Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

 Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau?

Ar žinojote, kad lyginant su vidutiniu švedu, statistinis Lietuvos vyras be rimtų sveikatos problemų nugyvena net 17 metų trumpesnį gyvenimo periodą? Tokią nemalonią tiesą atskleidė „Eurostat“ tyrimas (2016 m.), kuriame skaičiuota, kiek „sveikų gyvenimo metų“ kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje vidutiniškai nugyvena jos žmonės. Kitaip tariant, kokį amžių jie pasiekia, neturėdami rimtų sveikatos problemų, darančių įtaką gyvenimo kokybei. Paaiškėjo, kad Lietuvos vidurkis (57,9 m.) yra beveik šešeriais metais trumpesnis nei ES (63,8 m.). Kodėl Lietuva pagal sveikatos rodiklius vis dar nemažai atsilieka nuo Europos? Ką gali padaryti valstybė ir visuomenė, kad ši situacija keistųsi, o žmonės mūsų šalyje gyventų ilgiau ir sveikiau?

Trūksta sveikatos žinių

Nuotraukoje: Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina BelianSveika gyvensena Lietuvoje populiarėja: aukštus reitingus pelno sveikatos temas aptariančios TV laidos, knygas apie sveiką mitybą galima rasti populiariausiųjų dešimtukuose, miestų gatvėse daugėja bėgimo ir dviračių entuziastų. Tačiau tyrimai rodo, kad šios teigiamos tendencijos pasiekia anaiptol ne visus, o žinių apie sveikatą mūsų visuomenėje vis dar labai trūksta.

Štai 2018 m. Lietuvoje atlikta didelės apimties apklausa parodė, kad net 4-ių iš 10-ies šalies gyventojų sveikatos raštingumas yra nepakankamas. Paaiškėjo, jog labai reikšminga visuomenės dalis vis dar nežino, kaip sveikai gyventi, užkirsti kelią ligoms ir atsakingai sirgti. To pasekmes galima „išskaityti“ ir kituose Lietuvos statistiniuose rodikliuose: nuo bendros žmonių gyvenimo trukmės ar sergamumo širdies bei kraujotakos ligomis iki savižudybių, depresijos, alkoholio vartojimo statistikos. Šie skaičiai, deja, dažnai rikiuosi ES statistikos lentelių apačioje. Kaip tą būtų galima pakeisti?

Brangiausiu turtu būtina rūpintis

Tokią padėtį taisyti prieš penkerius metus buvo įsteigtas Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (toliau – VVSSF, Fondas). Tai valstybės valdomas Fondas, finansuojantis projektus įplaukomis iš akcizo įplaukų už alkoholį, tabaką, azartinius lošimus, kuris kasmet finansuoja dešimtis projektų: mokslinių tyrimų, socialinių iniciatyvų, šviečiamųjų kampanijų. Nors šie projektai labai skirtingi, tačiau juos visus vienija bendra tema – šalies gyventojų sveikatos stiprinimas, jų sveikatos raštingumo didinimas.

„Pasaulį sukrėtusi COVID-19 viruso pandemija priminė gerai žinomą tiesą – sveikata yra pats brangiausias mūsų turtas. Nuo jos tiesiogiai priklauso daugybė kitų visuomenės gyvenimo sričių: materialinė gerovė, šalies ekonomikos gyvybingumas, socialiniai santykiai. Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas buvo įsteigtas būtent tam, kad stiprintų sveikatos pamatą Lietuvoje – investuotų į sritis, kurioms paspirties iki tol trūko: tyrimus, prevencines iniciatyvas, žmonių švietimą“, – pasakoja Gražina Belian, Fondo Tarybos pirmininkė.

Anot jos, Fondo atsiradimas pagaliau suteikė galimybę valstybei prisidėti prie vertingų ir labai reikalingų iniciatyvų įgyvendinimo, kurios iki tol dažnai likdavo „popieriuje“ dėl lėšų stokos. „Pavyzdžiui, mūsų nevyriausybinės organizacijos sugeneruoja daugybę puikių idėjų, tačiau visi puikiai žinome, kaip šiam sektoriui trūksta lėšų. Finansavimo taip pat labai stokoja moksliniai tyrimai sveikatos srityje, kurie ypatingai reikalingi Lietuvai. Fondas suteikė galimybę pagaliau tam skirti reikiamą dėmesį“, – teigia G. Belian.

