Pažinimo laboratorija 2020

Dovanos idėja!!!

190px

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.

 

Lietuva – pirmaujanti Europoje

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, skaičiuoja, kad 2013–2017 Europos šalyse sergamumas erkiniu encefalitu išlieka stabilus. Kaip ir susirgimų skaičius Lietuvoje. Bėda ta, kad šalyje užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu suskaičiuojama bene daugiausia Europoje.
Nors daugiausia erkinio encefalito atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485), o Lietuvoje 474, didžiausias sergamumo šia liga rodiklis Lietuvoje buvo 16,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Statistika pastaraisiais metais nepagerėjo. 2018 m. Lietuvoje registruoti 384 erkinio encefalito atvejai (sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 13,7 atvejo), o 2019 m. – net 711 atvejų (25,5 atvejo). ULAC duomenimis, Europoje erkiniu encefalitu dažniausiai sirgo 45–64 metų žmonės, mažiausias rodiklis buvo stebimas 0–4 metų vaikų grupėje.
Endeminių šalių, kurioms priskiriamos Vidurio, Šiaurės ir Rytų Europos valstybės, gyventojai ir keliautojai turi saugotis erkių įsisiurbimo ir apsvarstyti galimybę pasiskiepyti. Dauguma (98 proc.) susirgusiųjų erkiniu encefalitu 2017 m. nebuvo pasiskiepiję.
ULAC perspėja, kad erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai 7–14 dienų. Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silp-numu. Vėliau vystosi meningitas, meningoencefalitas (stiprus galvos skausmas, pykinimas ir/ar vėmimas, sprando raumenų sąstingis).
Parengta pagal ULAC informaciją

