Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Kad vaistai netaptų kasdieniu valgiu

Dar keli amžiai prieš Kristų egzistavusios Aleksandrijos medicinos mokyklos įkūrėjas gydytojas Herofilas įvardijo vieną pagrindinių vaistų vartojimo principų – „vaistai patys savaime nieko verti, tik tinkamai paciento vartojami vaistai tampa dievų rankomis“. Šių dienų situaciją Lietuvoje ir pasaulyje puikiai įvardija žodžiai: „Vaistas vartojamas ne dėl to, kad nebūtų blogai, bet dėl to, kad būtų gera“.
Apie tai, kokie yra perteklinio vaistų vartojimo padariniai ir kaip to išvengti, pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Robertas Badaras.

Siekia didinti pardavimų kiekį
Gydytojas Robertas Badaras pataria vadovautis taisykle – kas per daug, tas visada nesveika. Nuotrauka iš asmeninio archyvo Neracionalus vaistų vartojimas – tai neatsakingos savigydos ir abejotino efektyvumo vaistų vartojimo visuma. Problemos šaknys – specialistai, netinkamai skiriantys medikamentus, juos vartojantys pacientai ir vaistų reklama, skatinanti pirkti jų kuo daugiau, neva tai padės jaustis geriau.
Televizijoje, spaudoje ir internete platinama reklama, kuri formuoja visuomenės požiūrį, siekia kuo didesnio pelno – didinti vaistų pardavimų kiekį. Reklamos tikslas yra įdiegti visuomenei tai, kad vartojant kuo daugiau vaistų ir maisto papildų, savijauta bus geresnė, padidės energingumas ir atsiras daugiau sveikatos, tokiu būdu yra skatinamas kuo įvairesnių vaistų pirkimas ir vartojimas dideliais kiekiais.

Grėsmė Lietuvoje ir visame pasaulyje
Lietuvoje per metus yra parduodama maždaug 72 milijonai vaistų pakuočių, o skalėje pagal suvartojamų medikamentų vidutinę dozę per parą Lietuva užima kone lyderės pozicijas. Tyrimai rodo, kad dažnas lietuvis be specialisto pagalbos išsirenka sau tinkamus vaistus, tai veda prie 15 tūkstančių jais apsinuodijančių žmonių Lietuvoje per metus.
Tiesa, kartais ir specialistams pritrūksta žinių, kompetencijų, būtent dėl to pacientui vaistai skiriami per didelėmis arba per mažomis dozėmis, parenkamas netinkamas jų vartojimo būdas ar skiriama netinkama gydymo truk­mė. Problemos mastą pagrindžia Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimai: daugiau nei pusė visų parduodamų vaistų yra įsigyjami ir skiriami neracionaliai, o kas antras pacientas nesilaiko gydytojų rekomendacijų. Į klausimą, kaip išvengti perteklinio vaistų vartojimo, gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras atsako paprastai: „Vengimo būdu, o tai reiškia – vartoti tik gydytojo paskirtus medikamentus ir vadovautis taisykle – kas per daug, tas visada nesveika.“

Vaistai ne visuomet gali padėti
Kai kurie vartojami psichotropiniai vaistai, kurių veiklioji medžiaga veikia medžiagų apykaitą galvos smegenyse, jautresnės psichikos žmonėms gali sukelti priklausomybę. Fizinė priklausomybė nuo vaistų pasireiškia pykinimu, baime, nemiga ar haliucinacijomis. Psichologinė priklausomybė – tai jausmas, priverčiantis galvoti, jog žmogus negali sustoti vartoti vaistų.
Priklausomybę galima sąlyginai pristabdyti nevartojant ją sukėlusių vaistų ilgą laiko tarpą, tačiau norint išsaugoti gyvybę ir blaivų protą, prie tų vaistų vartojimo nederėtų niekad grįžti, nes priklausomybė – tai greitai progresuojanti ir atsinaujinti galinti liga.
Tačiau perteklinis vaistų vartojimas gali sukelti ne tik priklausomybę, bet ir kitų nemalonių pasekmių, tokių kaip didėjantis sergamumas ar nepageidaujamų vaistų reakcijų sukeliamų sveikatos sutrikimų rizika, o pati skaudžiausia pasekmė – paciento mirtis, tad pajutus pavojų reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos.

