Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Marijampolėje konsultuosiantis plastikos chirurgas Andrius Pajėda: „Svarbiausia – suprasti paciento lūkesčius“

Liepos 22 d. į Marijampolę konsultuoti atvyksta plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Andrius Pajėda, per metus atliekantis apie 400 įvairių operacijų. „Nordclinic“ gydytojas vizito metu konsultuos marijampoliečius apie veido ir nosies chirurgiją, pilvo plastiką, krūtų korekciją, riebalų nusiurbimą ir kitas plastines operacijas. Į konsultaciją kviečiami visi, kurie nori aptarti ir išspręsti jiems aktualią problemą.

Specialaus pasiruošimo nereikia

Plastikos chirurgas Andrius PajėdaMarijampolėje A. Pajėda lauks visų, kurie turi rūpestį, keliantį diskomfortą, estetinių ar sveikatos problemų. Konsultacijos metu kartu su gydytoju bus aptarta rūpima problema, paciento lūkesčiai ir pasiūlyti individualūs sprendimai.

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo teigimu, konsultacijai specialaus pasiruošimo nereikia – pakanka žinoti, kuri sritis jūsų netenkina, o, jeigu problematiškų sričių yra ne viena, rekomenduojama išskirti jas pagal prioritetus. Tuo atveju, jeigu pacientas nuspręs darytis operaciją, jam bus paskirtas gydymo planas, pakartotinė konsultacija ir numatyta operacijos data.

„Konsultacijos metu man svarbiausia – suvokti paciento lūkesčius ir įvertinti, kiek ir kaip galiu jam padėti. Kiekvienas mūsų grožį supranta skirtingai, tad svarbu suprasti pacientą ir bent kelioms minutėms pamėginti juo tapti, pajusti jo gyvenimo skonį, poreikius ir motyvus keistis. O tuomet, kai jau tiksliai žinai, ko pacientas nori, nesunkiai gali tai įgyvendinti, pasitelkdamas savo žinias, patirtį ir inovatyvią chirurginę techniką“, – paaiškina A. Pajėda.

Lydi pokyčių kelionėje

Pajėdos teigimu, dėl plastinių operacijų kreipiasi tiek moterys, tiek ir vyrai. Tai daroma dėl įvairiausių priežasčių, vis dėlto jas visas galima suskirstyti į kelias grupes. Vieni pacientai kreipiasi dėl įgimtų išvaizdos savybių, kurias norėtų pakoreguoti, pavyzdžiui, krūtinės, nosies, atlėpusių ausų. Kita pacientų dalis nori pakoreguoti amžiaus paliekamus pėdsakus veido, kaklo zonoje. Treti kreipiasi tuomet, kai dėl ryškaus svorio netekimo atsiranda per didelis odos perteklius, kurio negali panaikinti joks sportas ar masažas. Galiausiai, neretai sulaukiama moterų, kurios po nėštumo bei gimdymo susiduria su problemomis pilvo bei krūtų srityse. Visus šiuos pacientus vienija siekis atrodyti ir jaustis gerai, o šiuolaikinė plastinė chirurgija leidžia pasiekti pageidaujamą rezultatą.

Kaip pastebi gydytojas, net ir viena operacija gali gerokai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę: „Pastebiu, kad pašalinus kompleksą ar problemą žmogui pradeda geriau sektis gyvenime, darbe ir netgi meilės srityje. Pacientus lydime per tą permainų kelionę ir jų gyvenimo pokyčiai būna akivaizdūs. Kiekvienas iš mūsų turi to nepasitikėjimo savimi, tad net paprasta operacija gali suteikti labai daug įkvėpimo ir tikėjimo savo jėgomis“.

Kasmet atlieka po 400 operacijų

Į konsultaciją kviečiami visi, kurie nori aptarti ir išspręsti jiems aktualią problemą.Pajėda yra baigęs plastinės chirurgijos rezidentūrą Vilniaus universitete. Jos metu dirbo įvairiose šalies ligoninėse. Gydytojas yra stažavęsis Prancūzijoje, Švedijoje ir Suomijoje, taip pat sukaupė patirties įvairiuose mokymuose Lietuvoje ir užsienyje, yra aktyvus tarptautinės plastinės chirurgijos bendruomenės narys.

