai, kurių veiklioji medžiaga monakolinas K yra įtraukta į Europos kardiologų draugijos gaires kaip efektyvi cholesterolio mažinimo priemonė.
Braškės, mėlynės, spanguolės, bruknės ir avietės yra gerojo cholesterolio vystymosi katalizatoriai. Uogas galima vartoti šviežias arba gerti jų sultis. Teigiamas efektas perdirbimo metu nemažėja.
Baltieji kopūstai gali konkuruoti su česnaku pagal naudingumą. Tai natūrali priemonė „kenksmingų“ medžiagų pašalinimui. Bet kokio apdorojimo metu kopūstai nepraranda savo naudingų savybių, todėl galite vartoti ir šviežius, ir raugintus ar troškintus kopūstus.
Daugumos žalumynų – petražolių, svogūnų, salotų – sudėtyje yra daug biologinių junginių, padedančių atsikratyti blogųjų medžiagų ir gauti gerąsias.

Kvėpuokite giliau
Karantino metu uždarose ir ribotose patalpose būtina užsiimti fiziniais pratimais, daryti mankštą. Ypač tai naudinga vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos.
Jei patalpose yra balkonas, būtinai išeikite kelis kartus per dieną pakvėpuoti šviežiu oru. Jei gyvenate netoli parkų arba miško, skirkite laiko pasivaikščiojimams.

Karantiną lydėjo netikėtos mirtys

Karantinui švelnėjant vis garsiau kalbama apie jo žalą labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems psichikos sveikatos bėdų. Priversti būti namuose žmonės mažai juda, retai išeina pasivaikščioti, daug mažiau bendrauja, išgyvena vienišumą. Dėl gąsdinančios situacijos patiria emocinę įtampą, stresą. Visa tai atsiliepia jų sveikatai. Be to, ir pasitikrinti pas gydytoją sunegalavus širdžiai, norint sužinoti savo tyrimų rezultatus ar kilus kitoms sveikatos problemoms, viso griežtojo karantino laikotarpiu buvo labai sudėtinga.

Gydytoja kardiologė Ieva Ruočkienė sako, kad konsultacijos buvo teikiamos pacientams per visą karantino laikotarpį.Marijampolės regiono gyventojai pastebėjo, kad balandžio mėnesį, dar ir gegužės pradžioje buvo registruota daug staigių netikėtų mirčių, kurių priežastys – širdies ligos. „Suvalkietyje“ rašėme apie vilkiko vairuotoją, kuriam širdis sustreikavo tiesiog važiuojant gatve pasiimti krovinio. Laimė, žmogus spėjo sustabdyti transporto priemonę. Avarijos išvengta, tačiau vyro gyvybės medikams išgelbėti nepavyko.
Pasakojome ir per vieną savaitgalį Marijampolės regione staiga mirusius net kelis šešiasdešimtmetį perkopusius vyrus.
COVID 19 virusas pavojingas aukštą kraujospūdį turintiems, širdies negalavimus patiriantiems žmonėms.Teko girdėti ir kitą liūdną istoriją, kai dėl širdies ligos mirė 52 metų marijampolietė. Anot namiškių, anksčiau sveikata nesiskundusi moteris pasiguodė, kad jai tinsta kojos, tačiau į medikus nesikreipė, galbūt nesusigaudė, kad šie tinimai susiję su širdies ligomis. O ir patekti į ligoninę buvo sudėtinga. Moteris pati bandė sau padėti, kaip išmanė. Mirkė kojas šaltame vandenyje. Savaitgalį ji liko namuose viena, vyras išvažiavo dirbti į kaimą. Moters aplankyti į butą Marijampolėje atėjo sesuo. Nerimą jai sukėlė tai, kad prieš tai negalėjo seseriai prisiskambinti telefonu. Buto durų sesuo neatidarė. Išsigandusi moteris kreipėsi pagalbos. Buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Jie padėjo patekti į butą. Viduje buvo rasta mirusi moteris.
Anot artimųjų, paaiškėjo, kad mirties priežastis – širdies negalavimai.
Marijampolės ligoninėje kardiologe dirbanti gydytoja Ieva Ruočkienė sako, kad nuo pat karantino pradžios teko konsultuoti pacientus. Jiems buvo suteikiama visa reikiama pagalba. „Nepastebėjome, jog būtų padaugėję pacientų, besikreipiančių skubios kardiologinės pagalbos nei įpratai. Tačiau, be abejo, tokia situacija sergantiems žmonėms buvo pavojingesnė. Gydytoja kardiologė I. Ruočkienė siūlo skaitytojams susipažinti su Lietuvos kardiologų draugijos specialiai parengtomis rekomendacijomis.

