Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti.

Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus.

Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione.

Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ne patys, bet patiki tai ekspedijavimo įmonėms.

Didžioji dalis iš daugiau nei 300 vilkikų, kuriais pervežant krovinius disponuoja UAB „Linėja Transport“ yra ne įmonės, o privačių vežėjų nuosavybė, kuriems krovinių parūpina ši Kėdainių įmonė.

Norinčių bendradarbiauti netrūksta

Vežėjų, norinčių bendradarbiauti su UAB „Linėja Transport“, netrūksta. Įmonės vizitine kortele tapo pačių vežėjų atsiliepimai. Bene ilgiausiai su ,,Linėja Transport“ dirbančio vežėjo individualios įmonės ,,Donvita“ savininkas, radviliškietis Donatas Pūdžemis apie darbą su ,,Linėja Transport“ vadybininkais ir vadovu atsiliepia tik gražiais žodžiais.

Linėja Transport

„Problemų sprendimas čia ir dabar, pagalba ištikus nesėkmei, lankstumas ir tiesiog paprastas žmogiškas bendravimas – visa tai padėjo ir mums išlaikyti ir plėsti verslą“, – sako D. Pūdžemis.

Pradėję darbą vienu automobiliu, šiuo metu ,,Donvitos“ šeimyninis duetas (tėvas ir sūnus) jų turi jau keturis ir bendradarbiavimą su „Linėja Transport“ įvardija kaip vieną pagrindinių sėkmingo verslo priežasčių.

Pasak „Donvitos“ vežėjų, ramu, kad nereikia patiems rūpintis klientų paieška, užtikrinamas kilometražas ir darbų apimtys.

Devynerius darbo metus su kėdainiečiais bendraujantis „Daruno“ savininkas Arūnas Dereškevičius santykius su „Linėja Transport“ apibūdina taip: „Verslas yra verslas, tenka priimti daug iššūkių. Saugiau ir geriau jautiesi žinodamas, kad nebūsi paliktas vienas su tave užklupusiais sunkumais, kad gali tikėtis pagalbos, kad esi komandos dalis“.

Nori dirbti namuose

Gerų žodžių UAB „Linėja Transport“ negaili ir UAB ,,Dagtis“ (Kelmė), A. Rinkūno įmonės (Panevėžys), UAB ,,Baltic Trans-Alex“ (Jonava) vadovai. Anot jų, tokiame dinamiškame versle tarpusavio pasitikėjimas ir atsakomybė – labai svarbu.

Verslo sėkmei užtikrinti vienodai svarbus kiekvienas jame dalyvaujantis asmuo: pradedant motyvuotu, profesionaliu vairuotoju ir baigiant komunikabiliu bei toliaregišku įmonės vadovu.

Vežėjai nesiskundžia darbo ir klientų stygiumi ir džiaugiasi galimybe vystyti logistikos verslą nedideliuose mūsų šalies miesteliuose, atokesniuose regionuose.

Svarbūs ir ūkiniai-techniniai bendradarbiavimo klausimai – „Linėja Transport“ pasirūpina kroviniais vilkikams ir mažesniems sunkvežimiams, suteikia galimybę palankiomis sąlygomis įsigyti kuro, finansuoja vilkikų įsigijimą bei nuomoja puspriekabes. Žodžiu, partnerius vežėjus globoja kaip nuosavus vaikus. Apgalvoti sprendimai ir efektyvus bendras darbas padėjo išgyventi pandemiją be ypatingų sunkumų ir sukurti papildomas darbo vietas.

Nors sakoma, kad širdžiai mielas darbas prilygsta atostogoms, visgi praleidžiantiems už vairo tūkstančius kilometrų poilsis būtinas. Geras ekspedijavimo darbų planavimas ir galimybė užsidirbti leidžia vežėjams savaitgalius praleisti namuose kartu su šeima.

Savaime suprantama, kad psichologinis komfortas, pastovumas ir palanki darbinė atmosfera – ne ką mažiau svarbūs už finansinę naudą, o dažnai darbuotojai tai įvardija kaip vieną pagrindinių darbo vietos pasirinkimo faktorių.

Vežėjus laiko kolegomis

„Linėja Transport“ Vietinių pervežimų skyriaus vadovas Mindaugas Gelažauskas sako, kad jie vežėjus laiko kolegomis. „Mus sieja bendras interesas. Kai vežėjai laimingi, laimingi ir mes“, – tvirtina Mindaugas.

Pasak M. Gelažausko UAB „Linėja Transport“ vienodai vertina ir tuos vežėjus, kurie su jais bendradarbiauja turėdami vos vieną vilkiką ir tuos, kurie jų turi kelias dešimtis.

„Smulkūs vežėjai supranta, kad patiems gauti krovinių ir efektyviai išnaudoti savo vilkiką būtų keblu. Stambios kompanijos skeptiškai žiūri į smulkius vežėjus, o mes esame solidi kompanija, turinti stambių klientų ir gerą vardą. Tereikia pasirūpinti, kad krovinys saugiai ir laiku būtų pristatytas klientui. Vežėjai žino, kad gaudami krovinių jie savo vilkiką galės išnaudoti efektyviai“, – sako M. Gelažauskas.

