Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas.
Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina.
Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš BETA archyvo
Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti – gerokai padidėja. Be to, šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius, tad vidinę sieną reikėtų šiltinti ir dėl siekio išlaikyti šilumą patalpose. Todėl net jei vidinės balkono sienos pagal esamus reikalavimus šiltinti nėra būtina, atsižvelgus į realią situaciją, gyventojai turėtų pagalvoti apie šios priemonės pasirinkimą“, – sako G. Šilanskas.
Oro kokybės reikšmė po renovacijos – milžiniška
Atliekant įgyvendintų priemonių ekspertizę taip pat paaiškėjo‚ kad didžiausi šilumos nuostoliai po modernizavimo yra patiriami dėl pastato vėdinimo (infiltracija, natūralus ir mechaninis vėdinimas). Lyginant su viso pastato šilumos nuostoliais, jie vidutiniškai sudarė 41 proc.
„Palyginus neatnaujintuose daugiabučiuose vėdinimo nuostoliai dažniausiai sudaro 15–25 proc. visų pastato šilumos nuostolių. Tačiau atnaujinus pastatą šilumos nuostoliai, patiriami per nesandarias sienas, stogą, langus ir kt. sumažėja, tokiu būdu procentaliai vėdinimo nuostoliai padidėja. Todėl rekomenduotina įsirengti mechaninio vėdinimo įrenginius su šilumogrąža“ – sako ekspertas.
Pasak jo, audito metu specialistai taip pat analizavo oro kokybę daugiabučiuose. Tai buvo daroma pagal tarptautines rekomendacijas nustačius maksimalią ribinę CO2 vertę, kuri gali būti patalpoje – 1000 ppm (angl. ppm – parts per milion, liet. – dalys iš milijono). Tuomet ekspertai matavo CO2 kiekį būstų patalpose.
„Audito rezultatai parodė, kad maždaug 60 proc. atvejų, kuomet buvo matuojamas CO2 kiekis renovuotų daugiabučių patalpose, anglies dioksido koncentracijos kiekis pateko į numatytą diapazoną, bylojantį, kad oro kokybė yra gera. Vis dėlto apie 40 proc. atvejų 1000 ppm riba buvo viršyta“, – teigia G. Šilanskas.
Rekuperacija – tiesiausias kelias į kokybišką orą
Anot specialisto, šviežią ir kokybišką orą bute gali padėti užtikrinti atsakingas jų vėdinimas. Viena reikšmingiausių tai padaryti padedančių priemonių – rekuperacinė sistema.
„Rekuperacinė sistema padeda kontroliuoti šviežią orą bute. Įdiegus tokią priemonę daugiabučiuose yra kontroliuojamas tinkamai filtruoto išorės oro tiekimas į vidų – tai yra ypač svarbu šaltuoju sezono metu, kuomet išorės oro kokybė, dėl kietųjų dalelių ir dujinių teršalų koncentracijų aplinkos ore viršijimo, būna gerokai prastesnė nei vidaus oro. Be to, palyginus šią sistemą su dažnu lango atidarinėjimu, ne tik taupoma šiluminė energija, bet ir į namus įsileidžiama mažiau užteršto oro, sumažėja aplinkos triukšmas“, – teigia G. Šilanskas.
Jeigu rekuperacinė sistema daugiabutyje nėra įdiegta arba nėra galimybės ją įdiegti, tokiu atveju gyventojai atsižvelgiant į išorės oro sąlygas ir dienos metą (nerekomenduojama transporto piko valandomis) turėtų kelis kartus per dieną intensyviai (pilnai atsidarius langus bei tokiu būdu sudarant skersvėjį) ir trumpą laiką (iki kelių minučių) vėdinti gyvenamąsias patalpas.
Kokybės kontrolės priemonė
Audite ir ekspertizėje dalyvauja būstai, atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o po jų renovacijos praėjo ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai. Vykdant auditą buvo ištirti daugiabučiai iš Anykščių, Jonavos, Ignalinos ir Baisiogalos. Juose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60, būstų statybos metai – nuo 1969 m. iki 1990 m. Namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.
„Tai yra svarbus kokybės kontrolės etapas, nes praėjus laikui po renovacijos pabaigos, įvertinami pastato faktiniai energinio efektyvumo duomenys ir įgyvendintų priemonių būklė“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.
Užs. 838.