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas praėjusiais metais naujiems moksliniams, socialiniams, švietimo projektams sveikatos srityje skyrė 2,99 mln. eurų. Šios investicijos leido įgyvendinti daugiau nei 50 iniciatyvų, kurios prisidės prie sveikesnės, sąmoningesnės visuomenės kūrimo. Šiemet Fondo biudžetas dar ūgtelėjo ir perkops 3 mln. eurų. Be to, atsižvelgiant į aktualijas, papildomai 0,5 mln. numatyta visuomenės švietimui apie koronaviruso prevenciją.

Investicija į ateitį

Fondo vadovė Gražina Belian pažymi, kad projektams paskirstomi pinigai – tai ne dar viena valstybės išlaidų eilutė, o reali investicija į mūsų visų ateitį. Jos teigimu, skirdami lėšas žmonių sveikatos raštingumo didinimui, sveikesnių gyvenimo pasirinkimų skatinimui, ligų prevencijai, taupome Lietuvos ateities biudžeto pinigus, kuriuos galiausiai tektų skirti gydymui.

„Kai mes finansuojame vieną projektą, trunkantį 12 mėn., tai iš tiesų veikia kaip ilgalaikė investicija, duosianti grąžą daugelį metų. Pavyzdžiui, jei Fondo finansuoto projekto metu buvo apmokyti keli šimtai tam tikros srities savanorių-konsultantų, jie įgytas žinias pritaikys ne tik tuos 12 mėnesių, kol trunka projektas, o galbūt 12 metų. Tai yra labai svarbi išliekamoji vertė. Kitas pavyzdys – moksliniai tyrimai. Atliktas vertingas tyrimas nėra tik akademinė literatūra – jis gali tapti pagrindu formuoti efektyvesnę valstybės politiką sveikatos srityje, kuri sustiprins ligų prevenciją, sumažins sergamumą tam tikromis ligomis ir galiausiai taupys gydymui skiriamas biudžeto lėšas“, –  pasakoja VVSSF Tarybos pirmininkė.

Skatina „Rinktis gyvenimą“

Viena iš trijų Fondo veiklos krypčių – visuomenės švietimas sveikatos klausimais. Jo finansuojamos švietimo, edukacijos ir informavimo veiklos nuo 2018 m. vykdomos po bendru ženklu „Rinkis gyvenimą“. Tai įvairiose visuomenės informavimo priemonėse – nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, televizijoje, radijuje, interneto portaluose, lauko reklamoje, socialiniuose tinkluose ir kt.– įgyvendinamos kampanijos, skatinančios sveikus pasirinkimus, taip pat atkreipiančios dėmesį į įvairias fizinės ir psichinės sveikatos problemas.

Į „Rinkis gyvenimą“ kampaniją per pastaruosius dvejus metus noriai įsitraukė ir visuomenėje puikiai žinomi žmonės: lenktynininkas Benediktas Vanagas, atlikėjai Ieva Zasimauskaitė, Saulius Urbonavičius-Samas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Žydrūnas Savickas ir daugelis kitų.

Mus auklėja ne žodžiai, o pavyzdžiai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių ir skaičiai kiekvienais metais tik auga, tačiau vis daugiau žmonių išbraukia alkoholį iš savo gyvenimo ir jį pakeičia kitais pomėgiais.
Apie jau 12 metus besitęsiantį gyvenimą be alkoholio ir pokyčius jame pasakoja dainininkas Edgaras Lubys.

