Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti.

Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus.

Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione.

Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ne patys, bet patiki tai ekspedijavimo įmonėms.

Didžioji dalis iš daugiau nei 300 vilkikų, kuriais pervežant krovinius disponuoja UAB „Linėja Transport“ yra ne įmonės, o privačių vežėjų nuosavybė, kuriems krovinių parūpina ši Kėdainių įmonė.

Norinčių bendradarbiauti netrūksta

Vežėjų, norinčių bendradarbiauti su UAB „Linėja Transport“, netrūksta. Įmonės vizitine kortele tapo pačių vežėjų atsiliepimai. Bene ilgiausiai su ,,Linėja Transport“ dirbančio vežėjo individualios įmonės ,,Donvita“ savininkas, radviliškietis Donatas Pūdžemis apie darbą su ,,Linėja Transport“ vadybininkais ir vadovu atsiliepia tik gražiais žodžiais.

Linėja Transport

„Problemų sprendimas čia ir dabar, pagalba ištikus nesėkmei, lankstumas ir tiesiog paprastas žmogiškas bendravimas – visa tai padėjo ir mums išlaikyti ir plėsti verslą“, – sako D. Pūdžemis.

Pradėję darbą vienu automobiliu, šiuo metu ,,Donvitos“ šeimyninis duetas (tėvas ir sūnus) jų turi jau keturis ir bendradarbiavimą su „Linėja Transport“ įvardija kaip vieną pagrindinių sėkmingo verslo priežasčių.

Pasak „Donvitos“ vežėjų, ramu, kad nereikia patiems rūpintis klientų paieška, užtikrinamas kilometražas ir darbų apimtys.

Devynerius darbo metus su kėdainiečiais bendraujantis „Daruno“ savininkas Arūnas Dereškevičius santykius su „Linėja Transport“ apibūdina taip: „Verslas yra verslas, tenka priimti daug iššūkių. Saugiau ir geriau jautiesi žinodamas, kad nebūsi paliktas vienas su tave užklupusiais sunkumais, kad gali tikėtis pagalbos, kad esi komandos dalis“.

Nori dirbti namuose

Gerų žodžių UAB „Linėja Transport“ negaili ir UAB ,,Dagtis“ (Kelmė), A. Rinkūno įmonės (Panevėžys), UAB ,,Baltic Trans-Alex“ (Jonava) vadovai. Anot jų, tokiame dinamiškame versle tarpusavio pasitikėjimas ir atsakomybė – labai svarbu.

Verslo sėkmei užtikrinti vienodai svarbus kiekvienas jame dalyvaujantis asmuo: pradedant motyvuotu, profesionaliu vairuotoju ir baigiant komunikabiliu bei toliaregišku įmonės vadovu.

Vežėjai nesiskundžia darbo ir klientų stygiumi ir džiaugiasi galimybe vystyti logistikos verslą nedideliuose mūsų šalies miesteliuose, atokesniuose regionuose.

Svarbūs ir ūkiniai-techniniai bendradarbiavimo klausimai – „Linėja Transport“ pasirūpina kroviniais vilkikams ir mažesniems sunkvežimiams, suteikia galimybę palankiomis sąlygomis įsigyti kuro, finansuoja vilkikų įsigijimą bei nuomoja puspriekabes. Žodžiu, partnerius vežėjus globoja kaip nuosavus vaikus. Apgalvoti sprendimai ir efektyvus bendras darbas padėjo išgyventi pandemiją be ypatingų sunkumų ir sukurti papildomas darbo vietas.

Nors sakoma, kad širdžiai mielas darbas prilygsta atostogoms, visgi praleidžiantiems už vairo tūkstančius kilometrų poilsis būtinas. Geras ekspedijavimo darbų planavimas ir galimybė užsidirbti leidžia vežėjams savaitgalius praleisti namuose kartu su šeima.

Savaime suprantama, kad psichologinis komfortas, pastovumas ir palanki darbinė atmosfera – ne ką mažiau svarbūs už finansinę naudą, o dažnai darbuotojai tai įvardija kaip vieną pagrindinių darbo vietos pasirinkimo faktorių.

Vežėjus laiko kolegomis

„Linėja Transport“ Vietinių pervežimų skyriaus vadovas Mindaugas Gelažauskas sako, kad jie vežėjus laiko kolegomis. „Mus sieja bendras interesas. Kai vežėjai laimingi, laimingi ir mes“, – tvirtina Mindaugas.

Pasak M. Gelažausko UAB „Linėja Transport“ vienodai vertina ir tuos vežėjus, kurie su jais bendradarbiauja turėdami vos vieną vilkiką ir tuos, kurie jų turi kelias dešimtis.

„Smulkūs vežėjai supranta, kad patiems gauti krovinių ir efektyviai išnaudoti savo vilkiką būtų keblu. Stambios kompanijos skeptiškai žiūri į smulkius vežėjus, o mes esame solidi kompanija, turinti stambių klientų ir gerą vardą. Tereikia pasirūpinti, kad krovinys saugiai ir laiku būtų pristatytas klientui. Vežėjai žino, kad gaudami krovinių jie savo vilkiką galės išnaudoti efektyviai“, – sako M. Gelažauskas.

