Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti.

Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus.

Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione.

Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ne patys, bet patiki tai ekspedijavimo įmonėms.

Didžioji dalis iš daugiau nei 300 vilkikų, kuriais pervežant krovinius disponuoja UAB „Linėja Transport“ yra ne įmonės, o privačių vežėjų nuosavybė, kuriems krovinių parūpina ši Kėdainių įmonė.

Norinčių bendradarbiauti netrūksta

Vežėjų, norinčių bendradarbiauti su UAB „Linėja Transport“, netrūksta. Įmonės vizitine kortele tapo pačių vežėjų atsiliepimai. Bene ilgiausiai su ,,Linėja Transport“ dirbančio vežėjo individualios įmonės ,,Donvita“ savininkas, radviliškietis Donatas Pūdžemis apie darbą su ,,Linėja Transport“ vadybininkais ir vadovu atsiliepia tik gražiais žodžiais.

Linėja Transport

„Problemų sprendimas čia ir dabar, pagalba ištikus nesėkmei, lankstumas ir tiesiog paprastas žmogiškas bendravimas – visa tai padėjo ir mums išlaikyti ir plėsti verslą“, – sako D. Pūdžemis.

Pradėję darbą vienu automobiliu, šiuo metu ,,Donvitos“ šeimyninis duetas (tėvas ir sūnus) jų turi jau keturis ir bendradarbiavimą su „Linėja Transport“ įvardija kaip vieną pagrindinių sėkmingo verslo priežasčių.

Pasak „Donvitos“ vežėjų, ramu, kad nereikia patiems rūpintis klientų paieška, užtikrinamas kilometražas ir darbų apimtys.

Devynerius darbo metus su kėdainiečiais bendraujantis „Daruno“ savininkas Arūnas Dereškevičius santykius su „Linėja Transport“ apibūdina taip: „Verslas yra verslas, tenka priimti daug iššūkių. Saugiau ir geriau jautiesi žinodamas, kad nebūsi paliktas vienas su tave užklupusiais sunkumais, kad gali tikėtis pagalbos, kad esi komandos dalis“.

Nori dirbti namuose

Gerų žodžių UAB „Linėja Transport“ negaili ir UAB ,,Dagtis“ (Kelmė), A. Rinkūno įmonės (Panevėžys), UAB ,,Baltic Trans-Alex“ (Jonava) vadovai. Anot jų, tokiame dinamiškame versle tarpusavio pasitikėjimas ir atsakomybė – labai svarbu.

Verslo sėkmei užtikrinti vienodai svarbus kiekvienas jame dalyvaujantis asmuo: pradedant motyvuotu, profesionaliu vairuotoju ir baigiant komunikabiliu bei toliaregišku įmonės vadovu.

Vežėjai nesiskundžia darbo ir klientų stygiumi ir džiaugiasi galimybe vystyti logistikos verslą nedideliuose mūsų šalies miesteliuose, atokesniuose regionuose.

Svarbūs ir ūkiniai-techniniai bendradarbiavimo klausimai – „Linėja Transport“ pasirūpina kroviniais vilkikams ir mažesniems sunkvežimiams, suteikia galimybę palankiomis sąlygomis įsigyti kuro, finansuoja vilkikų įsigijimą bei nuomoja puspriekabes. Žodžiu, partnerius vežėjus globoja kaip nuosavus vaikus. Apgalvoti sprendimai ir efektyvus bendras darbas padėjo išgyventi pandemiją be ypatingų sunkumų ir sukurti papildomas darbo vietas.

Nors sakoma, kad širdžiai mielas darbas prilygsta atostogoms, visgi praleidžiantiems už vairo tūkstančius kilometrų poilsis būtinas. Geras ekspedijavimo darbų planavimas ir galimybė užsidirbti leidžia vežėjams savaitgalius praleisti namuose kartu su šeima.

Savaime suprantama, kad psichologinis komfortas, pastovumas ir palanki darbinė atmosfera – ne ką mažiau svarbūs už finansinę naudą, o dažnai darbuotojai tai įvardija kaip vieną pagrindinių darbo vietos pasirinkimo faktorių.

Vežėjus laiko kolegomis

„Linėja Transport“ Vietinių pervežimų skyriaus vadovas Mindaugas Gelažauskas sako, kad jie vežėjus laiko kolegomis. „Mus sieja bendras interesas. Kai vežėjai laimingi, laimingi ir mes“, – tvirtina Mindaugas.

Pasak M. Gelažausko UAB „Linėja Transport“ vienodai vertina ir tuos vežėjus, kurie su jais bendradarbiauja turėdami vos vieną vilkiką ir tuos, kurie jų turi kelias dešimtis.

„Smulkūs vežėjai supranta, kad patiems gauti krovinių ir efektyviai išnaudoti savo vilkiką būtų keblu. Stambios kompanijos skeptiškai žiūri į smulkius vežėjus, o mes esame solidi kompanija, turinti stambių klientų ir gerą vardą. Tereikia pasirūpinti, kad krovinys saugiai ir laiku būtų pristatytas klientui. Vežėjai žino, kad gaudami krovinių jie savo vilkiką galės išnaudoti efektyviai“, – sako M. Gelažauskas.

M. Gelažausko teigimu, konkurencija krovinių pervežimo ir ekspedijavimo srityje yra didžiulė. Norint išlikti šioje rinkoje reikia stengtis, o norint žengti pirmyn – reikia dirbti geriau už konkurentus. Visada stengiamės savo darbą atlikti kaip įmanoma geriau – užtikrinti kuo geresnę krovinių pervežimo kokybę. Mūsų požiūrį į darbą nusako pačių išsikeltas šūkis: „Profesionalumas veža“. Akcentuojame atsakomybę prieš klientą – ką pažadėjai, tą turi ištesėti.

