Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Technologinė pažanga šiandien ypač sparti

Technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas šiandien keičia daugelį pramonės sričių.Kaip informacinės technologijos keičia pramonės procesus? Kaip technologinė pažanga skatina ekonomikos augimą ir kokia kryptimi tai vyksta?
Nėra lengva konkrečiai įvertinti besivystančių technologijų įtaką dabarties ir ateities procesams, tačiau akivaizdu, kad ateityje ši įtaka tik didės ir plėsis.
Šiuo metu technologinė pažanga ypač sparti, vartotojai neįstengia žengti koja kojon su kasdien siūlomomis naujovėmis.
Mokslininkai sukuria naujas formules ir patobulina produktų sudėtį. Lyginant su praėjusiais šimt-mečiais, išradimai gimsta kas dieną, po keletą per dieną ir tai rodo ypatingą technologijų pažangos ciklo svarbą ir įtaką mūsų kasdieniniam gyvenimui. Šiuo metu visa technologinė pažanga siejasi su dirbtinio intelekto sprendimais. Palaukime ir pamatysime, kur mus nuves ši proto ir kūrybiškumo sintezė.
Kaip gimsta nauji produktai? Kas testuoja receptūras? Kas sukuria naujas formules ir patobulina produktų sudėtį? Kodėl taip svarbu „suvesti“ verslą su mokslu?
Pramonės įmonės pasitelkdamos naujas technologijas siekia mažinti žmonių rankų darbo.Verslas turi dideles apimtis, jis gamina didelius kiekius, todėl eksperimentuoti kuriant naują produktą išties pavojinga. Juk galima patirti didelių nuostolių, pavyzdžiui, prarasti ištisas žaliavos partijas. Moksle yra priešingai. Čia viskas vyksta nedidelėmis apimtimis, galima daug eksperimentuoti, klysti ir vėl iš naujo bandyti. Taigi abi pusės laimi. Verslas gauna naują produktą ar patobulintą technologiją, o mokslininkai džiaugiasi, kad jų laboratorijose gimusi idėja tampa apčiuopiama ir pritaikoma praktikoje.
Kaip naujos technologijos keičia gamybos procesus chemijos pramonėje?
Miesto vadovai ragina Cukraus fabriką diegti naujas technologines priemones, mažinančias kvapų sklidimą, nes aplinkiniai gyventojai vasarą dūsta nuo smarvės. Chemijos pramonė, kaip ir visos kitos pramonės rūšys, nestovi vietoje. Technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas – visa tai daro įtaką šiai pramonės sričiai. Technologijos leidžia sparčiau tobulinti jau turimus produktus ir kurti naujus, galinčius suteikti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose. Žinoma, už kiekvienos technologijos stovi žmogus. Nė vienas produktas ar procesas nebus patobulintas ar sukurtas, jei tai patikėsime tik mašinoms. Žmogus yra tas variklis, kuris įsuka visas technologijas.
Baigus chemijos inžinerijos studijas KTU mūsų šalyje yra didelės galimybės panaudoti tokią kvalifikaciją. Tai studijų programa, turinti plačiausią įsidarbinimo spektrą. Kiekvienoje chemijos pramonės įmonėje vyksta įvairūs procesai, o studijuodami studentai juos perpranta, išmoksta valdyti. Atėjus į įmonę sunku nustebinti, nes viskas jau matyta ir žinoma. Kalbant apie įsidarbinimą, pirmiausia reikia sau atsakyti, kokia kryptimi norima judėti, t. y., ar renkamasi dirbti technologu, ar inžinieriumi, gamybos vadovu, ar analitinės laboratorijos ekspertu. Įmonių spektras taip pat platus – pradedant didžiąja pramone: „Orlen“, „Achema“, „Lifosa“ ir kt.

