Pasikeitusi geopolitinė situacija dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą paskatino NATO stiprinti rytinio flango gynybą, greitesnį Lietuvos susisiekimo sektoriaus perorientavimą iš rytų į vakarus. Karybos ir saugumo ekspertai ramina, kad Suvalkų koridoriaus teritorija visiškai saugi, tačiau stengiamasi plėsti ir stiprinti susisiekimą su Vakarais. Pradėti sparčiau įgyvendinti projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, kurie svarbūs geopolitiniam saugumui, NATO plėtrai.
Pasirinkta 6A alternatyva
Projektas „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinus bus nutiestas elektrifikuotas europinės vėžės dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
Tai vienas iš prioritetinių Europos Sąjungos transporto projektų, pagrindinio ES TEN-T koridoriaus „Šiaurės jūra–Baltija“ projektas. „Rail Baltica“ yra būtina tvaraus Baltijos jūros ir platesnio regiono ekonomikos augimo sąlyga, regioninio saugumo garantija.
Įgyvendinus projektą šiuo strategiškai Lietuvai, taip pat Latvijai ir Estijai svarbiu geležinkelio ruožu keleiviniai traukiniai važiuos iki 250 km/val., o krovininiai traukiniai – iki 120 km/val. greičiu.
Geležinkelio tiesimas besąlygiškai liečia Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos savivaldybes. Kokie šiuo metu vyksta darbai įgyvendinant projektą „Rail Baltica“, pasakoja Mantas KAUŠYLAS, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovas.
Pasak jo, šiemet gegužę po aktyvių diskusijų ir susitikimų su savivaldybių atstovais ir visuomene buvo patvirtinta optimali „Rail Baltica“ geležinkelio trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos alternatyva. Atsižvelgus į daugumos gyventojų nuomonę, pasirinktas trumpiausias ir labiausiai nuo urbanizuotų vietovių nutolęs variantas – 6A alternatyva.
M. Kaušylo teigimu, šiuo metu yra rengiami trasos konkretizuoti sprendiniai, kurie bus pristatyti visuomenei. Visos suinteresuotos šalys turės galimybę susipažinti su parengtu specialiojo teritorijų planavimo dokumento projektu ir teikti argumentuotus pasiūlymus dėl konkretizuotų sprendinių, nekoreguojant pačios geležinkelio vėžės, tobulinimo.
Statybos darbus planuojama pradėti 2025 metais
„Kitąmet planuojama užbaigti teritorijų planavimo procedūras ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ir linijos projektavimą. Geležinkelio statybos darbus planuojama būti pasiruošus pradėti 2025 metais. Planuojama, kad regioninėmis jungtimis prie pagrindinės „Rail Baltica“ geležinkelio linijos bus prijungta Marijampolė ir Kalvarija“, – sakė projektų „Rail Baltica“ įgyvendinimo vadovas.
„LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovo klausėme, ar pavyko rasti bendrą sprendimą dėl „Rail Baltica“ tiesimo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje su šio miesto valdžia.
Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška buvo kreipęsis į teismą dėl to, kad Susisiekimo ministerija, o kartu ir projektuotojai, pasirinkę Marijampolės regione 6A projekto alternatyvą, neatsižvelgė į Kazlų Rūdos savivaldos ir vietos gyventojų pastabas, kad tiesiant vėžę gyventojams būtų padaryta kuo mažiau žalos. Buvo kalbama apie „Rail Baltica“ trasos priartinimą prie magistralės „Via Baltica“, taip neatribojant Subačiškių gyvenvietės.
„Į Kazlų Rūdos savivaldybės teiktus pasiūlymus buvo atsižvelgta maksimaliai tiek, kiek leidžia „Rail Baltica“ projektavimo techniniai parametrai“, – sakė M. Kaušylas.
„Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovo teigimu, Marijampolės savivaldybėje yra numatyta dvigubos paskirties krovinių stotis. Tai reiškia, kad ji bus naudojama tiek civilinių, tiek karinių krovinių vežimui. Statybos vieta – Baraginėje, prie laisvosios ekonominės zonos. Į Marijampolės stotį užsuks regioniniai „Rail Baltica“ traukiniai.
M. Kaušylo klausėme, kaip šis projektas palies gyventojų turtą, Jūrės geležinkelio stotį, kiek numatyta nugriauti gyvenamųjų namų? Kaip sekasi susitarti su gyventojais, t. y. paimti valstybės reikmėms žmonių žemę, sklypus?
„Tikslų sklypų, kurie bus išperkami visuomenės poreikiams, skaičių žinosime tik tuomet, kai bus parengti konkretizuoti trasos sprendiniai. Jūrės kaimo geležinkelio stotis nebus paliesta“, – taip atsakė „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovas.
Jo teigimu, dabartiniame geopolitiniame kontekste projekto „Rail Baltica“ reikšmė neabejotinai išaugo. Anksčiau šis projektas, kurį įgyvendinus Baltijos šalys bus integruotos į Europos geležinkelių tinklą, buvo daugiau matomas kaip nauja galimybė keleivių ir krovinių vežimui. Dabar jis tapo itin svarbus siekiant užtikrinti karinį mobilumą Baltijos regione. Tad „Rail Baltica“ išlieka vienu iš prioritetinių transporto projektų Europos Komisijoje.
Mažiau griauna žmonių gyvenimus
Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Arvydas Bekeris sakė, kad Marijampolės savivaldybės administracija po diskusijų, susitikimų su gyventojais pasisakė už 6A variantą. Todėl, kad geležinkelio trasos statybos darbai mažiau paliečia ir griauna žmonių gyvenimus, jų namus, žemes. Aplinkai, žmonėms daroma mažesnė žala. „Mano asmenine nuomone, 6A variantas geresnis ir dėl šiandienos geopolitinės situacijos. Turėti dvi viena nuo kitos nutolusias geležinkelio magistrales yra saugiau. Vieną sunaikinus, liktų susisiekimas kitu geležinkeliu“, – sakė A. Bekeris.
