Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Pasveikti padėjo osteopatijos specialistai – dėkingumas išlieka ilgam

Osteopatija priskiriama alternatyviajai medicinai. Šiuo metodu gydoma, padedama ne tik stuburui ir sąnariams, kaip galbūt daugelis įpratę manyti. Osteopatui organizmas – vientisa sistema. Todėl sunegalavus kuriam nors organui, neapsiribojama vien tik jo apžiūra ir gydymu – priežasties ieškoma organizmo funkcijų disbalanse. Dažnai taikomas kompleksinis gydymas – osteopatija, kineziterapija, akupunktūra ir kiti metodai.
Nors osteopatija yra alternatyviosios medicinos šaka, ją praktikuojantieji paprastai turi aukštąjį medicinos išsilavinimą, dirba arba vadovauja privačioms klinikoms, kurių keletas yra Vilniuje, Kaune.
Keletas istorijų apie tai, kuomet sveikatą padėjo susigrąžinti osteopatijos specialistai.
Marijampolietė Elvyra J. pasakoja, kad prieš 10 metų jai skaudėjo visą stuburą, buvo sunku net išlipti iš lovos, skausmas vėliau ėmė plisti į pilvą.
Intuicija padikatavo Elvyrai kreiptis būtent į netradicinės medicinos specialistus. „Pradžioje keletą kartą lankiausi pas kineziterapeutą Kaune. Jis taikė manualinę techniką, pritaikė man individualią mankštą. Šiek tiek pagerėjo, bet skausmas išliko. Tuomet kineziterapeutas patarė man važiuoti į Vilnių, pas gydytoją osteopatą Eduardą Lakštauską. Rekomendavo jį kaip itin gerą specialistą.
Į privačią šio gydytojo kliniką marijampolietė sako vykusi keturis ar penkis kartus. Po apžiūros gydytojas nustatė keletą išvaržų ir stuburo iškrypimą – netaisyklingoje padėtyje buvo kryžkaulis. Taikė kompleksinį gydymą – osteopatijos būdu į vietą atstatė kryžkaulį (tam reikėjo keleto procedūrų), paskyrė antiparazitinį gydymą, taip pat buvo daromi manualiniai masažai, akupuntūros procedūros.
„Po šio gydymo man jau 10 metų visiškai nebeskauda stuburo, – pasakoja Elvyra. – Iš pradžių buvau atsargesnė, tačiau dabar beveik nebetausodama jėgų dirbu sode ir darže – tai labai mėgstu. Dėkingumas už suteiktą pagalbą išliko ilgam…“
Kita to paties gydytojo osteopato pacientė, Nijolė B., įsitikinusi, kad šis gydymo metodas jai sugrąžino galimybę gyventi. „Atvykau į kliniką sunkios būsenos, metus varsčiusi gydytojų ir ligoninių priėmimo skyrių duris. Kas keturias valandas vartodavau vaistus, taip pat ir raminamuosius. Buvau prižiūrima artimųjų, nes nuolat svaigo galva, tirpo galūnės. Iš pradžių nieko nežadėjo ir E. Lakštauskas. Apžiūrėjęs pasakė: „Darysime, ką galime“, – pasakoja Nijolė.
Pasak jos, padaryta buvo daug – kompleksiškai įvertinta ir gydyta liga, taikyti alternatyvios medicinos metodai, dirbta dėmesingai. Jau po pirmo apsilankymo ir procedūrų nustojo svaigti galva, vėliau susitvarkė vegetatyvinė sistema, medžiagų apykaita, normalizavosi kraujospūdis. Gydytojas nurodė sveikos gyvensenos principus, kurių laikantis galima išvengti Nijolę ištikusių sveikatos sutrikimų. „Šiandien aš vėl džiaugiuosi gyvenimu, esu pilna energijos, dirbu, leidžiu laisvalaikį su anūkais ir vėl galiu vairuoti automobilį“, – džiaugiasi pašnekovė.
Osteopatijos klinkose neretai dirba keleto sričių specialistai. Dalia M. pasakoja į gydytoją, dirbančią privačioje osteopatijos klinikoje, kreipusis dėl veido bėrimo, kuris tęsėsi nuo paauglystės. Gydytoja įvairiapusiškai įvertino atvejį, nustatė ne tik fiziologinę, bet ir emocinę problemos priežastį. Tai padėjo spręsti problemą iš esmės. Dalia įsitikinusi, kad atsikratyti ją kamavusios problemos padėjo gydytojos požiūris į žmogaus kūną, organizmą kaip į vieningą sistemą – tai padėjo rasti efektyvius sprendimus.
Marijampolietė Elena P. pasakoja: „Liga užklumpa netikėtai. Negalvojau, kad prasidės stuburo ir kojų skausmas. Visad, būdavo, bėgtute bėgau, greita buvau… Ir staiga viskas apvirto aukštyn kojomis, pasikeitė. Būdavo dienų, kai nepajėgdavau išlipti iš lovos.
Iš prigimties esu optimistė, todėl nusprendžiau ieškoti būdų, kaip sau padėti. Operacijos atsisakiau, bijojau. Išbandžiau gydymą dėlėmis. Pagerėjo, rečiau ėmiau naudoti vaistus. Bet praėjo du mėnesiai – ir vėl blogai. Tada dvi savaites važinėjau į Kauno reabilitacijos centrą. Pagerėjo, bet po pusantro mėnesio – vėl pablogėjimas.
Sužinojau, kad Kaune manualiniu masažu ir osteopatijos metodika gydo medikė Aleksandra. Kai važiavau pirmąkart, sunkiai užlipau į trečią aukštą. Bet koks buvo džiaugsmas, kai po masažo straksėjau žemyn… Neapsakomai geras jausmas. Taip prasidėjo mano sveikimo kelias. Atliko dešimt procedūrų (rankomis ir naudodama akmenis).Vaistų nebevartoju. Kasdien porą kilometrų žygiuoju su šiaurietiškomis lazdomis. Džiaugiuosi gyvenimu, esu dėkinga Aleksandrai už tai, kad šiandien vaikštau“.