Žmogaus teisės ir demokratija pandemijos akivaizdoje

8Užklupus koronaviruso pandemijai valstybės ėmėsi skubiai stabdyti iškilusį pavojų, o žmonės turėjo atsisakyti daugelio įprastų veiklų. Išgirdome griežtas valdžios ir ekspertų rekomendacijas: būti namuose, nesibūriuoti, vengti parduotuvių ir pasivaikščiojimų mieste. Uždrausta vykti į užsienį ar tam tikrus Lietuvos regionus be būtino reikalo, visi įpareigoti dėvėti kaukes viešoje vietoje. Daugelis suabejojo, ar taip nepažeistos jų teisės.
Žmogaus teisės – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių. Todėl šiuo ypatingu laikotarpiu Europos Parlamentas (EP) ir kitos ES institucijos atidžiai stebi, ar valstybių veiksmai nepažeidžia žmogaus teisių ir neperžengia tarptautinių demokratijos taisyklių.
Yra keletas pagrindinių žmogaus teisių, kurių apriboti neleidžiama: tai teisė į gyvybę, mirties bausmės ir kankinimo draudimas, taip pat teisė į teisingą teismą. Kai kurios kitos teisės gali būti apribotos ypatingais atvejais – bet tik tiek, kiek leidžia įstatymai ir būtina situacijai suvaldyti bei žmonėms apsaugoti. Viena iš tokių – judėjimo laisvė. Akivaizdu, kad viruso plitimui sustabdyti reikėjo laikinai apriboti žmonių vykimą per sienas. Vis dėlto ES ėmėsi visų pastangų, kad būtiniausios prekės, pirmiausia maisto ir medicinos, per vidines ES sienas toliau būtų vežamos neribotai ir be trikdžių. Kartu Europos Parlamentas primygtinai paragino valstybes laikytis Šengeno sienų kodekso, Laisvo judėjimo direktyvos ir ES Pagrindinių teisių chartijos, o kai tik tai taps įmanoma, „grįžti prie visapusiškai veikiančios Šengeno erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas judėjimas be vidaus sienų kontrolės“.
Nors demokratinėje šalyje įstatymus priima parlamentas, pandemijos metu vyriausybė gali kai ką nuspręsti ir nepasitarusi su parlamentu. Panašiai Lietuvoje buvo priimti nutarimai apriboti judėjimą tam tikrose teritorijose. Tačiau tokie sprendimai neturi pažeisti Konstitucijos ir gali tęstis tik ribotą laiką. Nevalia pasinaudoti pandemija siekiant neribotai sustiprinti vyriausybės galias ar susilpninti parlamentą. Todėl europarlamentarai ne juokais susirūpino, kai Vengrijos vyriausybė sudarė sau galimybę neribotai tęsti nepaprastąją padėtį ir ėmėsi valdyti šalį dekretais. EP paragino skubiai įvertinti, ar tokie sprendimai atitinka ES sutartis. Europarlamentarus taip pat nustebino Lenkijos valdžios sprendimas karantino įkarštyje pataisyti rinkimų įstatymą ir siekti artimiausiu metu surengti šalies prezidento rinkimus. Parlamento nuomone, pandemija nėra tinkamas metas imtis konstitucinių reformų, o rinkimai viduryje pandemijos būtų „visiškai nesuderinami su Europos vertybėmis“.
Ypatingą vaidmenį šiuo kritiniu laikotarpiu vaidina žiniasklaida. Laiku pateikiama teisinga informacija gali padėti greičiau įveikti pandemiją, apsaugoti žmones, sumažinti paniką ir paskatinti elgtis protingai, o netiksli ar neteisinga informacija – apsunkinti padėtį ar sukelti dar didesnį pavojų. Vis dėlto cenzūra ar kitoks saviraiškos laisvės ribojimas karantino laikotarpiu, ypač siekiant nutildyti politinius priešininkus ar informatorius, nėra priimtinas – nebent tai būtų sąmoninga dezinformacija.
Nors izoliuotų žmonių buvimo vietos stebėjimas pasitelkiant mobiliuosius telefonus ar jų programėles, specialiuosius įtaisus ar vaizdo kameras gali padėti apsaugoti visuomenės sveikatą, ne mažiau svarbu gerbti žmogaus privatumą. Europos Parlamento įsitikinimu, naudoti stebėjimo programėles negali būti privaloma, surinkti duomenys turi būti kaupiami ir laikomi ribotą laiką, o prieiga prie jų turi būti apribota ir kiek įmanoma nuasmeninta.
Jokiu būdu negalima kovojant su pandemija diskriminuoti žmonių pagal tautybę, kilmę ar priklausymą mažumoms. Ypač svarbu saugoti pažeidžiamas grupes, tokias kaip romai, migrantai, neįgalieji ar seksualinės mažumos, taip pat benamiai ar smurto aukos. Ne veltui Europos Parlamentas šiuo laikotarpiu Briuselyje suteikė pastogę nukentėjusioms moterims bei maistą benamiams. EP pirmininko Davido Sassoli teigimu, piliečių išrinktas Parlamentas šiuo atsakingu metu privalo išreikšti solidarumą ir padėti labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.
Nevalia pamiršti, kad žmogaus teisės yra ne tik politinės, bet ir socialinės. Teisė į sveikatos apsaugą – viena iš tokių. Būtent todėl valstybės ir Europos Sąjunga ėmėsi veiksmų užtikrinti visuotinę prieigą prie būtinų medicinos paslaugų ir apsaugos priemonių. Tarptautinė teisė įpareigoja valstybes būti tinkamai pasirengusias kovai su užkrečiamosiomis ligomis ir pandemijomis. Šio tikslo vardan jos gali apriboti įprastą visuomeninę veiklą, pavyzdžiui, maldos namų lankymą, taip pat vestuvių ar laidotuvių ceremonijas. Vis dėlto tokie ribojimai turi atitikti grėsmės dydį ir nepažeisti Konstitucijos. Jei žmogus mano, kad jo laisvės buvo apribotos nepagrįstai, jis visada gali kreiptis į teismą.
„Visos ES valstybės privalo išlaikyti ir saugoti pagrindines vertybes. Parlamentai turi toliau veikti, o spauda – išlikti laisva. Niekam negali būti leista pasinaudoti šia pandemija tam, kad pamintų mūsų laisves“, – pažymi Europos Parlamento pirmininkas D. Sassoli.

Robertas Pogorelis

 

 

Užs. 511

Kardiologė perspėja: koronavirusas smogia širdžiai

Koronaviruso COVID-19 sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojai gali jausti dar ne vieną dešimtmetį. „Ilgalaikis priverstinis karantinas, ribotas fizinis aktyvumas ir neteisinga mityba gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligų protrūkį, jei lietuviai nesirūpins jų prevencija“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė.
Koronavirusas – pavojingas širdininkams
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 55,4 procento Lietuvos gyventojų miršta dėl širdies ir kraujotakos ligų. Europoje šis skaičius nesiekia 36 procentų, o Japonijoje – tik 17,5 procento. Jei karantino metu lietuviai nesirūpins širdies ir kraujagyslių sveikata, nerimaujama, kad Lietuvoje stipriai išaugs mirčių skaičius. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojos kardiologės Mildos Kovaitės, koronavirusas COVID-19 ypač pavojingas tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. „Žmonėms, kuriems buvo infarktas, insultas arba nustatytas širdies nepakankamumas, geriausia gyventi karantino sąlygomis iki pat pandemijos pabaigos. Sergančiųjų minėtomis ligomis mirtingumas nuo COVID-19 yra gerokai didesnis. Ypač, kai kalbama apie vyresnius nei 60 metų žmones“, – sako M. Kovaitė.