Odetos Brigaitytės patirtys: nuo vadovavimo vyriškam kolektyvui trąšų gamykloje iki geriausių mokslinių sprendimų verslui (Interviu su eksperte)

Suvalkijoje augusi Odeta Brigaitytė karjeros kelią, dar studijuodama magistrantūroje Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultete (KTU CTF), pradėjo kuruodama gamybą 120 tūkst. tonų trąšų per metus pagaminančioje gamykloje.
Šis darbas buvo tikras iššūkis ne tik dėl tuomet dar nedidelio patirties bagažo, bet ir gamykloje vyravusios kultūros – tai buvo pirmas kartas, kai joje dirbusiam vyriškam kolektyvui pradėjo vadovauti jauna moteris.
„Iš pradžių visi pasijuokė ir pagalvojo, kad tai pokštas. Darbininkai tikėjosi vadovaujančio žmogaus, kuris gerai išmanytų šią sritį ir kurį jie gerbtų. Žinias galima greitai įsisavinti, tačiau pagarbą reikėjo užsitarnauti“, – prisimena Odeta.
Visgi gyvenimas po kiek laiko ją ir vėl grąžino į Kauno technologijos universitetą. Šiuo metu O. Brigaitytė – technologijų perdavimo projektų vadovė KTU Nacionaliniame inovacijų ir verslo centre (NIVC). Čia ji mokslininkams ir verslininkams padeda rasti geriausius sprendimus komercializuojant technologines naujoves. Jauna moteris šiuo metu gali didžiuotis puikiai besiklostančia savo karjera.