Alkoholis buvo norma
Atlikėjas Edgaras Lubys ragina atrasti naujų dalykų, tuomet yra daug pirmų kartų, o kol jų yra, tol esi laimingas! Almanto Mickaus nuotraukaEdgaras Lubys yra 2003 metais susibūrusios, tačiau jau veik­lą nutraukusios lengvojo roko grupės „Amberlife“ vokalistas ir dainų autorius. Atlikėjas 2013 metais viešai išreiškė norą būti žinomas savo tikruoju vardu, atsisakė sceninio vardo Amberlife ir po dvejų metų pasirodė Edgaro Lubio albumas „Tu – dalis manęs“.
Į muzikos ir pramogų pasaulį vokalistas įžengė dar visai jaunas, būdamas 19 metų. E. Lubys prisimena: 19–24 metų laikotarpiu tik labai mažoje dalyje koncertų jis pasirodydavo visiškai blaivus, tačiau tąmet tai atrodė visiškai normalu, nes tokį požiūrį buvo suformavęs bohemiškas muzikantų gyvenimas, vartojimo kultūra. Tuomet alkoholis buvo neatsiejama pramogų pasaulio dalis. Pramogų pasaulio renginių užkulisiuose jo būdavo apsčiai, tačiau atlikėjas svaigindamasis jausdavo ribas, nes svarbiau už pakeltą alaus bokalą yra suvokti savo veiksmus ant scenos ir „atliekama muzika pakylėti žmones į aukštesnę realybę, kurioje nėra baimės, melo ar nerimo, nes muzika tai tikrai gali“.

Populiarumas nėra amžinas
Egzistuoja dalis atlikėjų, kurie karjerą pradėjo būdami labai jauni, staiga pasiekė neregėtas populiarumo aukštumas ir taip pat greitai populiarumo skalėje krito žemyn ar nusistovėjo vietoje. Tokiais atvejais žmogus neretai panyra į depresiją ir, kad išsigelbėtų, tarsi šiaudo griebiasi alkoholio. „Žmogus, ypač scenos, dažnai tampa priklausomas nuo pripažinimo ir šlovės, neretai tai būna tikslas, vedantis į sceną. Tokiu atveju scena irgi gali virsti labai stipriu narkotiku, galinčiu privesti prie kitų priklausomybių. Aš laiku supratau, jog vidinis jausmas ir vidinis laimės pojūtis nepriklauso nuo pripažinimo ir šlovės“, – savo sprendimu džiaugiasi atlikėjas.
Daugiau nei dešimtmetį alkoholio nevartojantis dviejų vaikų tėvas Edgaras sako, jog atsisakyti svaigalų jam nebuvo sunku, atvirkščiai – jo atvejis vienas lengvesnių. Edgarui neprireikė nei milžiniškų pastangų, nei lankymosi anoniminių alkoholikų (AA) susitikimuose, dėl to bendravimą su žmonėmis, kurių gyvenime svaigalai jau nebeegzistuoja, jis įvardija kaip geriausią vaistą nuo alkoholio ir svaigiųjų medžiagų.
Anuomet jis turėjo svaigalų atsisakiusių bičiulių, praktikuojančių jogą, sveiką gyvenseną ar itin besidominčių krikščioniškuoju pasauliu, kuriems juto didžiulę pagarbą, jie buvo tarsi pavyzdys, paskatinęs palikti svaigalų pasaulį. Taip pat akis atvėrė Aleno Carro knyga „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“.