Gydymo tikslas – atkurti kūno pusiausvyrą, aktyvuoti apsaugines organizmo jėgas, imunitetą (Eksperto komentaras)

Komentuoja gydytojas osteopatas, neurologas, manualinės terapijos specialistas, privačios klinikos Vilniuje vadovas Eduardas Lakštauskas.

Gydytojas osteopatas, neurologas, manualinės terapijos spe-cialistas Eduardas Lakštauskas teigia, kad ligos priežastis gali slypėti visai ne ten, kur skauda. Todėl osteopatai taiko kompleksinį žmogaus organizmo ištyrimą ir gydymą.– Osteopatai žmogaus kūną įvardina kaip vieningą, tarpusavyje susietą sistemą. Jei pažeista vieno organo veikla, tai atsiliepia ir kitų organų (sistemos) veiklai. Osteopatas, apčiuopdamas, atrodytų, nesusijusių simptomų ryšį, gali atskleisti ligos priežastį, esančią toli nuo tos vietos, kurioje jaučiami tam tikri simptomai. Pavyzdžiui, stipraus galvos skausmo priežastis gali būti diafragmos spazmas ar skrandžio judesių sutrikimas, o nugaros skausmą gali sukelti netaisyklinga inksto padėtis ar žarnyno spazmai. Kiekvienas organizmas yra individualus. Vienam pacientui gali skaudėti galvą dėl kaukolės ar smegenų traumos, kitam – dėl stuburgalio traumos, o trečiam – dėl skrandžio disfunkcijos ar kitų priežasčių, – teigia gydytojas.
Osteopatinio gydymo tikslas yra atkurti kūno pusiausvyrą, aktyvuoti apsaugines organizmo jėgas, imunitetą, padidinti galimybę prisitaikyti. Osteopatai žmogų vertina kaip vieningą visumą. Bet koks pokytis vienoje sistemoje (kaulų ir raumenų, nervų ar psichikos) sukelia pokyčių ir kitose. Todėl ir liga osteopatijoje vertinama kaip viso organizmo pokytis. Dažnai ligos atsiradimo vieta būna gana toli nuo skaudamos vietos ar organo, kurio veikla sutrikusi. Pavyzdžiui, seniai įvykusi uodegikaulio trauma gali būti lėtinio galvos skausmo priežastis, o nugaros skausmą gali sukelti nusileidęs žarnynas ar netaisyklinga inkstų padėtis.
E. Lakštauskas akcentuoja, kad svarbiausia osteopatijoje – tiksliai nustatyti pirminį pažeidimą. Osteopatas savo metodų ir intelekto dėka gali nustatyti paciento kūno vibraciją ir judesių sutrikmus. Osteopatui paciento kūnas pats nurodo, kur glūdi problema, tačiau tam reikia gilių fiziologijos, anatomijos žinių.
Ligą labai dažnai sukelia pacientui pačiam nenuspėjami žmogaus organizmo sistemos pokyčiai. Kai kur užspaudžiami raumenys, neprateka kraujas, tarpląsteliniai skysčiai, limfa, kai kur kinta paslankumas.
– Gydytojas osteopatas, turintis didelę patirtį, išmanydamas anatomiją, fiziologiją ir apskritai mediciną, įgyja unikalų rankų jautrumą. Šis jautrumas padeda aptikti, suvokti ir teisingai interpretuoti net mažiausius organizmo pokyčius anksčiau, nei jie tampa rimta liga. Patyrusiais judesiais galima priversti patį organizmą taisyti nukrypimus. Osteopatijai būdingas požiūris, kad bet kokį judrumo pažeidimą sukelia kokios nors sistemos sutrikimas, o šie lemia ligos vystymąsi, – atskleidžia osteopatiją praktikuojantis gydytojas.
Judrumo sutrikimų priežastis gali lemti ne tik fiziniai veiksmai (pavyzdžiui, trauma, fizinis persitempimas), bet ir psichiniai (sutramdytos emocijos, psichologinės traumos, psichinis – emocinis persitempimas), cheminiai (netaisyklinga mityba, šalutinis vaistinių preparatų poveikis, įvairios intoksikacijos, infekcijos ir uždegimai).
Osteopatijos procedūroms atlikti reikalingas specialus reguliuojamų padėčių stalas.Osteopatijos tikslas – specifiškai rankomis paveikti organą, reikiamą kūno vietą, kad pradėtų tinkamai funkcionuoti visa organizmo sistema, priversti organizmą pačiam atsistatyti, aktyvuoti, sutelkti vidinius žmogaus resursus, paskatinti beribį organizmo savigydos gebėjimą.
