Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti.

Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus.

Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione.

Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ne patys, bet patiki tai ekspedijavimo įmonėms.

Didžioji dalis iš daugiau nei 300 vilkikų, kuriais pervežant krovinius disponuoja UAB „Linėja Transport“ yra ne įmonės, o privačių vežėjų nuosavybė, kuriems krovinių parūpina ši Kėdainių įmonė.

Norinčių bendradarbiauti netrūksta

Vežėjų, norinčių bendradarbiauti su UAB „Linėja Transport“, netrūksta. Įmonės vizitine kortele tapo pačių vežėjų atsiliepimai. Bene ilgiausiai su ,,Linėja Transport“ dirbančio vežėjo individualios įmonės ,,Donvita“ savininkas, radviliškietis Donatas Pūdžemis apie darbą su ,,Linėja Transport“ vadybininkais ir vadovu atsiliepia tik gražiais žodžiais.

Linėja Transport

„Problemų sprendimas čia ir dabar, pagalba ištikus nesėkmei, lankstumas ir tiesiog paprastas žmogiškas bendravimas – visa tai padėjo ir mums išlaikyti ir plėsti verslą“, – sako D. Pūdžemis.

Pradėję darbą vienu automobiliu, šiuo metu ,,Donvitos“ šeimyninis duetas (tėvas ir sūnus) jų turi jau keturis ir bendradarbiavimą su „Linėja Transport“ įvardija kaip vieną pagrindinių sėkmingo verslo priežasčių.

Pasak „Donvitos“ vežėjų, ramu, kad nereikia patiems rūpintis klientų paieška, užtikrinamas kilometražas ir darbų apimtys.

Devynerius darbo metus su kėdainiečiais bendraujantis „Daruno“ savininkas Arūnas Dereškevičius santykius su „Linėja Transport“ apibūdina taip: „Verslas yra verslas, tenka priimti daug iššūkių. Saugiau ir geriau jautiesi žinodamas, kad nebūsi paliktas vienas su tave užklupusiais sunkumais, kad gali tikėtis pagalbos, kad esi komandos dalis“.

Nori dirbti namuose

Gerų žodžių UAB „Linėja Transport“ negaili ir UAB ,,Dagtis“ (Kelmė), A. Rinkūno įmonės (Panevėžys), UAB ,,Baltic Trans-Alex“ (Jonava) vadovai. Anot jų, tokiame dinamiškame versle tarpusavio pasitikėjimas ir atsakomybė – labai svarbu.

Verslo sėkmei užtikrinti vienodai svarbus kiekvienas jame dalyvaujantis asmuo: pradedant motyvuotu, profesionaliu vairuotoju ir baigiant komunikabiliu bei toliaregišku įmonės vadovu.

Vežėjai nesiskundžia darbo ir klientų stygiumi ir džiaugiasi galimybe vystyti logistikos verslą nedideliuose mūsų šalies miesteliuose, atokesniuose regionuose.

Svarbūs ir ūkiniai-techniniai bendradarbiavimo klausimai – „Linėja Transport“ pasirūpina kroviniais vilkikams ir mažesniems sunkvežimiams, suteikia galimybę palankiomis sąlygomis įsigyti kuro, finansuoja vilkikų įsigijimą bei nuomoja puspriekabes. Žodžiu, partnerius vežėjus globoja kaip nuosavus vaikus. Apgalvoti sprendimai ir efektyvus bendras darbas padėjo išgyventi pandemiją be ypatingų sunkumų ir sukurti papildomas darbo vietas.

Nors sakoma, kad širdžiai mielas darbas prilygsta atostogoms, visgi praleidžiantiems už vairo tūkstančius kilometrų poilsis būtinas. Geras ekspedijavimo darbų planavimas ir galimybė užsidirbti leidžia vežėjams savaitgalius praleisti namuose kartu su šeima.

Savaime suprantama, kad psichologinis komfortas, pastovumas ir palanki darbinė atmosfera – ne ką mažiau svarbūs už finansinę naudą, o dažnai darbuotojai tai įvardija kaip vieną pagrindinių darbo vietos pasirinkimo faktorių.