„Jei pasitaiko kokių trukdžių ar nenumatytų situacijų, mes šią problemą iškart sprendžiame patys, neįtraukdami į jos sprendimą kliento. Pasistengiame viską sudėlioti taip, kad krovinys į paskirties vietą atkeliautų laiku klientui net neužsimindami, kiek galbūt turėjome problemų jį atveždami.

Pagrindinis mūsų siekis bendradarbiaujant su klientu yra paslaugų kokybė ir atsakomybė už sutarties sąlygų įgyvendinimą. Jei klientui pasakome būti ramiam dėl krovinio pristatymo, tai reiškia, kad jis gali būti ramus“, – sako M. Gelažauskas.

„Esame tarpininkai tarp mumis pasitikinčių vežėjų ir klientų. Todėl norint, kad pervežimai vyktų sklandžiai, reikia kruopščiai ir atsakingai dirbti. Galime pasidžiaugti, kad pavyko suburti profesionalią vadybininkų komandą. Didžioji dalis vadybininkų pas mus dirba 8–9 metus, o kai kurie – jau nuo pat neseniai savo dešimtmetį paminėjusios įmonės įkūrimo.

Pasistengėme jiems sukurti geras darbo sąlygas bei suteikėme galimybę užsidirbti. Vadybininkų uždarbis priklauso nuo įdėto darbo – kuo daugiau jų dėka yra pervežama krovinių, tuo didesnį atlyginimą jie gauna“, – sako M. Gelažauskas.

Sieks tapti savo srities lydere

Šiuo metu UAB „Linėja Transport“ krovinių pervežimui naudoja daugiau nei 300 vilkikų. Didžioji jų dalis priklauso subrangovams, kurie bendradarbiauja su kėdainiečiais. 2019 metais „Linėja Transport“ įvykdė 68 tūkstančius užsakymų, o pernai nepaisant pandemijos – užsakymai perkopė 84 tūkstančius.
Nors krovinius UAB „Linėja Transport“ gabena ir ilgesniais maršrutais, tačiau pastaruoju metu nusprendė koncentruotis Lenkijos ir Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos – rinkose.

„Per ateinančius dešimt metų ketiname tapti didžiausiu krovinių vežėju, dirbančiu Baltijos šalių regione. Nors tikslas ir ambicingas, mes realiai vertiname savo galimybes. Šioje rinkoje matome nišą, kurią galime užpildyti. Nors konkurencija yra labai didelė, tačiau ji negąsdina, nes turime savo viziją, kuri pasitvirtino per pastarąjį mūsų veiklos dešimtmetį.

Iš kitų mes išsiskyrėme tuo, kad akcentavome profesionalumą. Jo reikalaujame iš savo darbuotojų, tai akcentuojame bendraudami su vežėjais ir klientais. Su mumis bendradarbiaujantys vežėjai gali būti ramūs – krovinių mes jiems parūpinsime, o mūsų vadybininkui paskambinęs klientas taip pat gali nesirūpinti dėl krovinio pristatymo – jis adresatą pasieks laiku“, – sako M. Gelažauskas.

Verslo taktiką laiko etalonu

Vertindamas UAB „Linėja Transport“ strategiją, kai vykdydama savo sėkmingą verslo politiką įmonė suteikia galimybę to siekti ir pavieniams vežėjams ar mažoms pervežimų įmonėms, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas Gediminas Rainys sako, kad tai galima pavadinti siektinu etalonu.

„Ne viskas turi būti sutraukiama į didmiesčius. Gerai, kai įmonės specializuojasi ir didesnė ekspedijavimo įmonė leidžia uždirbti šeimyninėms įmonėms iš atokesnių regionų. Tokiu būdu mažėja atskirtis tarp regionų ir provincijos“, – tvirtina ekspertas.

Naujausia informacija

  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...
  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...
  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...
  • Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.

    2021-03-31Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.
    Onkologinės ligos – viena labiausiai gąsdinančių diagnozių, tačiau ne visos jos – nuosprendis. Štai limfomų, kuriomis serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, išgyvenamumas labai aukštas, o efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje. Anot vaikų ligoninės Onkohematologijos centro gydytojos ir Lietuvos vaikų hematologijos draugijos pirmininkės dr. Sonatos Šaulytės-Trakymienės, limfomos diagnozė vaikui – mažiausia įmanoma blogybė tarp onkologinių susirgimų. Limfoma – laimingas bilietas iš blogybių krepšelio Pasak gydytojos, limfomos – labai plati įvairių ligų grupė, o tarp vaikų jos sudaro apie 10–15 proc. visų onkologinių susirgimų ir užima trečią vietą po leukemijos ir centrinės nervų sistemos navikų. „Limfomos yra skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino. Dažniausiai Hodžkino ...
  • Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?

    2021-03-31Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?
    Galimybė atkurti prarastus dantis buvo aktuali ir prieš tūkstančius metų, tačiau anksčiau odontologija nebuvo tiek pažengusi. Šiandien turime visas galimybes atstatyti dantis: dantų implantai atstoja natūralią danties šaknį, o ant jo tvirtinama karūnėlė atrodo lygiai taip pat, kaip ir natūralus dantis. Nors dantų implantavimas kartais vis dar siejamas su prabanga, bet ne su būtinybe, tačiau priežasčių, kodėl verta rinktis šią galimybę, yra ne taip ir mažai. Taigi, kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją? Efektyvesnis maisto smulkinimas Net ir netekus vieno danties galima pastebėti, kad maisto smulkinimas tapo ne toks efektyvus. Gali būti sudėtingiau kramtyti, valgant tam tikrus maisto produktus gali būti ...