Su osteopatu patartina konsultuotis ne tik jau susirgus, bet ir profilaktikos tikslu – jis gali aptikti ankstyvą pokyčių stadiją, o tai gali padėti išvengti rimtų ligų.
Osteopatija, pasak E. Lakštausko, nepavojingas ir neskausmingas gydymas, osteopatas nesinaudoja šiurkštaus poveikio būdais, jo poveikio sritis – fiziologinės audinių ribos.
Dar vienas privalumas – gydoma be skalpelio. Tai stuburo ligų chirurginio gydymo alternatyva.
Osteopatija taip pat gali tapti vaistų pakaitalu ar bent vaistų mažinimo alternatyva. Taikant osteopatiją galima labai sumažinti vaistų vartojimo dozes sergant endokrininėmis ligomis, antibiotikų vartojimą sergant kvėpavimo takų ligomis ir ilgalaikiais ginekologiniais uždegimais.
Gydymo kursas dažniausiai – 4–8 seansai. Paprastai atliekamas vienas seansas per savaitę (kartais – kas dvi savaites).
Osteopatijoje išskiriamos trys tarpusavyje susietos kryptys: skeleto – raumenų osteopatija (veikiama atramos – judėjimo sistema: stuburas, sąnariai, raumenys, raiščiai, fascilijos). Visceralinė osteopatija gali pašalinti funkcines vidinių organų problemas – širdies, plaučių, virškinamojo trakto, diafragmos, mažojo dubens, šlapimo – lytinės ir endokrininės sistemų bei su šiomis difunkcijomis susijusias atramos – judėjimo sistemos problemas. Kranialinė osteopatija: jos dėmesio centre – kaukolė, smegenys, kraujagyslės, nervai, LOR organai, žandikauliai, dantys. Taikoma gydant gimdymo ir kaukolės – smegenų traumas, galvos skausmą bei atstatant kaukolės – smegenų nervų funkcijas: regos, klausos, jutimo ir skonio. Taip pat kompleksiškai gydant tarpslankstelines disko išvaržas, ūmius ir chroniškos cerebralinės kraujotakos sutrikimus.
Negalia žmones dažnai priverčia pagalbos ieškoti alternatyvia medicina užsiimančiose klinikose. Sėkmės istorijų – nemažai... Ričardo PASILIAUSKO nuotraukosOsteopatijos procedūros gali suteikti ir kosmetinį poveikį. Atstačius tikrąją vidaus organų padėtį, sumažėja pilvas. Gydant stuburo ir raumenų ligas, pagerėja laikysena. Atstačius kepenų ir žarnyno veiklą bei medžiagų apykaitą, pagerėja kraujotaka, odos, poodinio sluoksnio apykaitos procesas – oda tampa elastingesnė, lygesnė ir atrodo šviežesnė, veidas atgauna spalvą, pranyksta paakių pabrinkimas. Atsipalaidavusi nervų sistema bei mimikos raumenys sumažina ir mimikos raukšles.
Osteopatijoje naudojama ir stumtelėjimo technika, kai staigiu judesiu yra koreguojama sąnario padėtis. Tai neskausminga, tačiau daugelį gąsdina šios procedūros metu pasigirstantis trakštelėjimas, kai sąnarys grįžta į vietą. Tačiau vieno tokio stumtelėjimo kartais visiškai pakanka nuimti sąnarį supančių raumenų skausmus, nes juose dingsta įtampa. Stumtelėjimo technika dažniausiai atliekama stuburo ir stambiųjų sąnarių korekcijai.
Yra atvejų, kai osteopatija netaikytina. Tai – ūmūs uždegiminiai ir použdegiminiai galvos bei stuburo smegenų ir jų apvalkalų susirgimai (mialitas, meningitas). Taip pat – ūmūs stuburo smegenų kraujotakos pažeidimai (spinaliniai insultai, trombozės ir stuburo arterijos okliuzija), kraujagyslių aneurizmos, trombozinė arba tromboembolinė būklė arba jų grėsmė, ūmus karščiavimas ir infekcinės ligos, pilvo organų svetimkūniai, gilios kaukolės traumos, gilios kaulų, krūtinės ląstos, dubens, stuburo, didžiųjų sąnarių traumos, vidinis kraujavimas arba jo grėsmė, ūmios chirurginės pilvo organų ligos, sunkūs dekompensaciniai susirgimai ir būklės (cukrinis diabetas, širdies ir kvėpavimo nepakankamumas ir kt.), sunkios stadijos psichinės ligos, piktybiniai dariniai. Nepatartina kreiptis į osteopatą ir pacientams, kurie neigiamai vertina tokį gydymą.