Niekada nėra per vėlu kreiptis pagalbos
Pirmiausia siekiant sumažinti perteklinį vaistų vartojimą ir kovoti su priklausomybe nuo jų, reikėtų suvokti, kad niekada nėra per vėlu kreiptis pagalbos ir kad vaistai galbūt yra veiksmingiausias ir lengviausias, bet ne geriausias būdas pagerinti savo vidinę būseną.
„Pirmoji pagalbos stotelė turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas, o tuomet jau jis nuspręs, kokios pagalbos reikia, ir, esant poreikiui, nukreips į reikiamas įstaigas“, – teigia gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras.
Neretai psichologinė pagalba yra raktas į geresnę vidinę savijautą. Anot priklausomybes gydančių specialistų, pirminis psichoterapijos tikslas yra pasiekti, kad pacientas prisiimtų atsakomybę už savo problemos sprendimą, t. y. pats norėtų atsisakyti vartojamų vaistų ir pasveikti, o tik po to yra skatinama suvokti per didelio ir netinkamo vartojamų vaistų kiekio įtaką paciento vidinei būsenai ir organizmui.
Taip pat vertėtų pabrėžti, jog didelę įtaką priklausomiems žmonėms daro jų aplinkiniai, kurie, išreiškę susirūpinimą artimojo būsena, turėtų jį padrąsinti ir paskatinti pasikonsultuoti su gydytoju, o ne nustatyti ligas ar sutrikimus savavališkai, kas dažnai tik pablogina su priklausomybe kovojančio žmogaus būseną.

Tikslas – susidoroti su problema
Siekiant sumažinti perteklinio vaistų vartojimo problemos mastą šalyje, 2018 metais Šiaulių teritorinės ligonių kasos zonoje dvejiems metams įkurtas vaistų komitetas, kuriame pirmąkart Lietuvoje buvo pradėta viešai kalbėti apie perteklinį medikamentų vartojimą ir jo sukeliamas problemas. Komiteto strateginė kryptis yra kompensuojamų vaistų vartojimo racionalizavimas. Tai bus bandoma pasiekti keliant skirtingų gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos ir kitų specialistų kompetenciją ir analizuojant kompensuojamųjų vaistų suvartojimą, pacientų gydymo efektyvumą.
Su šia problema taip pat susiduria ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri savo 2019–2021 metų strateginiame veiklos plane nurodo, jog bus siekiama užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje būtų prieinami geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistai, gerinantys ir stiprinantys žmonių sveikatą, užtikrinant racionalų vaistų, valstybės biudžeto ir gyventojų lėšų vartojimą.
Vienas iš būdų, kuriais stengiamasi visuomenei įdiegti racionalaus vaistų vartojimo svarbą, yra Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamas rengti Išmintingasis vaistų sąrašas, skirtas sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams. Planuojama, kad išmintingajame vaistų sąraše „suguls“ informacija apie ligas ir vaistų rekomendacijos jų gydymui.
Svarbiausias kriterijus įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistams atrenkant vaistus – didžiausia galima nauda paciento sveikatai neišleidžiant didelės pinigų sumos.

 

 

 

 

 

 

Užs. 119

Kiek gali kainuoti šypsena?

Anot odontologijos skyriaus vadovės, burnos higienistės Sandros Burčikaitės, tik taisyklinga asmeninė burnos ir dantų priežiūra namie bei reguliarus profesionalios burnos higienos atlikimas pas kompetentingus specialistus gali užtikrinti gerą dantų bei burnos higieną ir užkirsti kelią sunkioms bei ilgo gydymo reikalaujančioms ligoms.