Atpažinti infarktą gali būti sudėtinga
Koronaviruso sukeltas pasekmes gyventojai gali jausti dar ilgai.  Ričardo PASILIAUSKO nuotraukaMirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra dešimt kartų didesnis nei nuo koronaviruso COVID-19.
„Jei nesirūpinsime širdies ir kraujagyslių sveikata, šių organų ligos gali išsivystyti praktiškai nepastebimai. Netikėtai pasirodo tipiškas koronarinio nepakankamumo simptomas – krūtinės angina (skausmas krūtinės srityje). Dažniausiai jis trunka 2–3 minutes, po to praeina. Skausmą gali sukelti fiziniai krūviai, elementarus valgymas, temperatūros režimo kaita patalpoje ar net stresas. Jei skausmas krūtinėje trunka – ilgiau nei 20 minučių ir nedingsta, pavartojus pvz. nitrogliceriną, būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą“, – rekomenduoja kardiologė. Krūtinės angina gali jaustis kairėje rankoje arba abiejose galūnėse, taip pat gali persiduoti į apatinį žandikaulį. Kartais skausmas jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje. Atrodo, kad skauda skrandį, tačiau iš tikrųjų šis skausmas susijęs su kraujotakos vainikinėse širdies kraujagyslėse sutrikimu (koronarinis nepakankamumas).
Kartais koronarinis nepakankamumas išsivysto ir be skausmo. Pavyzdžiui, pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, jis pasireiškia elementariu oro trūkumu, kuris gali būti jaučiamas vis stipriau.
Užsitęsus krūtinės anginos priepuoliui daugiau kaip 20 minučių, gali vystytis miokardo infarktas. Pasak gydytoja M. Kovaitės, didžiausia rizika patirti miokardo infarktą turi rūkaliai, žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, taip pat tie, kuriuos vargina hipertonija ir antsvoris, taip pat sergantieji cukriniu diabetu. Todėl būtina nuolat tikrinti cholesterolio ir cukraus lygį kraujyje. Tai – svarbiausi rizikos faktoriai, kuriuos galima ir reikia kontroliuoti.

Apsaugai nuo kraujo krešulių – specialus fermentas
Kardiologė atkreipia dėmesį, kad japonai už lietuvius vidutiniškai gyvena 10 metų ilgiau, o jų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas mažiausių pasaulyje. Viena šio reiškinio prielaidų – mitybos ypatumai. Jų mitybos racione gausu daržovių, vertingų aliejų, ryžių, ankštinių daržovių. Įdomu tai, kad daugiau kaip tūkstantį metų japonai pusryčiams valgo patiekalą natto iš specialiu būdu fermentuotų sojų pupelių, kurio sudėtyje atrastas kraujo krešulius ardantis fermentas – natokinazė.
Ekspertai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems pacientams pagrindinis sveikos mitybos principas – vartoti mažiau gyvulinės kilmės riebalų, kuriuos mes gauname valgydami mėsą, riebius pieno produktus ir tiesiog angliavandenius.
Mityboje organizmą svarbu aprūpinti dideliu kiekiu nesočiųjų riebalų (iš augalinių aliejų ir riešutų), skaidulų ir angliavandenių komp­leksų (iš daržovių, grūdų, sėlenų). Beje, didelis kiekis skaidulų padeda pašalinti cholesterolio perteklių. Reikiamą baltymų normą galima gauti, vartojant įvairias ankštines daržoves ir neriebią mėsą (vištieną, kalakutieną, jautieną).
Gydytojai ir mitybos specialistai vieningai sako, kad neskaldytų grūdų ir ankštinių augalų vartojimas yra reikšminga mitybos plano dalis. Širdies ir kraujagyslių ligų riziką turintiems žmonėms ne mažiau svarbu mitybą papildyti antioksidantais, kurie neutralizuoja kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse. Jų gausu uogose, prieskoniuose, lapinėse daržovėse ir kt. Vienas stipriausių antioksidantų – hidroksitirozolis, išgaunamas iš alyvuogių.
Daugelis, norėdami išsaugoti sveikatą, laikosi griežtų dietų ir atsisako visų produktų, kurie gali didinti cholesterolį. M. Kovaitė rekomenduoja atkreipti dėmesį į daržoves, vaisius ir kitus produktus, kurie organizmui suteikia gerąjį cholesterolį ir kartu mažina blogojo lygį:
Avokado sudėtyje yra daug fitosterolių, kurie padeda sumažinti blogąjį cholesterolį ir padidinti gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Beje, fitosterolių yra daug kviečių gemaluose, sėlenose, sezamo sėklose, pistacijose, moliūgų sėklose, linų sėklose, saulėgrąžose, migdoluose ir alyvuogių aliejuje.
Raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai, kurių veiklioji medžiaga monakolinas K yra įtraukta į Europos kardiologų draugijos gaires kaip efektyvi cholesterolio mažinimo priemonė.
Braškės, mėlynės, spanguolės, bruknės ir avietės yra gerojo cholesterolio vystymosi katalizatoriai. Uogas galima vartoti šviežias arba gerti jų sultis. Teigiamas efektas perdirbimo metu nemažėja.
Baltieji kopūstai gali konkuruoti su česnaku pagal naudingumą. Tai natūrali priemonė „kenksmingų“ medžiagų pašalinimui. Bet kokio apdorojimo metu kopūstai nepraranda savo naudingų savybių, todėl galite vartoti ir šviežius, ir raugintus ar troškintus kopūstus.
Daugumos žalumynų – petražolių, svogūnų, salotų – sudėtyje yra daug biologinių junginių, padedančių atsikratyti blogųjų medžiagų ir gauti gerąsias.

