Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Jurga Šeduikytė marijampoliečiams atvėrė širdį

Trečiadienio renginyje „Pasikultūrinkim Vytauto Didžiojo parke“ dalyvavo žinoma Lietuvos atlikėja Jurga Šeduikytė. Savo atvykimu dainininkė nudžiugino gausią minią žmonių, kurie laukė atvirų atlikėjos pasakojimų apie išgyvenimus ir savo vidinį pasaulį.

Urtė KARČIAUSKAITĖ

Atlikėja J. Šeduikytė nesidrovėdama atvėrė širdį savo gerbėjams. Dainiaus ČĖPLOS nuotraukosRenginio organizatorių tikslas – sukurti jaukią atmosferą, kurioje klausytojai galėtų visiškai įsitraukti į diskusiją. Žmonės drąsiai sėdo ant žolės ar pledų, taip sukurdami artimą aplinką, kurią skatino ir pati atlikėja. Viso renginio metu J. Šeduikytė plačiai atsakinėjo į vedėjos užduodamus klausimus. Vienas iš pirmųjų buvo apie atlikėjos sugalvotą šio renginio pavadinimą ,,Aš: naujas, atpažintas, savas“.
Dainininkė teigė, kad tai yra jos dabartinė gyvenimo stotelė, kurioje stengiasi pažinti save ir kitus. „Žmonės sudaro labai platų tinklą. Jei mes jaučiamės vieniši, mums yra daug sunkiau gyventi, tačiau mes visi esame susiję nematomais ryšiais ir panašiomis gyvenimo patirtimis. Jei visi jomis pasidalintumėme, daug paprasčiau galėtume išspręsti problemas“, – kalbėjo J. Šeduikytė.
Jauki susitikimo atmosfera renginio dalyvius skatino nuoširdžiam dialogui.Atlikėja su klausytojais dalijosi asmeninėmis patirtimis apie tai, kaip išmoko mylėti save ir atrasti unikalumą, išskiriantį iš kitų. Dainininkė klausytojams atskleidė savo baimes, kurias įveikusi pradėjo žengti link atradimų.
„Turėjau baimę išnykti. Buvau ketvirtas vaikas šeimoje, dažniausiai nepastebėta, todėl bijojau kalbėti, nes maniau, kad būsiu neišgirsta. Atrodė, kad aš esu, bet manęs nėra“, – atvirai pasakojo atlikėja.
Susirinkusiems J. Šeduikytė pristatė ir savo naują albumą „Jurga“. Dainininkė pasakojo, kad būtent šis albumas pareikalavo labai daug emocijų. ,,Ašarų audra tiesiog pažadindavo naktį, ir aš eidavau rašyti dainos, nes niekas nebetilpdavo viduj“, – savo išgyvenimais dalijosi atlikėja.
Renginio pabaigoje J. Šeduikytė paruošė užduočių klausytojams. Visi turėjo galimybę išmokti taisyklingo kvėpavimo paslapčių ir susipažinti su meditacijos pagrindais, kurie J. Šeduikytei padeda nusiraminti. Atlikėja prašė klausytojų užsimerkti ir skatino prisiminti laimingiausius savo vaikystės epizodus. Keletui minučių susirinkę žmonės galėjo pasimėgauti tyla ir pabūti su savimi. Po trumpos meditacijos J. Šeduikytė publikai skyrė jautrią dainą, kuria ir baigė renginį.
„Pasikultūrinkim Vytauto Didžiojo parke“ renginiai vyks dar du kartus. Liepos 22 dieną gyventojai yra laukiami pasiklausyti dainininkės Monikos Linkytės, o liepos 29-ąją – aktoriaus Mariaus Repšio pokalbių, kuriuos ves žurnalistas Ramūnas Zilnys.

Skamba festivalio ,,Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“ muzika

Marijampoliečius ir toliau džiugina ilgai lauktas 9-asis dainuojamosios poezijos festivalis ,,Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj…“. Ketvirtadienį klausytojai buvo laukiami Poezijos parke, kuriame savo kūryba dalijosi atlikėjas Andrius Zalieska-Zala. Festivalis, skirtas Vytautui Kernagiui atminti, pritraukė minią žmonių.