Neretai dėl žinių trūkumo žmonės netinkamai prižiūri savo dantis, o tai galiausiai gali privesti prie tokių sunkių ligų kaip periodontitas, kuomet dantys pradeda kristi arba juos būtina šalinti.
Kaip teisingai reikia rūpintis savo ir vaikų burnos bei dantų higiena ir kodėl verta laikytis šių pagrindinių taisyk­lių, pasakoja Kauno grožio klinikos odontologijos skyriaus vadovė, burnos higienistė Sandra Burčikaitė.

Neužtenka valyti dantų du kartus per parą
Ko gero, visi esame girdėję ir tuo tikime, kad pakankamai burnos ir dantų priežiūrai užtenka reguliariai valytis dantis bei naudoti tarpdančių siūlą. Tačiau tiesa yra kiek kitokia – burnos higienistų teigimu, net ir kruopščiai bei atsakingai valantis dantis dantų šepetėliu neįmanoma pasiekti visų dantų vagelių bei dantų šonų, o tarpdančius valant siūlu vis tiek pasilieka maisto likučių bei apnašų, kurios sukietėja ir gali virsti dantų akmenimis. Juose ima kauptis dantų kariesas, burnos gleivinės ir periodonto ligas sukeliančios bakterijos, net keliais tonais gali pakisti dantų spalva, atsirasti nemalonus burnos kvapas.
Norint išvengti apnašų sukeliamų ligų ir džiaugtis sveikais dantimis bei gražia šypsena, rekomenduojama reguliariai atlikti profesionalią burnos higieną, kurios metu specialiais instrumentais pašalinamos visos susikaupusios apnašos.

Veiksmingiausias ėduonies ir apydančio ligų priešas
Profesionali burnos higiena yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią apnašų sukeliamoms ligoms, ir tai yra pagrindinis ėduonies ir apydančio ligų profilaktikos metodas, todėl, pasak specialistų, turintiems gerus burnos higienos įgūdžius ją vertėtų atlikti 2 kartus per metus, sergantiems periodonto ligomis – kas 1–4 mėnesius, o turintiems implantus – kas 4–6 mėnesius.
Šios procedūros metu įvertinama dantų, dantenų būklė, ultragarsiniu skaleriu ir rankiniais instrumentais pašalinamos mineralizuotos bei nemineralizuotos dantų apnašos, viršdanteninės ir podanteninės apnašos, oro abrazijos „Air flow“ būdu pašalinamos pigmentinės, nuo rūkymo ar kavos, vyno bei kitų dažančių produktų vartojimo atsiradusios dėmės, abrazyvo turinčia pasta nupoliruojami dantų ir plombų paviršiai. Esant poreikiui nujautrinami apsinuoginę dantų kakleliai ar atliekamos gydomųjų preparatų aplikacijos, įvertinama plombų, protezų ir implantų būklė, jei tokių yra.
Taip pat nustatomas asmeninės burnos higienos namuose efektyvumas, pacientai mokomi burnos higienos namuose, parenkamos visos reikiamos higienos priemonės: dantų šepetėliai, higieniniai siūlai, tarpdančių šepetėliai, dantų pastos, skalavimo skysčiai ar burnos ertmės irigatoriai.

Populiariausi mitai, susiję su burnos higiena
Vienas pagrindinių mitų, susijusių su burnos higiena, skelbia, kad dantų šepetėlis skirtas tik dantims valyti, tačiau jis yra naudojamas visiems dantų, lūpiniams, žandiniams, gomuriniams ir kramtomiesiems paviršiams. Taip pat valant dantis šepetėliu visada reikia pamasažuoti dantenas tuo pačiu dantų šepetėlio sukimo principu. Be to, jis gali būti naudojamas ir liežuvio valymui, nes ant jo irgi kaupiasi bakterijos, sukeliančios nemalonų burnos kvapą. Nors tam ir yra sukurti specialūs liežuvio valikliai, tačiau jų neturint galima sėkmingai panaudoti dantų šepetėlį.
Dar vienas sąsajų su tikrove neturintis faktas – kraujuojančių dantenų problemos yra paveldimos. Moksliškai tai nėra įrodyta, ir tik gera profilaktinė priežiūra, lankymasis pas kompetentingus specialistus ir tinkama asmeninė burnos higiena gali užtikrinti su dantimis ar dantenomis susijusių problemų išvengimą.
Be viso to, neretai girdima, kad pas burnos higienistą reikia lankytis tik po vizito pas gydytoją odontologą, tačiau tai yra netiesa, nes burnos higiena yra be galo svarbi tiek kalbant apie gydymą, tiek apie profilaktiką. Burnos higienistas turi būti pirmas specialistas, kurio kabinete apsilankoma prieš pradedant bet kokį dantų gydymą – planines operacijas ar odontologines procedūras, nes jis paruošia paciento burną tolimesniam gydymui bei pasako, kiek yra karieso pažeistų dantų, kokia burnos gleivinės būklė ir kokį gydymą koks specialistas turi atlikti vėliau.