Parengė Jolanta RAČAITĖ

Kaip pasirinkti gydytoją

 Gydytojo osteopato kompetencija
• Osteopatija – tai atskiras gydymo metodas. Dirbantieji privačiose klinikose privalo turėti aukštąjį medicinos srities išsilavinimą. Praktikuojantieji osteopatijos metodus dažnai būna tobulinęsi ar net baigę studijas užsienyje, kur osteopatijos mokomasi specialiuose koledžuose. Baigęs studijas gydytojas turi apsiginti osteopatijos daktaro profesinę kvalifikaciją. Tik tuomet gauna dip-lomą ir jam suteikiama teisė verstis privačia praktika.
Vadinasi, visiškai normalu paprašyti gydytojo parodyti galiojančią licenciją ir osteopato diplomą. Dažniausiai gydytojai didžiuojasi savo pasiekimais, o minėti dokumentai kabo gerai pastebimoje vietoje.
• Neretai gerą reputaciją turi Rusijoje šią profesiją įgiję osteopatai – ten gilios šios šakos tradicijos, šalis garsėja puikiais meistrais, gebančiais profesionaliai paruošti osteopatijos specialistus. Osteopatija gana populiari ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje dirbantys osteopatai neretai būna tobulinęsi ar netgi baigę studijas užsienyje. Tai – privalumas, tačiau geriausiu patarėju gali būti gydytojo darbo rezultatai ir jūsų intuicija.
• Pasitaiko, kad osteopatijos mokosi ne gydytojai. Mokslų pabaigoje jie gauna pažymą, jog išklausė kursą. Toks specialistas išmano osteopatiją, tačiau stokoja profesionalo mąstymo. Jis gali nesugebėti teisingai interpretuoti paciento atsineštų tyrimų rezultatų ir negali paskirti papildomų reikalingų tyrimų (pavyzdžiui, pasiųsti atlikti kompiuterinę tomografiją). Pacientui tenka mokėti papildomai kitam gydytojui, kuris dažnai nieko bendra neturi su osteopatija.
• Kartais būna taip, kad medikai ar net žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo, dalyvauja kursuose apie osteopatiją. Ten išgirsta apie vieną ar kelias poveikio metodikas. Po to save pavadina osteopatais. Pacientai, papuolę pas tokį „specialistą“, yra priverstinai gydomi viena metodika. Tai nėra profesionalu.
Gydytojo darbo vieta
• Greičiausiai nesurasite profesio-nalaus gydytojo osteopato, besidarbuojančio išnuomotame bute, garaže ar kitose neaiškios paskirties patalpose. Lietuvoje medicinines paslaugas galima teikti tik gydymo įstaigose.
• Kartais pacientai susigundo neaiškiais pasiūlymais: po darbo, kur pigiau ir pan. Tokiais atvejais bus sunku tikėtis gauti išrašą apie taikytą gydymą ar kasos kvitą už sumokėtus pinigus. Be to, atsakomybės taip pat vargu ar galima tikėtis.
Gydytojo darbo grafikas
• Osteopatinio gydymo metu paciento organizmas patiria pakankamai dideles apkrovas. Galimi paūmėjimai. Labai svarbu, kad ligai paūmėjus, būtų galima skubiai apsilankyti pas gydytoją osteopatą. Jei gydantis gydytojas osteopatas išvykęs, kreiptis į jo kolegą, kuris padės išspręsti atsiradusią problemą.