Pajėdos plastinės chirurgijos spektras – labai platus, jis apima krūtinės, pilvo ir sėdmenų, taip pat veido bei nosies operacijas. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas turi didesnę nei 8-erių metų patirtį šioje srityje ir kasmet atlieka apie 400 įvairių operacijų.

„Medicinos mokslai trunka ilgai, tad ir sprendimas, kuria kryptimi pasukti, atsiranda palaipsniui. Studijuojant teko susidurti ir su psichiatrija, ir su chirurgija – abiem atvejais gali padėti radikaliai pasikeisti žmogui, skiriasi tik priemonės šiam tikslui pasiekti. Vis tik pastebėjau, kad plastinė chirurgija padeda žmonėms pasiekti greitą ir apčiuopiamą rezultatą. Pradžioje atrodė, kad didžiausia laimė prisiūti žmogui traumos metu prarastus pirštus, tačiau su patirtimi pastebėjau, kad tokią pat laimę kažkam gali suteikti ir pašalinta nosies kuprelė“, – apie apsisprendimą tapti plastinės chirurgijos gydytoju pasakoja A. Pajėda.

Gydytojas į konsultaciją Marijampolėje kviečia registruotis iš anksto, nes vietų skaičius ribotas. Taip pat verta atsižvelgti, kad operacijos vyksta Kaune, „Nordclinic“ klinikoje.

Išankstinė registracija A. Pajėdos konsultacijai

Tel. 8 700 50051

El. p. info@nordclinic.lt.

Konsultacijos vieta ir laikas

„E.M.M.A. Beauty Lab“, Lietuvininkų g. 7, Marijampolė

Liepos 22 d., trečiadienis

Užs. 846.

 Ką turime padaryti, kad lietuviai gyventų ilgiau ir sveikiau?

Ar žinojote, kad lyginant su vidutiniu švedu, statistinis Lietuvos vyras be rimtų sveikatos problemų nugyvena net 17 metų trumpesnį gyvenimo periodą? Tokią nemalonią tiesą atskleidė „Eurostat“ tyrimas (2016 m.), kuriame skaičiuota, kiek „sveikų gyvenimo metų“ kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje vidutiniškai nugyvena jos žmonės. Kitaip tariant, kokį amžių jie pasiekia, neturėdami rimtų sveikatos problemų, darančių įtaką gyvenimo kokybei. Paaiškėjo, kad Lietuvos vidurkis (57,9 m.) yra beveik šešeriais metais trumpesnis nei ES (63,8 m.). Kodėl Lietuva pagal sveikatos rodiklius vis dar nemažai atsilieka nuo Europos? Ką gali padaryti valstybė ir visuomenė, kad ši situacija keistųsi, o žmonės mūsų šalyje gyventų ilgiau ir sveikiau?

Trūksta sveikatos žinių

Nuotraukoje: Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo vadovė Gražina BelianSveika gyvensena Lietuvoje populiarėja: aukštus reitingus pelno sveikatos temas aptariančios TV laidos, knygas apie sveiką mitybą galima rasti populiariausiųjų dešimtukuose, miestų gatvėse daugėja bėgimo ir dviračių entuziastų. Tačiau tyrimai rodo, kad šios teigiamos tendencijos pasiekia anaiptol ne visus, o žinių apie sveikatą mūsų visuomenėje vis dar labai trūksta.

Štai 2018 m. Lietuvoje atlikta didelės apimties apklausa parodė, kad net 4-ių iš 10-ies šalies gyventojų sveikatos raštingumas yra nepakankamas. Paaiškėjo, jog labai reikšminga visuomenės dalis vis dar nežino, kaip sveikai gyventi, užkirsti kelią ligoms ir atsakingai sirgti. To pasekmes galima „išskaityti“ ir kituose Lietuvos statistiniuose rodikliuose: nuo bendros žmonių gyvenimo trukmės ar sergamumo širdies bei kraujotakos ligomis iki savižudybių, depresijos, alkoholio vartojimo statistikos. Šie skaičiai, deja, dažnai rikiuosi ES statistikos lentelių apačioje. Kaip tą būtų galima pakeisti?