Vežėjus laiko kolegomis

„Linėja Transport“ Vietinių pervežimų skyriaus vadovas Mindaugas Gelažauskas sako, kad jie vežėjus laiko kolegomis. „Mus sieja bendras interesas. Kai vežėjai laimingi, laimingi ir mes“, – tvirtina Mindaugas.

Pasak M. Gelažausko UAB „Linėja Transport“ vienodai vertina ir tuos vežėjus, kurie su jais bendradarbiauja turėdami vos vieną vilkiką ir tuos, kurie jų turi kelias dešimtis.

„Smulkūs vežėjai supranta, kad patiems gauti krovinių ir efektyviai išnaudoti savo vilkiką būtų keblu. Stambios kompanijos skeptiškai žiūri į smulkius vežėjus, o mes esame solidi kompanija, turinti stambių klientų ir gerą vardą. Tereikia pasirūpinti, kad krovinys saugiai ir laiku būtų pristatytas klientui. Vežėjai žino, kad gaudami krovinių jie savo vilkiką galės išnaudoti efektyviai“, – sako M. Gelažauskas.

M. Gelažausko teigimu, konkurencija krovinių pervežimo ir ekspedijavimo srityje yra didžiulė. Norint išlikti šioje rinkoje reikia stengtis, o norint žengti pirmyn – reikia dirbti geriau už konkurentus. Visada stengiamės savo darbą atlikti kaip įmanoma geriau – užtikrinti kuo geresnę krovinių pervežimo kokybę. Mūsų požiūrį į darbą nusako pačių išsikeltas šūkis: „Profesionalumas veža“. Akcentuojame atsakomybę prieš klientą – ką pažadėjai, tą turi ištesėti.

„Jei pasitaiko kokių trukdžių ar nenumatytų situacijų, mes šią problemą iškart sprendžiame patys, neįtraukdami į jos sprendimą kliento. Pasistengiame viską sudėlioti taip, kad krovinys į paskirties vietą atkeliautų laiku klientui net neužsimindami, kiek galbūt turėjome problemų jį atveždami.

Pagrindinis mūsų siekis bendradarbiaujant su klientu yra paslaugų kokybė ir atsakomybė už sutarties sąlygų įgyvendinimą. Jei klientui pasakome būti ramiam dėl krovinio pristatymo, tai reiškia, kad jis gali būti ramus“, – sako M. Gelažauskas.

„Esame tarpininkai tarp mumis pasitikinčių vežėjų ir klientų. Todėl norint, kad pervežimai vyktų sklandžiai, reikia kruopščiai ir atsakingai dirbti. Galime pasidžiaugti, kad pavyko suburti profesionalią vadybininkų komandą. Didžioji dalis vadybininkų pas mus dirba 8–9 metus, o kai kurie – jau nuo pat neseniai savo dešimtmetį paminėjusios įmonės įkūrimo.

Pasistengėme jiems sukurti geras darbo sąlygas bei suteikėme galimybę užsidirbti. Vadybininkų uždarbis priklauso nuo įdėto darbo – kuo daugiau jų dėka yra pervežama krovinių, tuo didesnį atlyginimą jie gauna“, – sako M. Gelažauskas.

Sieks tapti savo srities lydere

Šiuo metu UAB „Linėja Transport“ krovinių pervežimui naudoja daugiau nei 300 vilkikų. Didžioji jų dalis priklauso subrangovams, kurie bendradarbiauja su kėdainiečiais. 2019 metais „Linėja Transport“ įvykdė 68 tūkstančius užsakymų, o pernai nepaisant pandemijos – užsakymai perkopė 84 tūkstančius.
Nors krovinius UAB „Linėja Transport“ gabena ir ilgesniais maršrutais, tačiau pastaruoju metu nusprendė koncentruotis Lenkijos ir Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos – rinkose.