M. Gelažausko teigimu, konkurencija krovinių pervežimo ir ekspedijavimo srityje yra didžiulė. Norint išlikti šioje rinkoje reikia stengtis, o norint žengti pirmyn – reikia dirbti geriau už konkurentus. Visada stengiamės savo darbą atlikti kaip įmanoma geriau – užtikrinti kuo geresnę krovinių pervežimo kokybę. Mūsų požiūrį į darbą nusako pačių išsikeltas šūkis: „Profesionalumas veža“. Akcentuojame atsakomybę prieš klientą – ką pažadėjai, tą turi ištesėti.

„Jei pasitaiko kokių trukdžių ar nenumatytų situacijų, mes šią problemą iškart sprendžiame patys, neįtraukdami į jos sprendimą kliento. Pasistengiame viską sudėlioti taip, kad krovinys į paskirties vietą atkeliautų laiku klientui net neužsimindami, kiek galbūt turėjome problemų jį atveždami.

Pagrindinis mūsų siekis bendradarbiaujant su klientu yra paslaugų kokybė ir atsakomybė už sutarties sąlygų įgyvendinimą. Jei klientui pasakome būti ramiam dėl krovinio pristatymo, tai reiškia, kad jis gali būti ramus“, – sako M. Gelažauskas.

„Esame tarpininkai tarp mumis pasitikinčių vežėjų ir klientų. Todėl norint, kad pervežimai vyktų sklandžiai, reikia kruopščiai ir atsakingai dirbti. Galime pasidžiaugti, kad pavyko suburti profesionalią vadybininkų komandą. Didžioji dalis vadybininkų pas mus dirba 8–9 metus, o kai kurie – jau nuo pat neseniai savo dešimtmetį paminėjusios įmonės įkūrimo.

Pasistengėme jiems sukurti geras darbo sąlygas bei suteikėme galimybę užsidirbti. Vadybininkų uždarbis priklauso nuo įdėto darbo – kuo daugiau jų dėka yra pervežama krovinių, tuo didesnį atlyginimą jie gauna“, – sako M. Gelažauskas.

Sieks tapti savo srities lydere

Šiuo metu UAB „Linėja Transport“ krovinių pervežimui naudoja daugiau nei 300 vilkikų. Didžioji jų dalis priklauso subrangovams, kurie bendradarbiauja su kėdainiečiais. 2019 metais „Linėja Transport“ įvykdė 68 tūkstančius užsakymų, o pernai nepaisant pandemijos – užsakymai perkopė 84 tūkstančius.
Nors krovinius UAB „Linėja Transport“ gabena ir ilgesniais maršrutais, tačiau pastaruoju metu nusprendė koncentruotis Lenkijos ir Baltijos šalių: Lietuvos, Latvijos ir Estijos – rinkose.

„Per ateinančius dešimt metų ketiname tapti didžiausiu krovinių vežėju, dirbančiu Baltijos šalių regione. Nors tikslas ir ambicingas, mes realiai vertiname savo galimybes. Šioje rinkoje matome nišą, kurią galime užpildyti. Nors konkurencija yra labai didelė, tačiau ji negąsdina, nes turime savo viziją, kuri pasitvirtino per pastarąjį mūsų veiklos dešimtmetį.

Iš kitų mes išsiskyrėme tuo, kad akcentavome profesionalumą. Jo reikalaujame iš savo darbuotojų, tai akcentuojame bendraudami su vežėjais ir klientais. Su mumis bendradarbiaujantys vežėjai gali būti ramūs – krovinių mes jiems parūpinsime, o mūsų vadybininkui paskambinęs klientas taip pat gali nesirūpinti dėl krovinio pristatymo – jis adresatą pasieks laiku“, – sako M. Gelažauskas.

Verslo taktiką laiko etalonu

Vertindamas UAB „Linėja Transport“ strategiją, kai vykdydama savo sėkmingą verslo politiką įmonė suteikia galimybę to siekti ir pavieniams vežėjams ar mažoms pervežimų įmonėms, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos patarėjas Gediminas Rainys sako, kad tai galima pavadinti siektinu etalonu.

„Ne viskas turi būti sutraukiama į didmiesčius. Gerai, kai įmonės specializuojasi ir didesnė ekspedijavimo įmonė leidžia uždirbti šeimyninėms įmonėms iš atokesnių regionų. Tokiu būdu mažėja atskirtis tarp regionų ir provincijos“, – tvirtina ekspertas.

Naujausia informacija

  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne ...
  • Knygoje prisiminimai apie kun. Joną Maksvytį

    2016-06-28
    Mokytoja Genovaitė Beinaravičienė, kilusi iš Liudvinavo seniūnijos Kūlokų kaimo, daug metų mokytojavusi Liudvinavo vidurinėje mokykloje, yra sukaupusi daug medžiagos apie gimtojo kaimo žmones. Pedagogė išleidusi knygą apie Liudvinavo parapijos kleboną kun. Joną Maksvytį. Knygelė pavadinta „Kun. J. Maksvytis. Tauraus gyvenimo momentai“, joje pasakojama apie Liudvinavo bažnyčios istoriją, čia dirbusius klebonus. Daugiausia dėmesio skiriama parapijos klebono, kuris Liudvinave klebonavo nuo 1973 m. iki pat mirties, veiklai. Knygoje gausu šio iškilaus žmogaus biografijos faktų, pasakojimų apie jo būdą, veiklą, darbus, bažnyčios atstatymą. Pasak G. Beinaravičienės, poreikis kaupti gimtojo krašto istoriją atsirado po tėvų mirties. Atėjo suvokimas, kad reikia užrašyti senų žmonių pasakotas istorijas, nes ...