M. Gelažausko teigimu, konkurencija krovinių pervežimo ir ekspedijavimo srityje yra didžiulė. Norint išlikti šioje rinkoje reikia stengtis, o norint žengti pirmyn – reikia dirbti geriau už konkurentus. Visada stengiamės savo darbą atlikti kaip įmanoma geriau – užtikrinti kuo geresnę krovinių pervežimo kokybę. Mūsų požiūrį į darbą nusako pačių išsikeltas šūkis: „Profesionalumas veža“. Akcentuojame atsakomybę prieš klientą – ką pažadėjai, tą turi ištesėti.

„Jei pasitaiko kokių trukdžių ar nenumatytų situacijų, mes šią problemą iškart sprendžiame patys, neįtraukdami į jos sprendimą kliento. Pasistengiame viską sudėlioti taip, kad krovinys į paskirties vietą atkeliautų laiku klientui net neužsimindami, kiek galbūt turėjome problemų jį atveždami.

Pagrindinis mūsų siekis bendradarbiaujant su klientu yra paslaugų kokybė ir atsakomybė už sutarties sąlygų įgyvendinimą. Jei klientui pasakome būti ramiam dėl krovinio pristatymo, tai reiškia, kad jis gali būti ramus“, – sako M. Gelažauskas.

„Esame tarpininkai tarp mumis pasitikinčių vežėjų ir klientų. Todėl norint, kad pervežimai vyktų sklandžiai, reikia kruopščiai ir atsakingai dirbti. Galime pasidžiaugti, kad pavyko suburti profesionalią vadybininkų komandą. Didžioji dalis vadybininkų pas mus dirba 8–9 metus, o kai kurie – jau nuo pat neseniai savo dešimtmetį paminėjusios įmonės įkūrimo.

Pasistengėme jiems sukurti geras darbo sąlygas bei suteikėme galimybę užsidirbti. Vadybininkų uždarbis priklauso nuo įdėto darbo – kuo daugiau jų dėka yra pervežama krovinių, tuo didesnį atlyginimą jie gauna“, – sako M. Gelažauskas.

Sieks tapti savo srities lydere

Šiuo metu UAB „Linėja Transport“ krovinių pervežimui naudoja daugiau nei 300 vilkikų. Didžioji jų dalis priklauso subrangovams, kurie bendradarbiauja su kėdainiečiais. 2019 metais „Linėja Transport“ įvykdė 68 tūkstančius užsakymų, o pernai nepaisant pandemijos – užsakymai perkopė 84 tūkstančius.
Nors krovinius UAB „Linėja Transport“ gabena ir ilgesniais maršrutais, tačiau pastaruoju metu nusprendė koncentruotis Lenkijos ir Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos – rinkose.

„Per ateinančius dešimt metų ketiname tapti didžiausiu krovinių vežėju, dirbančiu Baltijos šalių regione. Nors tikslas ir ambicingas, mes realiai vertiname savo galimybes. Šioje rinkoje matome nišą, kurią galime užpildyti. Nors konkurencija yra labai didelė, tačiau ji negąsdina, nes turime savo viziją, kuri pasitvirtino per pastarąjį mūsų veiklos dešimtmetį.

Iš kitų mes išsiskyrėme tuo, kad akcentavome profesionalumą. Jo reikalaujame iš savo darbuotojų, tai akcentuojame bendraudami su vežėjais ir klientais. Su mumis bendradarbiaujantys vežėjai gali būti ramūs – krovinių mes jiems parūpinsime, o mūsų vadybininkui paskambinęs klientas taip pat gali nesirūpinti dėl krovinio pristatymo – jis adresatą pasieks laiku“, – sako M. Gelažauskas.

Verslo taktiką laiko etalonu

Vertindamas UAB „Linėja Transport“ strategiją, kai vykdydama savo sėkmingą verslo politiką įmonė suteikia galimybę to siekti ir pavieniams vežėjams ar mažoms pervežimų įmonėms, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas Gediminas Rainys sako, kad tai galima pavadinti siektinu etalonu.

„Ne viskas turi būti sutraukiama į didmiesčius. Gerai, kai įmonės specializuojasi ir didesnė ekspedijavimo įmonė leidžia uždirbti šeimyninėms įmonėms iš atokesnių regionų. Tokiu būdu mažėja atskirtis tarp regionų ir provincijos“, – tvirtina ekspertas.

Naujausia informacija

  • ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

    2021-04-28ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka
    Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...
  • Katarakta? Padėsime pasveikti.

    2021-04-27Katarakta? Padėsime pasveikti.
    Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...
  • Įstatymų Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

    2021-04-26
    Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...
  • „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

    2021-04-24„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų
    Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...
  • Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?

    2021-04-24Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?
    Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...
  • Unikalūs pastatai primena senus žydų verslo klestėjimo metus

    2021-04-24
    Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...
  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...