Brangiausiu turtu būtina rūpintis

Tokią padėtį taisyti prieš penkerius metus buvo įsteigtas Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas (toliau – VVSSF, Fondas). Tai valstybės valdomas Fondas, finansuojantis projektus įplaukomis iš akcizo įplaukų už alkoholį, tabaką, azartinius lošimus, kuris kasmet finansuoja dešimtis projektų: mokslinių tyrimų, socialinių iniciatyvų, šviečiamųjų kampanijų. Nors šie projektai labai skirtingi, tačiau juos visus vienija bendra tema – šalies gyventojų sveikatos stiprinimas, jų sveikatos raštingumo didinimas.

„Pasaulį sukrėtusi COVID-19 viruso pandemija priminė gerai žinomą tiesą – sveikata yra pats brangiausias mūsų turtas. Nuo jos tiesiogiai priklauso daugybė kitų visuomenės gyvenimo sričių: materialinė gerovė, šalies ekonomikos gyvybingumas, socialiniai santykiai. Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas buvo įsteigtas būtent tam, kad stiprintų sveikatos pamatą Lietuvoje – investuotų į sritis, kurioms paspirties iki tol trūko: tyrimus, prevencines iniciatyvas, žmonių švietimą“, – pasakoja Gražina Belian, Fondo Tarybos pirmininkė.

Anot jos, Fondo atsiradimas pagaliau suteikė galimybę valstybei prisidėti prie vertingų ir labai reikalingų iniciatyvų įgyvendinimo, kurios iki tol dažnai likdavo „popieriuje“ dėl lėšų stokos. „Pavyzdžiui, mūsų nevyriausybinės organizacijos sugeneruoja daugybę puikių idėjų, tačiau visi puikiai žinome, kaip šiam sektoriui trūksta lėšų. Finansavimo taip pat labai stokoja moksliniai tyrimai sveikatos srityje, kurie ypatingai reikalingi Lietuvai. Fondas suteikė galimybę pagaliau tam skirti reikiamą dėmesį“, – teigia G. Belian.

Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas praėjusiais metais naujiems moksliniams, socialiniams, švietimo projektams sveikatos srityje skyrė 2,99 mln. eurų. Šios investicijos leido įgyvendinti daugiau nei 50 iniciatyvų, kurios prisidės prie sveikesnės, sąmoningesnės visuomenės kūrimo. Šiemet Fondo biudžetas dar ūgtelėjo ir perkops 3 mln. eurų. Be to, atsižvelgiant į aktualijas, papildomai 0,5 mln. numatyta visuomenės švietimui apie koronaviruso prevenciją.

Investicija į ateitį

Fondo vadovė Gražina Belian pažymi, kad projektams paskirstomi pinigai – tai ne dar viena valstybės išlaidų eilutė, o reali investicija į mūsų visų ateitį. Jos teigimu, skirdami lėšas žmonių sveikatos raštingumo didinimui, sveikesnių gyvenimo pasirinkimų skatinimui, ligų prevencijai, taupome Lietuvos ateities biudžeto pinigus, kuriuos galiausiai tektų skirti gydymui.

„Kai mes finansuojame vieną projektą, trunkantį 12 mėn., tai iš tiesų veikia kaip ilgalaikė investicija, duosianti grąžą daugelį metų. Pavyzdžiui, jei Fondo finansuoto projekto metu buvo apmokyti keli šimtai tam tikros srities savanorių-konsultantų, jie įgytas žinias pritaikys ne tik tuos 12 mėnesių, kol trunka projektas, o galbūt 12 metų. Tai yra labai svarbi išliekamoji vertė. Kitas pavyzdys – moksliniai tyrimai. Atliktas vertingas tyrimas nėra tik akademinė literatūra – jis gali tapti pagrindu formuoti efektyvesnę valstybės politiką sveikatos srityje, kuri sustiprins ligų prevenciją, sumažins sergamumą tam tikromis ligomis ir galiausiai taupys gydymui skiriamas biudžeto lėšas“, –  pasakoja VVSSF Tarybos pirmininkė.