Vidinė švara – svarbiau už trumpalaikį svaigalų poveikį
Būnant 24-erių pasikeitė vyro draugų ratas, artimoje aplinkoje atsirado daugiau sveiką gyvenseną ir blaivų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių, o ir jis pats jautėsi pasiilgęs vidinės švaros jausmo, tad nutarė išbraukti trumpalaikį poveikį turinčius svaigiuosius gėrimus iš savo gyvenimo. Vyras prisimena, jog į tokį jo gyvenimo pokytį buvo reaguojama įvairiai – samprotaujama ieškant priežasčių, nuogąstaujama, buvo net tyčiojamasi, tačiau E. Lubiui tai buvo nė motais. Lengvojo roko atlikėjas pradėjo iš naujo atrasti dalykus, kuriuos mėgo prieš tai.
„Mane visada domino dvasingumas, jutau poreikį dvasiai, kartais pasninkaudavau, nes viduje tas poreikis visuomet buvo. Domėjausi krikščionybe, Koptų krikščionių tradicija, ortodoksų krikščionybe, kiek vėliau – Tibeto budizmu, Vietnamo, Tailando Zen budizmo tradicijomis. Tuomet mane sudomino Vedomis, pradėjau kone kasdien praktikuoti jogą, meditaciją ir daryti kvėpavimo pratimus, o ilgainiui atradau Bhakti jogos tradiciją, kurią praktikuoju iki šiol“, – atvirauja Edgaras.
36-erių vyro nuomone, „alkoholis yra anestetikas nuo operacijos, pavadinimu gyvenimas. Visiškai nesvarbu, kokia žmogaus profesija ar išsilavinimas. Alkoholis yra greitas, pigus ir efektyvus bilietas, kurio finalinė stotelė – gyvenimas be problemų. Tam tikra prasme muzika, koncertai taip pat yra pabėgimas nuo kasdienės rutinos. Bet kuriam atlikėjui, norint skleisti šilumą, gėrį ir šviesą žmonėms, yra būtina koncerto metu būti blaiviam. Ko gero, atrodytų keista, jei autobuso vairuotojas vežtų keleivius būdamas neblaivus, tai būtų kriminalas, todėl manau, kad lipti ant scenos įkaušusiam yra kriminalas, nes tai toks pat darbas kaip ir autobuso vairuotojo“.

Alkoholis nepadės pasiekti užsibrėžtų tikslų
Scenoje atlikėjas jau beveik du dešimtmečius, bet draugų iš muzikos pasaulio jis turi nedaug. „Turiu daug bičiulių, kolegų. Muzikos pasaulyje vis tik daugiau mažiau juntama konkurencijos nuotaika, ypač tai jautėsi ankstesniais laikais“, – teigia atlikėjas. Pašnekovas džiaugiasi, jog pamažu pramogų pasaulį užvaldanti jaunoji karta yra labai konkurencinga, talentinga ir suvokianti, kad vakarėliai, alkoholis ir kitos svaigiosios medžiagos nepadės pasiekti užsibrėžtų tikslų, o tik atims laiko, energijos, sveikatos ir pinigų.
Šiandien vis dar Amberlife slapyvardžiu geriausiai atpažįstamas atlikėjas laikosi dienos režimo, palaiko fizinę formą, medituoja, nerūko ir yra vegetaras, tačiau ragina nesusitelkti į žmogaus išorę ir labiau klausytis savo vidinio balso. Kelionę be alkoholio atlikėjas sulygina su, rodos, nesibaigiančia vaikystės būsena, kai dviračiu leki nuo kalno ir nevaržomas jauti gyvenimo malonumą. Edgaras ragina atrasti naujų dalykų, tuomet yra daug pirmų kartų, o kol jų yra, tol esi laimingas!

 

 

 

 

 

 

Užs. 673.

Negerk, vaikeli, negerk pirmos...

Nors jau daugiau nei penketą metų alkoholio vartojimas šalyje mažėja, tačiau Lietuva vis dar išlieka daugiausiai alkoholį vartojančių šalių sąrašo pirmose vietose. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių ir skaičiai kiekvienais metais tik auga.
Apie tai, kokios grėsmės slypi anksti pradėjus vartoti alkoholį ir kokių priemonių imtis susidūrus su šia problema, pasakoja gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė.

Gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė pastebi, kad visuomenė sąmoningėja – dėl priklausomybės nebebijoma kreiptis pagalbo. Nuotrauka iš www.pkc.ltŽaloja organizmą
Ne paslaptis, kad žmogaus organizmas auga, atsinaujina ir formuojasi visą gyvenimą ir alkoholis tam naudos neatneša. Atlikti tyrimai rodo, jog egzistuoja penkiolika genų, lemiančių organizmo reakciją į alkoholį. Net ir vienkartinis alkoholio padauginimas lemia blogą savijautą – sunkumą skrandyje, sutrikusią koordinaciją, suprastėjusią regą ar atmintį. Visa tai yra organizmo apsauginė reakcija, kuria siekiama sumažinti norą vartoti alkoholį.
Ilgalaikis svaigalų vartojimas turi kiek rimtesnių pasekmių – nyksta baltoji smegenų medžiaga, sutrikdoma hormonų sistemos veikla, prarandami vitaminai bei mineralai, tirpsta širdies raumenų ląstelės, didinančios miokardo infarkto išsivystymo riziką, kaupiasi riebalai, mat 1 gramas etilo alkoholio turi maždaug 7 kilokalorijas.

Apsvaigimas tampa tikslu
Anot gydytojos V. Andrejauskienės, ankstyvas vartojimas yra tarsi starto signalas pradėti veikti dėmesio, hiperaktyvumo, valgymo, procesiniams ir emociniams sutrikimams. Svaigalų paveiktas organizmas negalės taip greitai susiorientuoti savipagalbai ir netrukus paciento sveikatos kortelėje nuguls visas ligų rinkinys.
Specialistės teigimu, ankstyvo vartojimo grėsmė slypi besiplečiančiuose normų supratimo rėmuose. Jauni žmonės didžiąją dalį organizmo atsako į gaunamus nuodus įvardija kaip tinkamą ir priimtiną normą, todėl didesnis ir malonesnis apsvaigimas tampa tikslu, kurį bandoma įgyvendinti vartojant keletą psichotropinių medžiagų vienu metu, sukeliančių nemenkų iššūkių organizmui.

Ragina ieškoti pagalbos
Susidūrus su alkoholizmu ar jaučiant artėjančią problemą, gydytoja V. Andrejauskienė ragina nedelsti ir nebijoti kreiptis pagalbos. Pirmoji kelionės stotelė – šeimos gydytojas, būtent jis įvertins esamą situaciją ir nukreips reikiamu keliu. Atsisakyti alkoholio ir susidoroti su šia problema galima ir savarankiškai, tačiau specialistai pataria kelionėje iki savarankiško sprendimo pakeliauti kartu su jais, siekiant išvengti klaidingų sustojimų bei turint nuolatinį palaikymą ir supratimą

Visuomenė sąmoningėja
Gydytoja pažymi, kaip svarbu pokyčių siekiančiam žmogui suvokti, kad efektyvus rezultatas nebus pasiekiamas greitai ir lengvai. „Asmuo laukia greito rezultato, jo nesulaukęs greit nusivilia, o nesulaukęs norimų pokyčių, grįžta prie vartojimo, sukūręs nesėkmės istoriją bandant pabėgti nuo į nugarą alsuojančios problemos“, – teigia specialistė.
Anot psichiatrės, kiekvienais metais visuomenė vis labiau sąmoningėja, nebijo pripažinti savo problemų ir kovoti su jomis. Ji ypač džiaugiasi pagalbos besikreipiančiais kančiose užstrigusiais 18–25 metų asmenimis: „Intensyvėjant gyvenimo tempui jauni žmonės kelia sau didžiulius reikalavimus, nenumatydami rizikų patiria nuostolius, nesusitvarko su emocijų kiekiu, kaitomis, dėl to atsiranda nepasitikėjimas savo jėgomis bei galimybėmis. Tačiau džiugu, kad didėja supratimas, jog alkoholio ir kitų svaigalų vartojimas atima dar daugiau laiko, pajamų ir problemų neišsprendžia.“

Remiantis 2016 metų Lietuvos statistikos departamento tyrimų duomenimis, vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas suvartoja 12,3 litro gryno alkoholio. Šio ir kitų atliktų panašių tyrimų rezultatai tik dar kartą pagrindžia šalyje esančios alkoholio problemos egzistavimą ir mastą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija stengiasi kovoti su šia problema jau ne vienus metus, tačiau didžiausi pokyčiai prasidėjo prieš keletą metų.