Urtė KARČIAUSKAITĖ

Virš Poezijos parko pakibęs oro balionas – LIONS klubo dovana festivalio gerbėjams. Autorės nuotraukaPraėjusią savaitę šis festivalis galėjo pasigirti puikiu kūrybos vakaru, traukiančiu klausytojus į tolimesnius koncertus. Renginys prasidėjo šiltais organizatorių sveikinimais D. Žvirblio kūrinių išgirsti susirinkusiems žiūrovams. Dar neprasidėjus koncertui klausytojus neįprastu vaizdu nustebino pakilęs oro balionas. Organizatoriai informavo, kad šis reginys yra maža Marijampolės apskrities LIONS klubo, jau ne pirmus metus remiančio festivalį, narių dovana. Dėkota ir Marijampolės savivaldybei bei Marijampolės kultūros centrui už paramą, prisidedant prie festivalio organizavimo.
D. Žvirblis lankytojus pritraukia ne tik dainų muzika, bet ir prasmingais tekstais. Erikos STANKEVIČIENĖS nuotrauka„Iš karto į čia atvažiavęs supratau, kad Lietuva yra visų mūsų namai. Kur bebūtum, visur – gerai“, – tokiais žodžiais koncertą pradėjo iš Klaipėdos kilęs atlikėjas D. Žvirblis. Muzikantas atliko savo kūrybos dainas, kurios džiugino klausytojus ne tik melodijomis, bet ir prasmingais žodžiais. Koncerto metu atlikėjas nevengė šiltai pajuokauti ir trumpai pristatyti kiekvieną atliekamą kūrinį.
Išgirsti dainuojamosios poezijos atvažiavo svečių ir iš užsienio. „Į šį festivalį atvykau jau antrą kartą. Šis miestas visada pradžiugina gražiais ir kokybiškais vasaros renginiais“, – šypsojosi iš Vokietijos atvykusi Joana.
Jautriomis dainomis, žinoma, džiaugėsi ne tik miesto svečiai, bet ir Marijampolės gyventojai. „Jau penkerius metus lankausi šiame festivalyje ir niekada neišeinu nusivylusi“, – įspūdžiais dalijosi marijampolietė Nijolė.
Koncertų pabaigoje organizatoriai kvietė klausytojus į kitus būsimus festivalio renginius. Liepos 22 dieną dainuojamosios poezijos gerbėjų Poezijos parke laukia susitikimas su Giedriumi ir Agne Arbačiauskais.

Šv. Jurgio meno sezonas tęsiasi: jaudinanti istorijos žmogiškumo tema...

Jau įvyko keletas šiemetinio muzikos festivalio „Šv. Jurgio meno sezonas“, kurį šeštus metus Marijampolėje su pagalbininkais organizuoja operos solistas Edmundas Seilius, renginių. Festivalis įpusėjo, jis tęsis beveik iki liepos pabaigos. Likusių koncertų laukiame su nekantrumu – jiems parinktos įdomios, kultūriniams renginiams dar nenaudotos erdvės. Daug žadančios, atrodo, ir jų programos…