„Per ateinančius dešimt metų ketiname tapti didžiausiu krovinių vežėju, dirbančiu Baltijos šalių regione. Nors tikslas ir ambicingas, mes realiai vertiname savo galimybes. Šioje rinkoje matome nišą, kurią galime užpildyti. Nors konkurencija yra labai didelė, tačiau ji negąsdina, nes turime savo viziją, kuri pasitvirtino per pastarąjį mūsų veiklos dešimtmetį.

Iš kitų mes išsiskyrėme tuo, kad akcentavome profesionalumą. Jo reikalaujame iš savo darbuotojų, tai akcentuojame bendraudami su vežėjais ir klientais. Su mumis bendradarbiaujantys vežėjai gali būti ramūs – krovinių mes jiems parūpinsime, o mūsų vadybininkui paskambinęs klientas taip pat gali nesirūpinti dėl krovinio pristatymo – jis adresatą pasieks laiku“, – sako M. Gelažauskas.

Verslo taktiką laiko etalonu

Vertindamas UAB „Linėja Transport“ strategiją, kai vykdydama savo sėkmingą verslo politiką įmonė suteikia galimybę to siekti ir pavieniams vežėjams ar mažoms pervežimų įmonėms, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas Gediminas Rainys sako, kad tai galima pavadinti siektinu etalonu.

„Ne viskas turi būti sutraukiama į didmiesčius. Gerai, kai įmonės specializuojasi ir didesnė ekspedijavimo įmonė leidžia uždirbti šeimyninėms įmonėms iš atokesnių regionų. Tokiu būdu mažėja atskirtis tarp regionų ir provincijos“, – tvirtina ekspertas.

Naujausia informacija

  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...
  • Bibliotekų savaitės renginiai – ne tik virtualiai

    2021-04-28
    Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...
  • ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

    2021-04-28ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka
    Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...
  • Katarakta? Padėsime pasveikti.

    2021-04-27Katarakta? Padėsime pasveikti.
    Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...
  • Įstatymų Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

    2021-04-26
    Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...
  • „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

    2021-04-24„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų
    Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...
  • Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?

    2021-04-24Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?
    Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...
  • Unikalūs pastatai primena senus žydų verslo klestėjimo metus

    2021-04-24
    Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...
  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

    2021-04-21Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga
    Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras. Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, ...
  • Ko galima išmokti Marijampolėje?

    2021-04-21Ko galima išmokti Marijampolėje?
    Inžinerija, dizainas, programavimas – kertinės mūsų miesto centre įsikūrusios neformaliojo švietimo mokyklos LISPA sritys. Viso to pradmenis galima įgyti čia. Rengiami mokymai grupėms, norintys labiau tobulėti mokosi individualiai – yra visos galimybės ir pakankama techninė bazė. Neseniai mokykla įsigijo naujos įrangos. Ji ypač naudinga besimokantiems inžinerijos pagrindų. Inžinerija – tai viena plačiausių disciplinų, joje taikomos, galima sakyti, visų mokslo šakų žinios. Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Ši sritis sparčiai tobulėja, todėl kartu su pačia sfera sparčiai tobulėti privalo ir visi profesijos atstovai – inžinieriai, kurių šiuo metu pasigendama. LISPA jau ...
  • Besidomintiems programavimu…

    2021-04-21Besidomintiems programavimu...
    Programavimas patrauklus šių dienų vaikams ir jaunimui. Ne vieną ši veikla įtraukia, o ir profesija yra paklausi. Tad ką verta žinoti besidomintiems programavimu vaikams, jaunimui ir jų tėvams, kad padėtų savo atžaloms realizuoti tikslus? Kodėl naudinga mokytis programavimo? Jei susidomime programavimu, turime iš pradžių patys suprasti, kodėl šiandien programavimas yra toks svarbus. Iš tiesų, programavimas primena mokymą, tik šiuo atveju konkrečios užduoties mokote kompiuterį, o kompiuteris jus supras ir jūsų klausys tik tuo atveju, jei mokėsite programavimo kalbą. Bėgant metams, programavimo kalbos keitėsi, tad vargu ar kas nors suprastų, kas buvo užprogramuota prieš 60 ar 70 metų. Iš pradžių programavimo kalba nė iš ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...