Imamasi griežtų priemonių
Nuo ankstyvo amžiaus pradedamas ir ilgus metus trunkantis alkoholio vartojimas lemia rimtas sveikatos problemas.  Nuotrauka iš „Santarvės“ redakcijos archyvoNuo 2018 metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymai, kurie apribojo ir sutrumpino prekybos alkoholiu laiką, panaikino ir uždraudė alkoholinių gėrimų reklamą, taip pat naujasis įstatymas nurodė, jog alkoholį vartoti ir pirkti gali tik 20 metų sulaukę asmenys, o ne 18 metų, kaip buvo įprasta iki tol. Nuo praėjusių 2019 metų lapkričio mėnesio šalyje uždrausta gaminti ir platinti maisto produktus, žaislus bei kitas vaikams ir paaugliams skirtas prekes, kurių dizaine yra alkoholinius gėrimus imituojančių detalių.
Naujausias nuo šių metų pradžios įsigaliojęs įstatymas panaikino prekybą alkoholiu nestacionariuose statiniuose ir prekybą sezono metu kurortų lauko kavinėse bei poilsio ir turizmo zonose. Tačiau draudimas negalioja viešojo maitinimo įstaigoms, prekiauti alkoholiu lauke leidžiama iki 40 m nuo pastato su palikta galimybe savivaldybėms šį atstumą sumažinti ar panaikinti prekybos teisę.

Teigiamai vertina pokyčius
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2020 metų vasario mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo rezultatai rodo, jog daugiau nei pusė šalies gyventojų teigiamai vertina su alkoholiu susijusius pokyčius valstybės viduje. Tyrimas buvo atliktas 2018 metais ir šiemet buvo tik kartojamas. Rezultatas – vis daugiau šalies gyventojų yra patenkinti draudimais.
Kone svarbiausias rodiklis atskleidė, jog net 35 procentams nuolatinių 18–74 metų amžiaus gyventojų nauji įstatymai ir apribojimai pagerino gyvenamąją aplinką. To ir yra siekiama, kad Lietuvoje gyventi būtų gera, malonu ir saugu!

 

 

 

 

 

 

Užs. 526.

Marijampolietis Aivaras Vilutis atliko stažuotę NASA

Iš Marijampolės kilęs Aivaras Vilutis – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neurobiofizikos trečio kurso studentas. Iš stažuotės JAV, NASA Eimso (Ames) tyrimų centre, jis grįžo prieš kelias savaites, o šiandien jau pasiekęs Marijampolę, tėvų namus. Po to, kai parskrido iš Kalifornijos, dvi savaites atbuvo saviizoliacijoje Vilniuje.