Jolanta RAČAITĖ

Skaitovas A. Gotesmanas istoriją – tarsi paliktą žmonėms rašytojos manifestą – perteikė talentingai ir jaudinančiai.Šiemet „Šv. Jurgio meno sezonas“ įdomus tuo, kad koncertams, renginiams mieste rasta daug neįprastų, bet labai jaukių vietų. Tai padaryti privertė postpandeminės aplinkybės ir, pasirodo, tai išėjo į naudą – atgyja jaukūs kampeliai. Renginiai jau vyko liuteronų bažnyčios, sinagogos kiemeliuose, o paskutiniams dviem koncertams liepos pabaigoje vartus ketina atverti Marijampolės marijonų sodas… Taigi rinksimės neįprastoje, Marijampolės istoriją liudijančioje aplinkoje.
Liepos 8-ąją liuteronų bažnyčios kieme išvydome ansamblio „Lietuva“ tautinių instrumentų orkestro ir solistų atvežtą programą „Aistmarės“. Skambėjo šiuolaikinių autorių instrumentinė muzika, įkvėpta mūsų tautos istorijos. Tai iliustruoja ir kūrinių pavadinimai: „Baltai sugrįžta“, „Aistmarės“ ir pan.
Liepos 13-ąją vartus atvėrė Marijampolės sinagogos kiemelis. Paaiškėjo, jog tai puiki vieta kameriniam renginiui. Čia tvyrojo ypatinga rimtis. Žiūrovai išgirdo ir išvydo rašytojos Vidmantės Jasukaitytės ir skaitovo Arkadijaus Gotesmano projektą „Šeštasis Dievo įsakymas: „Nežudyk“. Akordeonu akompanavo Arnas Mikalkėnas.
Šis renginys klausytojus sujaudino nebanaliai pateikta tema: talentingus V. Jasukaitytės tekstus itin išraiškingai ir jautriai mums perteikė skaitovas, kuris pats neabejingas ir rašytojos asmenybei bei talentui, ir temai. Pasakyti, kad tema – holokaustas, būtų per banalu, siaura. Nors tai ir pagrindinė gija, surišanti daugialypį tekstą, kuriame istorijos persipina su filosofija, istorija, pasaulėžiūra, skatinančia žvelgti giliai ir plačiai.
Klausytojus sujaudino rašytojos V. Jasukaitytės ir skaitovo A. Gotesmano projektas „Šeštasis Dievo įsakymas: „Nežudyk“ – renginys, vykęs sinagogos kiemelyje. Prieš metus talentingos rašytojos V. Jasukaitytės netekome. A. Gotesmanas papasakojo, kad kūrinį „Nežudyk“ įkvėpė jos gyvenamoji vieta. Vilniuje įsikėlusi gyventi į Subačiaus gatvę, rašytoja pasakoja kūrinį tiesiog susapnavusi, rašiusi pagal sapną.
Vilniaus Subačiaus gatvėje stovi vokiečių barono Hiršos pastatyti tvirti mūriniai namai kadaise po Užupyje įvykusio potvynio be pastogės likusiems neturtingiems, daugiausia žydų tautybės žmonėms. Namai iki šiol skleidžia ypatingą aurą. Mat vėliau jie tapo holokausto darbo stovyklos teritorija. Žuvo šių namų gyventojai. Įvairių tautybių, ne vien žydai. „Gyvenu kapuose“, – rašė V. Jasukaitytė.
Jos tai nežlugdė – atvirkščiai, vieta įkvėpė mintis, kurios savo ruožtu galėtų įkvėpti daugelį…
Ar lietuvių tautos atstovai tik žudė? Ne, daugiau buvo tokių, kurie labiau padėjo, nei prisidėjo. Į Subačiaus gatvę atvykę žydai dažnai dėkoja lietuviams, kad juos gelbėjo… Lietuvių žemėje gyvena daugiausia inteligentai… Lietuva – ypatinga vieta, mūsų kultūra turi didelę istoriją. Tiesiog išgyvenome tokį metą, kuris sugadino mūsų ateitį….
Ir rašytojos paliktas mums, ypač jaunimui, tarsi manifestas „Aš prašau jūsų: nežudykit. Nežeminkit nei žodžiu, nei veiksmu. Nepriklausomai nuo tautybės. Mylėkit vienas kitą. Saugokit save.“
Į „Lietuvos“ ansamblio atvežtą koncertą susirinkusių žiūrovų lietus neišbaidė. Redos BRAZYTĖS nuotraukosBesiskirstantys po renginio dalyviai dalijosi įspūdžiais, girdėjosi mintys, kad tai buvę stipru, sujaudinę ir patikę…
Vakar publika rinkosi į Marijampolės senamiesčio Kačių kiemelį, apie šį koncertą plačiau užsiminsime kitame reportaže.
Dar laukia pora intriguojančių renginių. Liepos 23 d. 19.30 val. Marijampolės marijonų vienuolyno sode bus žengtas naujas žingsnis festivalio istorijoje. Tai tarptautinio bendradarbiavimo su Italijos menininkais rezultatas – premjera būtent Marijampolėje. Festivalio iniciatyva sukurtos Didžiosios mišios, dedikuotos šv. Kazimierui: „Te Deum“ ir „La Grande Messa“. Tai jungtinis italų kompozitoriaus Antonio D’Anto, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (vadovas Modestas Pitrėnas), choro „Vilnius“ (vadovas Artūras Dambrauskas), Č. Sasnausko kamerinio choro (vadovas Mindaugas Radzevičius) bei solistų (Kristinos Zmailaitės (sopranas), Aistės Miknytės (mecosopranas), Edmundo Seiliaus (tenoras), Egidijaus Dauskurdžio (bosas) projektas. Premjerai diriguos kompozitorius Antonio D’Anto.
Festivalį vainikuos liepos 26 dieną 19 val. Marijonų vienuolyno sode suplanuotas itališkos muzikos vakaras „La Serata italiana“. Skambės melodijos nuo klasikos iki San Remo festivalio šlagerių. Jas dovanos Vytauto Didžiojo kamerinis orkestras (dirigentas Jonas Janulevičius) bei solistai Evelina Sakalauskaitė, Sandra Lebrikaitė, Kristina Zmailaitė, Ramūnas Urbietis, Edmundas Seilius, Osvaldas Petraška.