Ar bus iš pacientų imamas mokestis už odontologų apsaugos priemones?

Švelninant karantino sąlygas, Vyriausybė priėmė sprendimą nuo gegužės 18 d. atnaujinti odontologinių paslaugų teikimą. Iki tol pagalbos sulaukdavo ne kiekvienas, kenčiantis danties skausmus. Pacien­tams buvo teikiama tik būtinoji pagalba. Gydytojai odontologai pastebi, kad saugumo užtikrinimas sukuria daug papildomų išlaidų, kurios, anot jų, įtakos kainoms už paslaugas neturėtų turėti. Vis dėlto odontologijos klinikose svarstoma, ar pacientams išrašomose sąskaitose neturėtų atsirasti papildoma eilutė už panaudotas vienkartinės apsaugos priemones.
„Suvalkiečio“ redakcija sulaukė šia tema skaitytojos klausimo. Marijampolietė, per itin griežtą karantiną aiškinantis ligos priežastį, buvo priversta apsilankyti pas stomatologus. Moteris jautėsi taip prastai, kad ėjo ten, kur priėmė. Ji užsuko į privačią stomatologinę kliniką. Pacientės teigimu, už dantų apžiūrą iš jos paėmė 5 eurus, o už gydytojo apsaugos kostiumą-skafandrą – dar 25 eurus. Marijampolietė buvo apstulbusi, nejau, pacientai turi mokėti už medikų apsaugos priemones? „O gal privačioms klinikoms galioja kita tvarka“, – klausė ji.

Į klausimą atsako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa SAVIČIŪTĖ.
– Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad į klausimus atsakome savo kompetencijos ribose – apie ligonių kasų kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas odontologines, kaip ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas turi tik privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys. Be to, dėl šių paslaugų teikimo gydymo įstaiga turi būti sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).
Darbus atnaujinantys stomatologai sutrikę dėl itin griežtų reikalavimų, o pacientai dėl įkainių. Atkreipiame dėmesį, kad iš PSDF lėšų apmokama už odontologo darbą, o patys apdraustieji turi sumokėti tik už vaistus, odontologines ir kitas medžiagas, sunaudotas šiai paslaugai teikti, vienkartines priemones, atsižvelgiant į sunaudotų medžiagų, priemonių kiekį ir jų įsigijimo kainas. Išimtis taikoma (mokėti nereikia išvis): vaikams, asmenims, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, ir socialiai remtiniems asmenims, kai jie pateikia atitinkamą savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, socialinės paramos skyriaus pažymą.
Beje, gydymo įstaigoje turi būti skelbiamas ar kitaip pacientams viešai prieinamas mokamų priemonių sąrašas ir jų kainos. Jei vis dėlto susiduriama su situacija, kai paciento paprašoma susimokėti už paslaugas, pirmiausia reikia klausti gydančio gydytojo, kodėl šios paslaugos yra mokamos. Jei pacientui bendraujant su gydytoju nepavyksta išsiaiškinti, kodėl reikia ar reikėjo mokėti, tuomet verta raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jeigu iš gydymo įstaigos administracijos gautas atsakymas netenkins, tuomet reikėtų kreiptis į teritorinę ligonių kasą.
Tuo atveju, jei odontologinės paslaugos yra teikiamos gydymo įstaigoje, kuri sutarties su TLK neturi, už suteiktas odontologines paslaugas asmenys turi susimokėti patys įstaigos nustatytomis kainomis.
Pasitikrinti, ar odontologijos klinika dėl paslaugų teikimo yra sudariusi sutartį su TLK, galima TLK tinklalapiuose.
Primename, kad rūpimus klausimus visi gyventojai gali pateikti bendru teritorinių ligonių kasų el. pašto adresu info@vlk.lt arba telefonu (8 5) 2322222.
Dėl mokamų odontologinių paslaugų reikėtų teirautis arba toje įstaigoje, kurioje jos pirktos, arba Sveikatos apsaugos ministerijoje (pagal kuravimo sritį).