Iš Vilkaviškio rajono kilusi Odeta Brigaitytė svajojo studijuoti su medicina susijusius dalykus, bet ir tuo, ką jai pasiūlė gyvenimas, – studijomis Cheminės technologijos fakultete, yra patenkinta. Nuotrauka iš asmeninio pašnekovės albumo– Kodėl nusprendėte vystyti savo karjerą būtent chemijos srityje?
– Galima būtų teigti, jog pats gyvenimas ar tam tikros aplinkybės sudėliojo mano karjeros kelią.
Planuose buvo medicinos studijos, deja, egzaminų rezultatai nebuvo tokie geri, kokių tikėjausi, tad į norimų studijų sąrašą surašiau visas specialybes, kurios buvo bent kiek susijusios su chemija ir biologija. Kito pasirinkimo su mano išlaikytų egzaminų krepšeliu nelabai ir buvo. Visgi šiandien galiu pripažinti, kad atsukusi laiką atgal nieko nekeisčiau.
– Dar studijuodama pradėjote dirbti chemijos sektoriuje. Kaip pavyko derinti studijas ir darbą tuo pačiu metu?
– Studijų metais iš tėvų gaudavau ribotą kiekį pinigų, skirtų pragyventi savaitei. Labai norėjau finansinės nepriklausomybės, todėl jau bakalauro paskutiniame kurse susiradau administratorės darbą, o netrukus gavau pasiūlymą dirbti trąšų gamykloje.
Derinti chemijos inžinerijos studijas KTU ir darbą Marijampolėje buvo tikras iššūkis – štai tada laiko studentauti jau tikrai neliko. Didelį „ačiū“ galiu tarti universiteto dėstytojams ir ypač savo darbo vadovei, kurie suprato ir labai padėjo derinti iškilusius iššūkius, priimdavo konsultacijoms nedarbo valandomis.
Žvelgiant iš kitos pusės, buvo labai įdomu įsisavintas mokslo žinias tiesiogiai taikyti praktikoje, stebėti ir analizuoti klaidų kainą, taip pat adaptuotis dideliame darbo kolektyve, matyti jo kaitą.
– Neretai įsivaizduojama, kad chemikai dirba laboratorijose, nuolatos apsupti tyrimų ir mėginių. Koks išties tai darbas?
– Vystant mokslinę veiklą darbas laboratorijose yra būtinas. Ten gimsta, o dažnai ir miršta įvairios idėjos. Kaip ir daugelis specialybių neapsiriboja viena vieta, taip ir chemiko darbas neapsiriboja vien laboratorija. Nors puiku, kai darbo rezultatus gali pamatuoti, apskaičiuoti ir patikrinti. Tuomet išties pajauti akademinių žinių vertę.
Mokslininkai dalyvauja konferencijose, domisi pasaulinėmis tendencijomis, stebi, analizuoja jas. Vyksta pristatyti savo mokslo rezultatų į įvairias pasaulio šalis. Mokslo grupės vysto bendrus projektus ir su verslu, ir su kitomis mokslo įstaigomis iš įvairių pasaulio šalių. O kur dar darbas su studentais – tai lyg galimybė būti šalia tų, kurie pirmieji transliuoja besikeičiančio pasaulio tendencijas.
– Kodėl po karjeros verslo sektoriuje pasirinkote grįžti į akademinę bendruomenę? Kas jus įkvepia ir skatina eiti pirmyn dabartiniame darbe?
– Tai buvo dar viena gyvenimiška situacija, kai visos aplinkybės susiklostė taip, kad tuometinis kelias atvedė atgal į KTU.
Tuo metu jau buvo įkurtas KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras, kuriam buvo ieškoma žmonių, turinčių patirties tiek mokslo, tiek verslo srityje. Trumpai tariant, atsidūriau tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Esu čia jau penkerius metus ir kone kasdien negaliu atsistebėti, kaip įdomu čia dirbti. Kalbant iš širdies, aš ne dirbu, o gyvenu KTU dvasia.
– Kokie buvo jūsų pirmieji metai iš mažo miestelio atvykus studijuoti į Kauną? Su kokiais iššūkiais susidūrėte? Kas buvo kitaip negu įsivaizdavote?
– Pirmieji metai buvo išties chaotiški. Užvėrus mokyklos duris daugelį aplanko netikrumo ir chaotiškumo jausmai – juk jaunuoliai patys pradeda kurti savo gyvenimą, kuriame iš pradžių yra daug nežinomybės.
Kaunas man atrodė didelis miestas. Troškau jį pažinti, tad pirma mintis buvo, kaip norėčiau jame laisvai vairuoti. Šiandien tai kelia juoką, bet iš tiesų reikėjo laiko adaptuotis.
Prasidėjo etapas, kai tampi visiškai atsakinga už savo veiksmus, dienotvarkę, mokslų rezultatus. Nepažįstama aplinka, nepažįstami žmonės, mokslo iššūkiai, o šalia jų atsiranda ir gyvenimo iššūkiai, su kuriais turi greitai išmokti tvarkytis. Deja, šio meno juk niekas nemoko.
Iš šiandieninės perspektyvos pasakyčiau, kad labiausiai man trūko vidinės laisvės, to jaunatviško polėkio. Užaugau provincijoje, kur daug taisyklių, ribojimų ir draudimų, atvykau į Kauną įsivaizduodama, kad ir čia viskas bus taip pat, tačiau susidūriau su visai kitokia realybe. Tuo metu dažnai grįždavau pas tėvus į gimtąjį Vilkaviškio rajoną, šitaip sprendžiau savo pirmųjų metų chaosą. Visgi pamažu pripratau prie kitokio gyvenimo.
– Studijų metai, daugelio manymu, yra vieni geriausių žmogaus gyvenime. Koks buvo jūsų studentiškas gyvenimas?
– Kai mano studentiškas gyvenimas prabėgo, tik tada supratau jo galimybes, kuriomis tuo metu nepasinaudojau: studentų atstovybė, galimybė keliauti, dalyvauti įvairių organizacijų, meno kolektyvų veiklose, gausybė renginių ir susitikimų, kurie šalia specialybės žinių prisideda prie pasaulėžiūros kūrimo.
Tiesa, su drauge kreipėmės į Vaikų liniją, ten praėjome mokymus ir pradėjome dirbti savanorėmis. Šiai veiklai su pertraukomis skyriau apie šešerius metus. Ten sutikau be galo įdomių žmonių, kurie susiburia bendram tikslui – padėti.
Manau, mano studentiškas gyvenimas buvo rami kelionė savęs pažinimo link, adaptacija prie miesto, o manoji, linksmoji studentiško gyvenimo pusė mane aplanko dabartiniame gyvenime.
– Kaip keičiasi studentų ir dėstytojų kartos? Ar tie pokyčiai teigiami?
– Lyginant su mano studentavimo laikais, dabar pastebiu gerokai daugiau laisvės. Keičiasi studijavimo aplinka, priemonės, prieinamumas, neišvengiamai – ir pačių žmonių komunikacijos manieros.
Matau betarpišką studentų ir dėstytojų bendravimą ir jis mane labai džiugina. Nyksta įsivaizduojamos dogmos ir ribos. Šiuolaikiniai studentai nebijo reikšti savo nuomonės, dalintis mintimis ir idėjomis, jų bendravimas dažnai labiau kolegiškas. Anksčiau viskas buvo kukliau, bet galbūt ir mes buvome kuk-lesni.