Loreta AKELIENĖ

Tai ne turistinė nuotrauka atminimui prie garsaus ženklo. A. Vilutis čia dirbo.– Prašome papasakoti plačiau apie stažuotę NASA.
– Apie stažuotes NASA sužinojau dar nestudijuodamas neurobiofizikos. Visuomet maniau, kad ten gali pakliūti tik aeronautikos, aviacijos, mechanikos inžinieriai ar programuotojai. Sprendimas dalyvauti atrankoje buvo visiškai impulsyvus. Pamenu, kad dokumentus užpildžiau bene paskutinę akimirką.
Pirmas etapas buvo nacionalinė atranka. Ją organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Turėjau pasirinkti projektą iš NASA pateikto projektų sąrašo ir pagrįsti pasirinkimą, įrodyti savo motyvaciją, kompetencijas ir žinias, reikalingas stažuotei. Vėliau manęs laukė interviu su ekspertais. Interviu laukiau labiausiai – mokslas jau tapęs mano aistra, visuomet apie jį kalbu su užsidegimu.
– Koks buvo stažuotės tikslas? Ką veikėte NASA?
– Ten atlikau mokslinį darbą tema „Statistinio bioženklų klasifikatoriaus kūrimas“. Nors prieš stažuotę buvau pasirinkęs šiek tiek kitokią darbo temą, atvykęs ir pasikalbėjęs su savo darbo vadove dr. Diana Gentry sprendimą pakeičiau, nes prie tokio projekto dar niekas nebuvo dirbęs. Buvau pirmas, kuris idėją pradėjo versti realiu produktu.
Gyvenau ne pačioje NASA Eimso tyrimų bazėje, o Silicio slėnio sostinėje – San Chosė. Darbo diena prasidėdavo nuo apsaugos punktų ir pirštų antspaudų patikrinimo. Šiame vos dviejų aukštų pastate dirba mokslininkai, kurie yra atsakingi ne tik už tai, kokiomis sąlygomis pirmieji žmonės nusileis Marse, bet ir kada, kaip bus atrasta nežemiška gyvybė, kaip mes kolonizuosime kitas planetas. Jaučiausi tikrai neapsakomai.
– Kaip susidomėjote tokia nelabai girdėta studijų programa kaip neurobiofizika?
– Na, mano kelias link to buvo tikrai vingiuotas. Besimokydamas Rygiškių Jono gimnazijoje apie ket-verius metus lankiau teatro studiją prie Marijampolės dramos teatro. Mano vienintelė svajonė buvo vaidyba, planavau studijuoti aktorinį meistriškumą. Rimtai ruošiausi stojamiesiems, bet neįstojau, nes buvo didžiulis konkursas.
Taigi turėjau arba laukti metus arba pradėti studijuoti kažką kitą. Norėjosi kažko, susijusio su kūryba, taigi pasirinkau kūrybos komunikaciją Vilniaus universitete (VU). Prastudijavau ten dvejus su puse metų, iš kurių pusmetį teko mokytis pagal mainų programą Italijoje. Universitete, priklausančiame Vatikanui, aš buvau vienintelis mainų studentas, o paskaitos, pasirodo, vyksta tik italų kalba. Aš turėjau kitokią informaciją, taigi man buvo tikras šokas. Tas pusmetis buvo labai sunkus, bet negalėjau mesti ir grįžti namo, nes buvo pasirašyta sutartis.
Iš Italijos grįžęs pagalvojau, kad jei jau ištvėriau ten, tai ir čia noriu didelio iššūkio. Kilo mintis išmėginti, ar galiu daugiau. Taigi mečiau kūrybos komunikacijos studijas. Ieškojau kažko sunkaus, ko mokykloje nesupratau. Pasiėmiau akademines atostogas, ėmiau vaikščioti į VU biblioteką, skaityti įvairias knygas ir ieškoti srities, ką studijuosiu. Užsukau ir į tiksliųjų mokslų aukštą, tų, kurių visada mokykloje prisibijojau…
– Kodėl prisibijojote tiksliųjų mokslų?
– Daugelis draugų, su kuriais lankiau teatro studiją, buvo pasirinkę mediciną, rimtai tam ruošėsi. O man geriau sekėsi kalba, literatūra, rašyti. Manau, gal tokia aplinka mane demotyvavo, jaučiausi esąs nepakankamai stiprus tiksliesiems mokslams. O gal tiesiog neskyriau jiems laiko, neturėjau kantrybės? Sekėsi neblogai, bet netraukė. Mokyklos aplinkoje visi gyrė būsimus medikus… Šiandien manau, kad per daug buvo kalbama apie mediciną, o niekas neaiškino apie mokslininkus, mokslinius tyrimus. Tai, ką aš dabar studijuoju, yra pasirengimas būti mokslininku. O tada mokykloje turėjau apie tai per mažai žinių. Nenorėjau būti mediku, nepasitikėjau savo jėgomis, todėl nesirinkau tiksliųjų mokslų. Kaip dabar matau, mokytojams gal trūksta įkvėpimo, jie neskatina plačiau domėtis, o tik išmoko pagal programą. Kritiškas visų požiūris išgąsdino mane, aš tenorėjau saugiai pabaigti mokyklą tais egzaminais, kurie tikrai sekėsi – iš humanitarinių dalykų.