Skatina „Rinktis gyvenimą“

Viena iš trijų Fondo veiklos krypčių – visuomenės švietimas sveikatos klausimais. Jo finansuojamos švietimo, edukacijos ir informavimo veiklos nuo 2018 m. vykdomos po bendru ženklu „Rinkis gyvenimą“. Tai įvairiose visuomenės informavimo priemonėse – nacionalinėje ir regioninėje spaudoje, televizijoje, radijuje, interneto portaluose, lauko reklamoje, socialiniuose tinkluose ir kt.– įgyvendinamos kampanijos, skatinančios sveikus pasirinkimus, taip pat atkreipiančios dėmesį į įvairias fizinės ir psichinės sveikatos problemas.

Į „Rinkis gyvenimą“ kampaniją per pastaruosius dvejus metus noriai įsitraukė ir visuomenėje puikiai žinomi žmonės: lenktynininkas Benediktas Vanagas, atlikėjai Ieva Zasimauskaitė, Saulius Urbonavičius-Samas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas Žydrūnas Savickas ir daugelis kitų.

Pasveikti padėjo osteopatijos specialistai – dėkingumas išlieka ilgam

Osteopatija priskiriama alternatyviajai medicinai. Šiuo metodu gydoma, padedama ne tik stuburui ir sąnariams, kaip galbūt daugelis įpratę manyti. Osteopatui organizmas – vientisa sistema. Todėl sunegalavus kuriam nors organui, neapsiribojama vien tik jo apžiūra ir gydymu – priežasties ieškoma organizmo funkcijų disbalanse. Dažnai taikomas kompleksinis gydymas – osteopatija, kineziterapija, akupunktūra ir kiti metodai.
Nors osteopatija yra alternatyviosios medicinos šaka, ją praktikuojantieji paprastai turi aukštąjį medicinos išsilavinimą, dirba arba vadovauja privačioms klinikoms, kurių keletas yra Vilniuje, Kaune.
Keletas istorijų apie tai, kuomet sveikatą padėjo susigrąžinti osteopatijos specialistai.
Marijampolietė Elvyra J. pasakoja, kad prieš 10 metų jai skaudėjo visą stuburą, buvo sunku net išlipti iš lovos, skausmas vėliau ėmė plisti į pilvą.
Intuicija padikatavo Elvyrai kreiptis būtent į netradicinės medicinos specialistus. „Pradžioje keletą kartą lankiausi pas kineziterapeutą Kaune. Jis taikė manualinę techniką, pritaikė man individualią mankštą. Šiek tiek pagerėjo, bet skausmas išliko. Tuomet kineziterapeutas patarė man važiuoti į Vilnių, pas gydytoją osteopatą Eduardą Lakštauską. Rekomendavo jį kaip itin gerą specialistą.
Į privačią šio gydytojo kliniką marijampolietė sako vykusi keturis ar penkis kartus. Po apžiūros gydytojas nustatė keletą išvaržų ir stuburo iškrypimą – netaisyklingoje padėtyje buvo kryžkaulis. Taikė kompleksinį gydymą – osteopatijos būdu į vietą atstatė kryžkaulį (tam reikėjo keleto procedūrų), paskyrė antiparazitinį gydymą, taip pat buvo daromi manualiniai masažai, akupuntūros procedūros.
„Po šio gydymo man jau 10 metų visiškai nebeskauda stuburo, – pasakoja Elvyra. – Iš pradžių buvau atsargesnė, tačiau dabar beveik nebetausodama jėgų dirbu sode ir darže – tai labai mėgstu. Dėkingumas už suteiktą pagalbą išliko ilgam…“