Kvėpuokite giliau
Karantino metu uždarose ir ribotose patalpose būtina užsiimti fiziniais pratimais, daryti mankštą. Ypač tai naudinga vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kuriuos vargina širdies ir kraujagyslių ligos.
Jei patalpose yra balkonas, būtinai išeikite kelis kartus per dieną pakvėpuoti šviežiu oru. Jei gyvenate netoli parkų arba miško, skirkite laiko pasivaikščiojimams.

Karantiną lydėjo netikėtos mirtys

Karantinui švelnėjant vis garsiau kalbama apie jo žalą labiausiai pažeidžiamiems žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, turintiems psichikos sveikatos bėdų. Priversti būti namuose žmonės mažai juda, retai išeina pasivaikščioti, daug mažiau bendrauja, išgyvena vienišumą. Dėl gąsdinančios situacijos patiria emocinę įtampą, stresą. Visa tai atsiliepia jų sveikatai. Be to, ir pasitikrinti pas gydytoją sunegalavus širdžiai, norint sužinoti savo tyrimų rezultatus ar kilus kitoms sveikatos problemoms, viso griežtojo karantino laikotarpiu buvo labai sudėtinga.

Gydytoja kardiologė Ieva Ruočkienė sako, kad konsultacijos buvo teikiamos pacientams per visą karantino laikotarpį.Marijampolės regiono gyventojai pastebėjo, kad balandžio mėnesį, dar ir gegužės pradžioje buvo registruota daug staigių netikėtų mirčių, kurių priežastys – širdies ligos. „Suvalkietyje“ rašėme apie vilkiko vairuotoją, kuriam širdis sustreikavo tiesiog važiuojant gatve pasiimti krovinio. Laimė, žmogus spėjo sustabdyti transporto priemonę. Avarijos išvengta, tačiau vyro gyvybės medikams išgelbėti nepavyko.
Pasakojome ir per vieną savaitgalį Marijampolės regione staiga mirusius net kelis šešiasdešimtmetį perkopusius vyrus.
COVID 19 virusas pavojingas aukštą kraujospūdį turintiems, širdies negalavimus patiriantiems žmonėms.Teko girdėti ir kitą liūdną istoriją, kai dėl širdies ligos mirė 52 metų marijampolietė. Anot namiškių, anksčiau sveikata nesiskundusi moteris pasiguodė, kad jai tinsta kojos, tačiau į medikus nesikreipė, galbūt nesusigaudė, kad šie tinimai susiję su širdies ligomis. O ir patekti į ligoninę buvo sudėtinga. Moteris pati bandė sau padėti, kaip išmanė. Mirkė kojas šaltame vandenyje. Savaitgalį ji liko namuose viena, vyras išvažiavo dirbti į kaimą. Moters aplankyti į butą Marijampolėje atėjo sesuo. Nerimą jai sukėlė tai, kad prieš tai negalėjo seseriai prisiskambinti telefonu. Buto durų sesuo neatidarė. Išsigandusi moteris kreipėsi pagalbos. Buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Jie padėjo patekti į butą. Viduje buvo rasta mirusi moteris.
Anot artimųjų, paaiškėjo, kad mirties priežastis – širdies negalavimai.
Marijampolės ligoninėje kardiologe dirbanti gydytoja Ieva Ruočkienė sako, kad nuo pat karantino pradžios teko konsultuoti pacientus. Jiems buvo suteikiama visa reikiama pagalba. „Nepastebėjome, jog būtų padaugėję pacientų, besikreipiančių skubios kardiologinės pagalbos nei įpratai. Tačiau, be abejo, tokia situacija sergantiems žmonėms buvo pavojingesnė. Gydytoja kardiologė I. Ruočkienė siūlo skaitytojams susipažinti su Lietuvos kardiologų draugijos specialiai parengtomis rekomendacijomis.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.