Jaunimui reikia ne tik mokytis, dirbti, bet ir linksmintis.– Tai kaip visgi susidomėjote tiksliaisiais mokslais?
– Universiteto bibliotekoje suradau kelias astrobiologijos knygas. Lietuvoje niekas to nemoko, o šis mokslas tyrinėja gyvybės atsiradimą. Man tie dalykai labai įdomūs. Astrobiofizika ne tik reikalauja mokslo žinių, bet ir filosofavimo. Ieškodamas panašios studijų programos Vilniaus universitete radau neurobiofiziką. Šios programos studentai mokosi chemijos, programavimo, biologijos, fizikos. Taigi norint įstoti reikėjo būti išlaikius tiksliųjų dalykų egzaminus. Grįžęs iš Italijos turėjau 3 mėnesius pasiruošti brandos egzaminams eksternu. Ir taip praėjus trejiems metams vėl laikiau abitūros biologijos ir chemijos egzaminus, kuriems pasiruošiau savarankiškai iš vadovėlių. Išlaikiau labai gerai ir įstojau į nemokamą vietą neurobiofizikos studijų programoje. Štai kokia ilga mano kelionė iki šios profesijos.
– Ar esate patenkintas studijų kokybe?
– Viskas labai patiko nuo pat pirmo kurso. Baigiamąjį darbą įprastai studentai renkasi 3-ame ar 4-ame kurse. Aš galvojau, kad esu vyresnis, todėl turiu pradėti anksčiau. Pirmame kurse nuėjau į laboratoriją, gavau mokslinio darbo projektą, pradėjau kaupti praktinę patirtį.
Paskaitos labai įdomios. Kurse mūsų tik 10 studentų, taigi dėstytojai gerai išaiškina, nekyla problemų. Einu kasdien į universitetą su entuziazmu, anksčiau taip niekur nesijaučiau. Taigi atradau savo sritį.
NASA tyrimų centre dirbau mokslinį darbą laboratorijoje, paskaitų neturėjau. Kaip tik tuo laiku ten atidarė naują NASA „Biosciences Collaborative“ laboratorijų kompleksą, skirtą biomokslams. Kai pamačiau tą naują įrangą, supratau, kad mes viską ir čia, Lietuvoje, turime – VU mokslinių tyrimų bazė labai stipri. Jei norisi kokybiško mokslinio darbo, viską galima padaryti čia, tai labai mane nudžiugino. Turiu pasakyti ir tai, kad NASA specialistai lietuvius labai vertina. Iš Lietuvos pas juos ateina motyvuoti studentai, pasiruošę stažuotėms. Ir mano atveju nekilo jokių problemų.
– Kokie Jūsų ateities planai?
– Dabar dirbu iš namų prie to paties projekto, kaip ir Kalifornijoje, analizuoju duomenis prie kompiuterio. Bendradarbiauju su savo darbo vadove, kalbamės apie tolimesnius mano planus, ji domisi, ar galėčiau grįžti į Kaliforniją, gal studijuoti toliau, tęsti darbą. Turiu planų po bakalauro baigimo tolimesnes studijas rinktis užsienyje. Bet kokiu atveju mokslinis darbas yra globalus, visų šalių mokslininkai bendradarbiauja tarpusavyje.
Po stažuotės JAV man atsiveria geros galimybės. Jau ėmiau ieškoti tarp geriausių dešimties universitetų pasaulyje, kur galėčiau siekti magistro, daktaro laipsnio.
Galvoju, jei sugebėjau nuo vaidybos iki NASA nueiti šitokį kelią, tai gal turiu šansų patekti ir į tuos geriausius universitetus. Pabandžiau dar vieną kartą nenuvertinti savęs, kaip darydavau anksčiau. Mokslai ten labai brangūs, šeima neišgalėtų mokėti, bet universitetai siūlo stipendijas, bandysiu pretenduoti.
Mano svajonė – grįžti po studijų į tėvynę, dėstyti, atvežti naują mokslo sritį, tokią kaip astrobiologija. Lietuvoje nieko šioje srityje kol kas nėra daroma. Taigi kryptingai einu pamažu link šių tikslų.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.