Kita to paties gydytojo osteopato pacientė, Nijolė B., įsitikinusi, kad šis gydymo metodas jai sugrąžino galimybę gyventi. „Atvykau į kliniką sunkios būsenos, metus varsčiusi gydytojų ir ligoninių priėmimo skyrių duris. Kas keturias valandas vartodavau vaistus, taip pat ir raminamuosius. Buvau prižiūrima artimųjų, nes nuolat svaigo galva, tirpo galūnės. Iš pradžių nieko nežadėjo ir E. Lakštauskas. Apžiūrėjęs pasakė: „Darysime, ką galime“, – pasakoja Nijolė.
Pasak jos, padaryta buvo daug – kompleksiškai įvertinta ir gydyta liga, taikyti alternatyvios medicinos metodai, dirbta dėmesingai. Jau po pirmo apsilankymo ir procedūrų nustojo svaigti galva, vėliau susitvarkė vegetatyvinė sistema, medžiagų apykaita, normalizavosi kraujospūdis. Gydytojas nurodė sveikos gyvensenos principus, kurių laikantis galima išvengti Nijolę ištikusių sveikatos sutrikimų. „Šiandien aš vėl džiaugiuosi gyvenimu, esu pilna energijos, dirbu, leidžiu laisvalaikį su anūkais ir vėl galiu vairuoti automobilį“, – džiaugiasi pašnekovė.
Osteopatijos klinkose neretai dirba keleto sričių specialistai. Dalia M. pasakoja į gydytoją, dirbančią privačioje osteopatijos klinikoje, kreipusis dėl veido bėrimo, kuris tęsėsi nuo paauglystės. Gydytoja įvairiapusiškai įvertino atvejį, nustatė ne tik fiziologinę, bet ir emocinę problemos priežastį. Tai padėjo spręsti problemą iš esmės. Dalia įsitikinusi, kad atsikratyti ją kamavusios problemos padėjo gydytojos požiūris į žmogaus kūną, organizmą kaip į vieningą sistemą – tai padėjo rasti efektyvius sprendimus.
Marijampolietė Elena P. pasakoja: „Liga užklumpa netikėtai. Negalvojau, kad prasidės stuburo ir kojų skausmas. Visad, būdavo, bėgtute bėgau, greita buvau… Ir staiga viskas apvirto aukštyn kojomis, pasikeitė. Būdavo dienų, kai nepajėgdavau išlipti iš lovos.
Iš prigimties esu optimistė, todėl nusprendžiau ieškoti būdų, kaip sau padėti. Operacijos atsisakiau, bijojau. Išbandžiau gydymą dėlėmis. Pagerėjo, rečiau ėmiau naudoti vaistus. Bet praėjo du mėnesiai – ir vėl blogai. Tada dvi savaites važinėjau į Kauno reabilitacijos centrą. Pagerėjo, bet po pusantro mėnesio – vėl pablogėjimas.
Sužinojau, kad Kaune manualiniu masažu ir osteopatijos metodika gydo medikė Aleksandra. Kai važiavau pirmąkart, sunkiai užlipau į trečią aukštą. Bet koks buvo džiaugsmas, kai po masažo straksėjau žemyn… Neapsakomai geras jausmas. Taip prasidėjo mano sveikimo kelias. Atliko dešimt procedūrų (rankomis ir naudodama akmenis).Vaistų nebevartoju. Kasdien porą kilometrų žygiuoju su šiaurietiškomis lazdomis. Džiaugiuosi gyvenimu, esu dėkinga Aleksandrai už tai, kad šiandien vaikštau“.

Gydymo tikslas – atkurti kūno pusiausvyrą, aktyvuoti apsaugines organizmo jėgas, imunitetą (Eksperto komentaras)

Komentuoja gydytojas osteopatas, neurologas, manualinės terapijos specialistas, privačios klinikos Vilniuje vadovas Eduardas Lakštauskas.