Lietuvos kardiologų draugijos rekomendacijos (Eksperto komentaras)

Nutraukus gydytojo paskirtus vaistus gali kilti pavojus, kad paūmės lėtinės ligos, padidės rizika naujo miokardo infarkto ar insulto išsivystymui.„Svarbu žinoti, kad sergantieji lėtinėmis ligomis ir vyresnio amžiaus žmonės – labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė, turinti didelę sunkių komplikacijų riziką užsikrėtus koronavirusu. Jeigu sergate širdies, kraujagyslių, plaučių, inkstų liga ar cukriniu diabetu, esate persirgę miokardo infarktu, turite padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, esate po organų transplantacijos, gydotės imunitetą slopinančiais vaistais ar esate nėščia, saviizoliacija ir reguliarus įprastinių vaistų vartojimas jums ypač svarbūs. Natūralu, kad dabar jaučiate nerimą dėl sveikatos ir bendros tvarkos pokyčių, todėl pateikiame keletą patarimų.
Tvarkingai vartokite jūsų kardiologo arba šeimos gydytojo paskirtus vaistus. Pasikeitus būklei pasitarkite su kardiologu arba šeimos gydytoju dėl tolesnės vaistų vartojimo tvarkos. Konsultuotis ir gauti vaistų receptus rekomenduojama nuotoliniu būdu. Optimalu turėti 3 mėnesių vaistų atsargas.
Susirgus COVID-19 infekcija nereikėtų staiga mesti jums paskirtų širdies vaistų.
Šiuo metu socialiniuose tink­luose plinta nemažai klaidingos informacijos apie kraujospūdį mažinančių ir priešuždegiminių vaistų neigiamą poveikį užsikrėtusiems koronavirusu. Išanalizavus literatūrą, kuri apima tik tam tikras teorines prielaidas apie galimą koronaviruso sąveiką su ląstelių receptoriais (tyrimai tik su pelėmis), tvirtai teigiame, kad jokių patikimų įrodymų apie tokių vaistų kaip angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKFI) ar angiotenzino receptorių blokatorių (ARB) neigiamą poveikį nėra (o praėjus tik 3 mėnesiams nuo naujo viruso atsiradimo ir negali būti). Kaip ir daugelis autoritetingų Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kardiologų ir kitų specialistų draugijų, rekomenduojame tęsti gydytojų paskirtus vaistus; jų nutraukimas gali būti labai pavojingas dėl lėtinių ligų paūmėjimo, naujo miokardo infarkto ar insulto išsivystymo rizikos.
Be to, Pasaulinė sveikatos organizacija ir Europos vaistų agentūra paneigė žinutę apie ibuprofeno sąsają su koronaviruso infekcijos blogėjimu. Darykite kvėpavimo mankštą ir fizinius pratimus namie, jogos pratimus, naudokite svarelius, kilimėlį, guminį kamuolį, pratimų vaizdo įrašus. Pasivaikščiokite gamtoje tokiose vietose, kur tarp žmonių yra didesnis atstumas.
Būklei pablogėjus rekomenduojama susisiekti su savo bendrosios pagalbos gydytoja, prireikus kviesti Greitąją medicininę pagalbą. Šeimos gydytojas prireikus gali susisiekti su gyd. specialistu ir spręsti, ar jums reikalinga konsultacija. Pirmenybė teikiama nuotolinėms konsultacijoms, bet prireikus bus paskiriama ir kontaktinė konsultacija.
Stenkitės vengti neigiamos informacijos, išlikite optimistiški.
Būkite sveiki.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.