• Pasitaiko, kad pacientai ieško pagalbos, kreipdamiesi į kelioms dienoms, pavyzdžiui iš Rusijos, atklydusius osteopatus. Nesėkmės atveju pacientas būna priverstas problemos sprendimo ieškoti savarankiškai. Vietiniai gydytojai osteopatai dažniausiai nenori taisyti atvykėlių klaidų ir dar labiau apsunkina situaciją.
Rekomendacijos ir atsiliepimai
• Turbūt daugeliui teko susidurti su situacija, kai pažįstamo nuoširdžiai rekomenduotas patiekalas restorane ne pats skaniausias, o draugės išrinkta suknelė tiesiog netinka. Rekomendacijos – labai individualus dalykas.
• Teisingiausią nuomonę galima susidaryti tik konsultacijos metu. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip gydytojas osteopatas bendrauja, ar kalba suprantamai, ar galima jam užduoti „nepatogius“ klausimus. Taip pat verta paklausyti intuicijos. Pacientas, apsvarstęs visus už ir prieš, pats turi nuspręsti, pas ką gydysis.
Kaina
• Pasitaiko situacijų, kai pacientas konsultaciją įsivaizduoja vienaip, o gydytojas kitaip. Norint teisingai nustatyti diagnozę ir sudaryti efektyvų gydymo planą, tenka atlikti papildomus tyrimus. Tais atvejais kaina gali nemažai ūgtelėti. Pravartu iš anksto susipažinti su paslaugų kainomis, pasiteirauti, ar reikės papildomų tyrimų, patikslinti, ar galima atsiskaityti mokėjimo kortele.
• Papildomų tyrimų būtinumą gydytojas osteopatas turi išaiškinti. Jeigu pacientas nesupranta, nereikia bijoti užduoti „nepatogius“ klausimus. Jau pirmo apsilankymo metu pravartu sužinoti, kiek kainuos gydymas. Nereikia skubėti sumokėti už viską iš karto.
Parengta pagal www.manosveikata.lt

Šiek tiek istorijos...

Osteopatijos istorija siekia daugiau kaip šimtą metų. Šios gydymo krypties įkūrėjas buvo amerikiečių gydytojas Andriu Teiloras Stilas (Andrew Taylor Still), gyvenęs 1828–1917 m.
Tuo metu jo pažiūros buvo laikomos labai radikaliomis, nes jis nepritarė to meto medicinai, ieškojo būdų, galinčių geriau padėti žmogui. Osteopatijos pradininko teigimu, atskirų organų ar jų sistemų struktūriniai pakitimai veda prie funkcinių sutrikimų, kurie savo ruožtu sukelia tolimesnius struktūrinius organų ar jų sistemų pakitimus. Nutraukti šį uždarą ratą ir atstatyti normalų struktūrinį-funkcinį santykį galima osteopatijos pagalba. Pašalinus sutrikimus, organizmas turi galimybę pasveikti pats, nenaudodamas vaistų. Aktyvuojamos organizmo savigydos galios: nuimami raumenų spazmai, į teisingą padėtį atstatomas stuburas, ligotas organas aprūpinamas kraujo tiekimu, atlaisvinamas nervas, valdantis organą ir pan.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.