Tradicinė, solidi, primenanti ir kviečianti... (Vasaros paletė)

Kasmet didžiosios miesto šventės išvakarėse, gegužės pabaigoje, Marijampolės kultūros centre kartu su kitomis naujomis parodomis būdavo atidaroma ir ypatinga, skirta šio krašto kūrėjams, kuriems tie metai jubiliejiniai. Dėl pastaruoju metu susiklosčiusios situacijos daug dalykų mūsų gyvenime vyksta kitaip – pasikeitė, sugriuvo renginių planai, bet smagu, kad kultūra pamažu atsigauna. Parodos atgijo bene pirmiausia, o Valstybės dienos išvakarėse dailės galerijoje buvo atidaryta ir septynių Sūduvos krašto kūrėjų-jubiliatų darbų ekspozicija. Joje – Gabrieliaus Stanulio (g. 1915 m.), Vlado Karatajaus (g. 1925 m.), Vinco Norkaus (g. 1925 m.), Magadlenos Birutės Stankūnienės (g. 1925 m.), Algimanto Kuro (g.1940 m.), Jono Daniliausko (g.1950 m.) ir Juozo Vosyliaus (g.1950 m.) kūryba. Darbai paprastai atkeliauja iš didžiųjų Lietuvos muziejų, šių metų parodoje eksponuojama tapyba – iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus XX a. antrosios – XXI a. pirmosios pusės tapybos rinkinio. Parodos atidaryme dalyvavo ir savo informacija bei įžvalgomis pasidalijo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vyr. dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė. Siūlome skaitytojams daugiau sužinoti apie minėtus autorius bei jų kūrybos vietą ne tik Lietuvos meno, bet ir platesniame kontekste, įžvalgos padės ir apžiūrint parodą, kuri veiks iki 2021 metų gegužės.