Inovacijų ir verslo centras – tarpinė grandis tarp mokslo ir verslo

Kauno technologijos universitetas (KTU) garsėja ilgamečiais ryšiais su verslu, plačiu su technologijomis susijusių studijų ir tyrimų spektru. Siekiant, kad šie ilgalaikiai ir glaudūs ryšiai su verslu taptų dar didesniu paskatinimu, įgyvendinant bendrus projektus, 2012 m. vasario mėn. KTU ir Aalto universiteto verslumo centras (ACE, Suomija) pasirašė memorandumą, kuriuo remiantis buvo įsteigtas KTU Inovacijų ir verslo centras (KTU IVC). Sėkminga patirtis bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėmis paskatino pritaikyti gerąją praktiką plečiant centro veiklos sritis.
Siekiant bendrų veiklų 2014 m. vasario mėn. KTU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Lietuvos energetikos institutas (LEI) pasirašė Jungtinės veiklos sutartį ir 2012 metais įsteigto KTU IVC pagrindu įkūrė Nacionalinį inovacijų ir verslo centrą (KTU NIVC). 2015 metų sausį prie trijų jungtinės veiklos partnerių prisijungė ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

NIVC – atviras visiems
Nacionalinis inovacijų ir verslo centras atviras mokslininkams, tyrėjams, studentams ir verslininkams.
Jis vienija integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) „Santaka“ ir „Nemunas“ veiklą, teikia kokybiškų tyrimų paslaugas verslo įmonėms „vieno langelio“ principu, efektyvina mokslo ir verslo sąveikos procesus.
NIVC tyrimų kryptys: diagnostinės ir matavimo technologijos, išmanios aplinkos ir informacinės technologijos, naujos medžiagos aukštosioms technologijoms, technologijos darniam vystymuisi ir energetika, tvarus augimas ir darni sociokultūrinė raida.
Pagrindinės NIVC veiklos kryptys:
• Tarptautiniu lygiu pripažintų technologijų kūrimas ir perdavimas;
• Inovatyvius produktus kuriančių įmonių steigimas ir vystymas;
• Intelektinės nuosavybės valdymas ir apsauga;
• Antreprenerystės ir inovacijų kultūros ugdymas ir sklaida;
• Aukščiausius valdymo ir paslaugų standartus atitinkantis Atviros prieigos centro (APC) valdymo sistemos vystymas.
Atviros prieigos centras – tai įrankis mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Informacinėje sistemoje APCIS yra daugiau negu 1200 KTU mokslininkų teikiamų paslaugų ir tyrimų, visu tuo gali naudotis verslo įmonės, įstaigos ir universitetų tyrėjai.
Mokslininkų paslaugas galima užsisakyti „vieno langelio“ principu, pateikiant užklausą technologijų perdavimo specialistams. Gavę užklausą specialistai nukreipia pas reikiamos srities mokslininkus ir tarpininkauja ieškant optimaliausios paslaugos ar tyrimo sprendimo.
Naudodamosi APC paslaugomis, Lietuvos ir užsienio verslo įmonės gali atlikti mokslo tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) tyrimus, kurti naujus produktus. Mokslininkų paslaugos taip pat suteikia galimybes mūsų šalies ir užsienio mokslo įstaigoms dalyvauti bendruose mokslo projektuose ir teikti bendras MTEPI paslaugas.
APC veiklą koordinuoja Nacio-nalinis inovacijų ir verslo centras (KTU NIVC). Šio centro specialistai tarpininkauja teikiant mokslininkų paslaugas verslui ir vykdo intelektinės nuosavybės apsaugos ir valdymo, jaunojo verslo steigimo ir vystymo (KTU „Startup Space“), investicijų pritraukimo projektus ir teikia konsultacijas.