Gerų įpročių vertėtų mokyti jau ankstyvoje vaikystėje
Dar nepradėjus dygti pirmiesiems dantukams rekomenduojama jau nuo pirmųjų dienų vaikus pradėti pratinti prie dantų valymo. Tėvams minkštu skudurėliu arba specialiu ant piršto užmaunamu šepetėliu reikėtų vis pramasažuoti dantenas, o dantukams pradygus – juos iškart pradėti valyti. Jeigu vaikas neleidžia valyti dantų, galima sugalvoti įvairiausių žaidimų, dainų ar šokių, dėl kurių dantų valymas taps linksmesniu procesu.
Itin svarbu, kad tėvai dantis vaikams valytų tol, kol vaikas pats sugebės tai padaryti tinkamai, tačiau net ir vėliau yra būtina juos pervalyti, visada tikrinti ir stebėti.
Nesilaikant burnos higienos nuo mažens, genda ne tik pieniniai, bet ir ką tik išdygę nuolatiniai dantys. Ant šių dantų paviršiaus susikaupusios apnašos laikui bėgant tampa dantų akmenimis, o nuo jų toksinai ir rūgštys sukelia įvairias dantų ir dantenų ligas.
Anot burnos higienistės S. Burčikaitės, jeigu vaikai bus mokomi tinkamų burnos valymo įgūdžių nuo ankstyvos vaikystės, jiems susiformuos geri įpročiai ir ateityje, todėl labai svarbu tėvams būti kantriems ir atsakingiems mokytojams.

Pirmasis netaisyklingos dantų priežiūros ženklas – dantenų kraujavimas
Pakanka atmestinai valyti dantis kelias dienas ir ant jų paviršių jau atsiranda minkštas dantų apnašas nuo neišvalytų maisto likučių, o tai tampa puikia terpe daugintis bakterijoms, sukeliančioms dantenų kraujavimą. Taip pat labai svarbu nevalyti dantų pernelyg stipriai, atsargiai naudoti tarpdančių siūlą ir pasirinkti tinkamo minkštumo dantų šepetuką.
Itin dažnai žmonės nekreipia dėmesio į pradinius dantenų uždegimo signalus, kurie vėliau gali peraugti į periodontitą, kai yra pažeidžiami dantis kaule laikantys raiščiai ir dantys tampa paslankūs. Toliau viskam progresuojant dantys gali tiesiog iškristi arba juos reikia šalinti ir tenka kreiptis į specialistus dėl dantų protezavimo.
Pravartu žinoti, kad dantų protezavimas gali būti kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Tiesa, kompensuojamas paslaugas gali gauti tik pensininkai, neįgalieji, vaikai iki 18 metų ir asmenys, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos.
„Labai svarbu suprasti, kad tik taisyklinga asmeninė burnos ir dantų priežiūra namie bei reguliarus profesionalios burnos higienos atlikimas pas kompetentingus specialistus gali užkirsti kelią baisioms ligoms ir užtikrinti gerą dantų higieną“, – perspėja burnos higienistė S. Burčikaitė.

 

 

 

 

 

 

Užs. 19.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.