Gydytojas osteopatas, neurologas, manualinės terapijos spe-cialistas Eduardas Lakštauskas teigia, kad ligos priežastis gali slypėti visai ne ten, kur skauda. Todėl osteopatai taiko kompleksinį žmogaus organizmo ištyrimą ir gydymą.– Osteopatai žmogaus kūną įvardina kaip vieningą, tarpusavyje susietą sistemą. Jei pažeista vieno organo veikla, tai atsiliepia ir kitų organų (sistemos) veiklai. Osteopatas, apčiuopdamas, atrodytų, nesusijusių simptomų ryšį, gali atskleisti ligos priežastį, esančią toli nuo tos vietos, kurioje jaučiami tam tikri simptomai. Pavyzdžiui, stipraus galvos skausmo priežastis gali būti diafragmos spazmas ar skrandžio judesių sutrikimas, o nugaros skausmą gali sukelti netaisyklinga inksto padėtis ar žarnyno spazmai. Kiekvienas organizmas yra individualus. Vienam pacientui gali skaudėti galvą dėl kaukolės ar smegenų traumos, kitam – dėl stuburgalio traumos, o trečiam – dėl skrandžio disfunkcijos ar kitų priežasčių, – teigia gydytojas.
Osteopatinio gydymo tikslas yra atkurti kūno pusiausvyrą, aktyvuoti apsaugines organizmo jėgas, imunitetą, padidinti galimybę prisitaikyti. Osteopatai žmogų vertina kaip vieningą visumą. Bet koks pokytis vienoje sistemoje (kaulų ir raumenų, nervų ar psichikos) sukelia pokyčių ir kitose. Todėl ir liga osteopatijoje vertinama kaip viso organizmo pokytis. Dažnai ligos atsiradimo vieta būna gana toli nuo skaudamos vietos ar organo, kurio veikla sutrikusi. Pavyzdžiui, seniai įvykusi uodegikaulio trauma gali būti lėtinio galvos skausmo priežastis, o nugaros skausmą gali sukelti nusileidęs žarnynas ar netaisyklinga inkstų padėtis.
E. Lakštauskas akcentuoja, kad svarbiausia osteopatijoje – tiksliai nustatyti pirminį pažeidimą. Osteopatas savo metodų ir intelekto dėka gali nustatyti paciento kūno vibraciją ir judesių sutrikmus. Osteopatui paciento kūnas pats nurodo, kur glūdi problema, tačiau tam reikia gilių fiziologijos, anatomijos žinių.
Ligą labai dažnai sukelia pacientui pačiam nenuspėjami žmogaus organizmo sistemos pokyčiai. Kai kur užspaudžiami raumenys, neprateka kraujas, tarpląsteliniai skysčiai, limfa, kai kur kinta paslankumas.
– Gydytojas osteopatas, turintis didelę patirtį, išmanydamas anatomiją, fiziologiją ir apskritai mediciną, įgyja unikalų rankų jautrumą. Šis jautrumas padeda aptikti, suvokti ir teisingai interpretuoti net mažiausius organizmo pokyčius anksčiau, nei jie tampa rimta liga. Patyrusiais judesiais galima priversti patį organizmą taisyti nukrypimus. Osteopatijai būdingas požiūris, kad bet kokį judrumo pažeidimą sukelia kokios nors sistemos sutrikimas, o šie lemia ligos vystymąsi, – atskleidžia osteopatiją praktikuojantis gydytojas.
Judrumo sutrikimų priežastis gali lemti ne tik fiziniai veiksmai (pavyzdžiui, trauma, fizinis persitempimas), bet ir psichiniai (sutramdytos emocijos, psichologinės traumos, psichinis – emocinis persitempimas), cheminiai (netaisyklinga mityba, šalutinis vaistinių preparatų poveikis, įvairios intoksikacijos, infekcijos ir uždegimai).
Osteopatijos procedūroms atlikti reikalingas specialus reguliuojamų padėčių stalas.Osteopatijos tikslas – specifiškai rankomis paveikti organą, reikiamą kūno vietą, kad pradėtų tinkamai funkcionuoti visa organizmo sistema, priversti organizmą pačiam atsistatyti, aktyvuoti, sutelkti vidinius žmogaus resursus, paskatinti beribį organizmo savigydos gebėjimą.
Su osteopatu patartina konsultuotis ne tik jau susirgus, bet ir profilaktikos tikslu – jis gali aptikti ankstyvą pokyčių stadiją, o tai gali padėti išvengti rimtų ligų.