Pasitelkime kelis pavyzdžius
KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras yra tarpinė grandis tarp mokslo ir verslo. Čia dirba žmonės, puikiai išmanantys technologijų ir mokslo svarbą kuriant naujus produktus, inovacijas, ieškant verslui palankių sprendimų, susijusių su technologijomis. NIVC užtikrina sklandų abipusį bendradarbiavimą tarp verslo sektoriaus ir mokslo institucijų, naujausių universitete sukurtų inovacijų komercinimą (pardavimą), intelektinės nuosavybės apsaugą, taip pat jaunojo verslo vystymą.
Norint susidaryti aiškų vaizdą, kuo užsiima centras, reikia surinkti kuo daugiau išsamios informacijos apie jo veiklą ir technologijų komercializavimą, taip pat mokslo inovacijų pritaikymą versle.
Štai keli pavyzdžiai. KTU Cheminės technologijos fakultete (CTF) suburta komanda „Supergarden“ Agromaisto inovacijų konkurso „EIT Food Innovation Prizes 2019“ finale užėmė antrą vietą, pristačiusi inovatyvius, visiškai organiškus šaltyje džiovintus vaisių, uogų ir daržovių užkandžius „BITES“.
Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (IF) mokslininkai drauge su užsienio kolegomis sukūrė pirmąjį kompiuterinį žaidimą, skirtą demencija sergančių pacientų slaugytojams. Žaidimas suteikia galimybę virtualiai patirti kasdienes situacijas, spręsti jose iškylančius iššūkius ir taip įgyti reikalingų įgūdžių ir žinių dirbti su demencija sergančiais pacientais.
Grupė Kauno technologijos universiteto chemikų drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamybos sąnaudas, kaštus, bet ir prailginti eksploatavimo trukmę.
Kadangi tokio pobūdžio perovskitinių saulės elementų tyrimai nebuvo daromi anksčiau, jie gali turėti svarbios įtakos šių elementų gamybos procesui. Jau gautas patentas Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto ir KTU bendram komandos išradimui. Šis išradimas jau licencijuotas vienai Japonijos kompanijai.
* * *
KTU turi ugdymo iniciatyvų mokykloms. Universiteto atstovų apsilankymai mokykloje, ekskursijos, kūrybinė ar mokslinė veikla, speciali mentorystės programa moksleiviams ir kitos veiklos – tai tik dalis viso to, ką šiandien universitetas siūlo moksleiviams.

Elektros vartotojai turės galimybę pasirinkti tiekėją

Pastaruoju metu gyventojai į elektroninius paštus gavo laiškus apie elektros rinkos liberalizavimą ir pasiūlymus nuo kitų metų sausio 1 d. pasirinkti naują, ekonomiškai sau naudingiausią elektros tiekėją.
Statistiniais skaičiavimais, iš atsinaujinančių energijos išteklių – biokuro, vėjo, saulės, vandens – 2019 metais Lietuvoje pagaminta 60,1 proc. visos elektros energijos. Vien saulės elektrinės pernai pagamino 91,1 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos, arba 0,68 proc. šalies poreikio (13,3 TWh).
Su kokiais pasiūlymais į rinką žengia vienas iš naujųjų elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“? Kokios nuomonės yra iki šiol elektrą tiekęs Energijos skirstymo operatorius, AB ESO? Ką apie naują elektros tiekėją mano gyventojai?

Pakanka pasirašyti sutartį

Vartotojai be elektros neliks

Nauda vartotojams, visuomenei ir visai valstybei yra neabejotina (Eksperto komentaras)

Nuomonės


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.