Ekspozicijos fragmentas. Redos BRAZYTĖS nuotrauka„Iš Sūduvos krašto – Kalvarijos, Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių miestų ar jų apylinkių – kilę skirtingų kartų tapytojai sukūrė įsimintiną savo laikmečio tapybos kalbą, žvilgsnį, perteikė savitą temų, idėjų raišką. Sūduvos kraštas Lietuvai padovanojo daugybę dailininkų. Magdalenos Birutės Stankūnienės, Viktoro Vizgirdos, Juzefos Katiliūtės, Rūtos Katiliūtės ir kitų kūrybos parodas Marijampolės kultūros centro lankytojai jau matė ne kartą. Šiuo metu eksponuojami 24 tapybos darbai suteikia galimybę žiūrovams vėl pamatyti skirtingų kartų dailininkų žvilgsnį į žmogų, gamtą, daiktus. Savitą kelią atskleidžia skulptoriaus (visi žinome Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio paminklą – red.) ir tapytojo Gabrieliaus Stanulio paveikslai. Jis vaizdavo filosofinę prasmę turinčią erdvę, persipynusią su vyro, moters figūromis, gilinosi į erdvės ir tuštumos problemas, gamtos ir pasaulio trapumo dėsnius. Ypač įdomiai dirbo su šviesa, spalvomis. G. Stanulio drobėse atsispindi filosofiniai tapybiniai ieškojimai, juose ryški modernizmo dvasia.
Vladas Karatajus yra ryškus tapytojas, sukūręs psichologinės įtaigos kupinus žymių Lietuvos meno kūrėjų portretus, įtvirtinęs savitą koloristinį psichologinio portreto tipą. Studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute, nuo 1952 m. jame dirbo, 1968 m. tapo Tapybos katedros vedėju, dailės pedagogas buvo gerbiamas ir mylimas mokinių. Jis anksti atrado savo žanrą – portretą, įžvelgęs jame plačias tikrovės pažinimo galimybes. Jis visada gerbė žmogų, natūrą, tačiau jam teko daug dirbti, kad išvengtų buitiško iliustratyvumo, dogmatinių nuostatų. Dailininko dukters ir sūnaus portretai dvelkia šiluma ir jaukumu. Ankstyvieji peizažai lyriški, minkštos tapysenos.
Ekspozicijos fragmentas. Redos BRAZYTĖS nuotraukaVincas Norkus gimė Marijampolės valsčiuje Gustaičių kaime, jau išnykusiame ir suartame, išlikusiame tik dailininko drobėse. 1952 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą, jame dėstė. V. Norkus – tapytojas koloristas, nutapęs daugelį Lietuvos kampelių. Jis vaizdavo savo krašto gamtą, miškų, ežerų, nykstančių kaimų ir sodybų grožį. Tapė Neringos, Baltijos ir pamario vaizdus, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Vilniaus panoramas, senamiesčio gatveles ir kiemus. Unikalią vertę turi jo teptuku užfiksuoti, tik drobėse išlikę jų vaizdai. Buvo aktyvus menininkų poezijos klubo „Plekšnė“ narys, 2006 m. išleido poezijos knygą „Kas drobėse nesudėta“.
Algimantas Kuras į tapybą sugrąžino nereikšmingus, nepagražintus motyvus, taip deromantizuodamas tikrovę. 7–8 dešimtmetyje kartu su kitais garsios ketveriukės tapytojais Kostu Dereškevičiumi, Arvydu Šalteniu, Algimantu Švėgžda tapė ekspresyviai, vaizdavo gamtą ir jos motyvus, akcentuodamas ir žmonijos išlikimo, žemės išsaugojimo idėjas. 2003 m. tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno laureatu. Šioje parodoje eksponuojamas ankstyviausias kūrinys „Langas“ (1969 m.). Vėlesni peizažai, seni nereikalingi daiktai ir mechanizmai nutapyti dangaus fone, kontrastuoja kaip destruktyvus ir brutalus žmogaus veiklos liudijimas.
Jonas Daniliauskas gimė Lekėčiuose, Šakių r., 1974 m. baigė Lietuvos dailės institutą, dėstė M. K. Čiurlionio meno mokyk­loje, Lietuvos dailės institute. Nuo 1974 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūryboje dominuoja lemties, vienatvės, žmogaus ir gamtos vienovės temos, išėjusio ir išeinančio kaimo vaizdai. Tapyba dailininkui – tarsi prisiminimas, o ne objektyvaus stebėjimo rezultatas, tikslus fiksavimas. Anot jo paties, visi siužetai kilę „iš žemės“, jis turi pastovius savo kūrybos siužetus ir motyvus, minimaliomis priemonėmis pasiekia išraiškos jėgą. Ankstyvieji kūriniai tamsesnių spalvų, dabar potėpis tapo skaidresnis, šviesesnis, sumažėjo tragiškų, tamsių akcentų. Dailininkas tapo kasdienybės motyvus: močiutę su ožka, palubėje užkištą puokštę aguonų, paukštį, nutūpusį ant moters peties…
Juozas Vosylius gimė Marijampolės rajone. 1968 m. baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą. 1968 – 1973 m. studijavo Lietuvos dailės institute, įgijo freskos ir mozaikos specialybę. Tapo peizažus, figūrines kompozicijas, portretus bei natiurmortus. Jo tapyba tamsių, prigesintų spalvų, pilkšvų, rusvų, mėlynai žalsvų tonų. 9-ojo dešimtmečio portretai ir natiurmortai daiktiški, tarsi skendintys rūke iš pro jį sklindančios šviesos. Tapytojas kuria turtingų faktūrų, skirtingų tekstūrų formas, atskleidžiančias žmogiškosios sielos gelmes. Anot dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės, „visi vaizdai ir daiktai į dailininko paveikslus atkeliauja ne šiaip sau, tai nėra tiesiog daiktai, kone kiekvienas jų yra simbolis, alegorija, perteikiantis nostalgiją, harmonijos ilgesį, gyvenimo trapumą, žmogaus vienatvę ir menkumą amžinybės ir laiko akivaizdoje“.
Na, o apie Magdaleną Birutę Stankūnienę žinome daug ir jos kūrybą matėme ne kartą – belieka šioje parodoje pasidomėti darbais, kurie saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Parengė Lina VOLUNGYTĖ


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.