Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Artėja dar vieni Metų renovacijos projekto rinkimai

Kovo mėnesį Lietuvos gyventojai galės įvertinti šalyje renovuotus daugiabučius namus ir išrinktą tą, kuris nusipelnė Metų renovacijos projekto vardo. Svarbu priminti, kad atnaujintus daugiabučius reikėtų vertinti ne tik pagal išorę – atsižvelgti į sutaupomą energiją, indėlį aplinkosaugai ir pan. Kartu, tarp projektų neradus savo daugiabučio favorito, šalies gyventojai yra kviečiami teikti ir savo siūlymus, atsižvelgiant į vienintelį, tačiau svarbų reikalavimą – namo renovacija turi būti baigta ne anksčiau nei 2018 m.

Renovacija domisi vis daugiau gyventojų
Renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš BETA archyvoMetų renovacijos projekto rinkimus jau ne pirmą kartą inicijuoja Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje. Šiuose rinkimuose skaitytojų verdiktui bus pateikta net 18 sėkmingai įgyvendintų projektų, iš kurių geriausią atviro balsavimo būdu išrinks visuomenė.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių, šiandien šalyje vyksta dar daugiau nei 400-ų namų atnaujinimo darbai. O nuo 2013 m., kai į renovacijos procesus įsitraukė savivaldybės, buvo atnaujinta daugiau nei 2400 daugiabučių.
„Akivaizdu, kad mūsų administruojama programa padėjo ne tik sumažinti energijos sąnaudas daugiabučiuose, bet ir sukurti jaukesnę gyvenamąją aplinką, prisidėjo prie gamtos tausojimo ir ne tik gatvių, bet kai kuriais atvejais ir miestų atsinaujinimo. Tai parodysime ir Metų renovacijos projekto rinkimuose. Siekiame ne tik pasidalinti gerąja patirtimi, bet ir įtraukti visuomenę teikti savo pasiūlymus ir balsuoti. Mes norime išsiaiškinti, kokiems projektams visuomenė teikia prioritetą, į kokias įgyvendintas priemones atsižvelgia, ar tai energijos taupymas, inovatyvių šaltinių diegimas, kvartalinė renovacija, ar kiti kriterijai“, – teigia Valius Serbenta, BETA direktorius.
Jis priduria, kad rinkimais taip pat stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į senų energiškai neefektyvių daugiabučių modernizavimo svarbą. Susidomėjimas BETA administruojama programa sparčiai auga – pernai metų pabaigoje atlikta apklausa atskleidė, kad net 77 proc. Lietuvos gyventojų, kurie gyvena daugiabučiuose, pastatytuose iki 1993 m., norėtų atnaujinti savo daugiabutį.

Ne tik balsuoti, bet ir siūlyti
Pretendentai į Metų renovacijos projektą visuomenei bus pristatomi nuo vasario 24 d. BETA „Facebook“ puslapyje ir naujienų portale, kuriame taip pat vyks ir atviras balsavimas. Agentūra jau yra paruošusi pirminį geriausių renovacijos projektų sąrašą, tačiau gyventojus kviečia teikti ir papildomus projektus.
„Rinkdami namus siekėme visuomenei parodyti, kaip renovacija vyksta visoje Lietuvoje – ir didmiesčiuose, ir mažuose miesteliuose, kaip skirtingos priemonės pritaikomos skirtingų daugiabučių gyventojų poreikiams. Džiaugiamės, kad tipiniai sovietiniai daugiabučiai įgauna individualumo, o kai kurie net tampa inovatyvūs. Vis dėlto ne visos sėkmės istorijos pasiekia mus, todėl skatiname įsitraukti ir pranešti apie tokius projektus ir mums – įtrauksime juos į pretendentų sąrašą, o apie kokybiškai modernizuotą daugiabutį papasakosime ir visai Lietuvai“, – skatina V. Serbenta.
Metų renovacijos projekto rinkimams siūlomus daugiabučius namus su trumpu komentaru, kodėl jie yra verti būti įtraukti į geriausiųjų sąrašą, galima siųsti el. paštu info@betalt.lt arba žinute BETA „Facebook“ puslapyje iki vasario 28 d. Rinkimų laimėtojai paaiškės balandžio mėn. pradžioje.

Kokiais kriterijais vadovautis?
Būsto energijos taupymo agentūra visuomenę skatina aktyviai balsuoti, tačiau kviečia susipažinti su kiekvienu projektu ir patyrinėti, kokią naudą gavo daugiabučio gyventojai po modernizavimo darbų.
„Visus balsuosiančius kviečiame atkreipti dėmesį ne tik į daugiabučio išvaizdą, bet atsižvelgti ir į platų kriterijų spektrą. Tai tokie parametrai kaip energinis efektyvumas, atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas, indėlis į aplinkosaugą, bendruomeniškumas, projekto indėlis į platesnį gyvenamosios aplinkos atnaujinimą ne tik kieme, bet ir gatvėje, rajone ar net visame mieste“, – teigia V. Serbenta.

 

 

 

 

Užs. 166.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.