Osteopatija, pasak E. Lakštausko, nepavojingas ir neskausmingas gydymas, osteopatas nesinaudoja šiurkštaus poveikio būdais, jo poveikio sritis – fiziologinės audinių ribos.
Dar vienas privalumas – gydoma be skalpelio. Tai stuburo ligų chirurginio gydymo alternatyva.
Osteopatija taip pat gali tapti vaistų pakaitalu ar bent vaistų mažinimo alternatyva. Taikant osteopatiją galima labai sumažinti vaistų vartojimo dozes sergant endokrininėmis ligomis, antibiotikų vartojimą sergant kvėpavimo takų ligomis ir ilgalaikiais ginekologiniais uždegimais.
Gydymo kursas dažniausiai – 4–8 seansai. Paprastai atliekamas vienas seansas per savaitę (kartais – kas dvi savaites).
Osteopatijoje išskiriamos trys tarpusavyje susietos kryptys: skeleto – raumenų osteopatija (veikiama atramos – judėjimo sistema: stuburas, sąnariai, raumenys, raiščiai, fascilijos). Visceralinė osteopatija gali pašalinti funkcines vidinių organų problemas – širdies, plaučių, virškinamojo trakto, diafragmos, mažojo dubens, šlapimo – lytinės ir endokrininės sistemų bei su šiomis difunkcijomis susijusias atramos – judėjimo sistemos problemas. Kranialinė osteopatija: jos dėmesio centre – kaukolė, smegenys, kraujagyslės, nervai, LOR organai, žandikauliai, dantys. Taikoma gydant gimdymo ir kaukolės – smegenų traumas, galvos skausmą bei atstatant kaukolės – smegenų nervų funkcijas: regos, klausos, jutimo ir skonio. Taip pat kompleksiškai gydant tarpslankstelines disko išvaržas, ūmius ir chroniškos cerebralinės kraujotakos sutrikimus.
Negalia žmones dažnai priverčia pagalbos ieškoti alternatyvia medicina užsiimančiose klinikose. Sėkmės istorijų – nemažai... Ričardo PASILIAUSKO nuotraukosOsteopatijos procedūros gali suteikti ir kosmetinį poveikį. Atstačius tikrąją vidaus organų padėtį, sumažėja pilvas. Gydant stuburo ir raumenų ligas, pagerėja laikysena. Atstačius kepenų ir žarnyno veiklą bei medžiagų apykaitą, pagerėja kraujotaka, odos, poodinio sluoksnio apykaitos procesas – oda tampa elastingesnė, lygesnė ir atrodo šviežesnė, veidas atgauna spalvą, pranyksta paakių pabrinkimas. Atsipalaidavusi nervų sistema bei mimikos raumenys sumažina ir mimikos raukšles.
Osteopatijoje naudojama ir stumtelėjimo technika, kai staigiu judesiu yra koreguojama sąnario padėtis. Tai neskausminga, tačiau daugelį gąsdina šios procedūros metu pasigirstantis trakštelėjimas, kai sąnarys grįžta į vietą. Tačiau vieno tokio stumtelėjimo kartais visiškai pakanka nuimti sąnarį supančių raumenų skausmus, nes juose dingsta įtampa. Stumtelėjimo technika dažniausiai atliekama stuburo ir stambiųjų sąnarių korekcijai.
Yra atvejų, kai osteopatija netaikytina. Tai – ūmūs uždegiminiai ir použdegiminiai galvos bei stuburo smegenų ir jų apvalkalų susirgimai (mialitas, meningitas). Taip pat – ūmūs stuburo smegenų kraujotakos pažeidimai (spinaliniai insultai, trombozės ir stuburo arterijos okliuzija), kraujagyslių aneurizmos, trombozinė arba tromboembolinė būklė arba jų grėsmė, ūmus karščiavimas ir infekcinės ligos, pilvo organų svetimkūniai, gilios kaukolės traumos, gilios kaulų, krūtinės ląstos, dubens, stuburo, didžiųjų sąnarių traumos, vidinis kraujavimas arba jo grėsmė, ūmios chirurginės pilvo organų ligos, sunkūs dekompensaciniai susirgimai ir būklės (cukrinis diabetas, širdies ir kvėpavimo nepakankamumas ir kt.), sunkios stadijos psichinės ligos, piktybiniai dariniai. Nepatartina kreiptis į osteopatą ir pacientams, kurie neigiamai vertina tokį gydymą.

Parengė Jolanta RAČAITĖ


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.