Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą.

Ekologijos sertifikatą turintis produktas bus pripažintas visame pasaulyje.

Ekologijos sertifikatą turintis produktas bus pripažintas visame pasaulyje. Nuotrauka iš www.manadrinks.com

Būtina deklaruoti ekologinius plotus

Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“.
Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas pagal ekologinei žemės ūkio gamybai keliamus reikalavimus plotas sudarė 235 570,33 ha (be žuvininkystės), sertifikuotų pirminės gamybos subjektų skaičius (be žuvininkystės) – 2199 vnt. Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2020 m. deklaruotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ plotas sudarė 188 486,35 ha, pateikta 1956 paraiškos.

Kodėl ekologiška produkcija yra sertifikuojama?

Pastaraisiais metais pasaulyje žmonių požiūris į mitybą sparčiai keičiasi. Vis labiau renkamasi sveikesnė mityba, kokybiški ir ekologiški produktai. Be to, klimato kaitos, aplinkos užterštumo prob­lemų kontekste auga visuomenės sąmoningumas aplinkosaugos atžvilgiu – vis dažniau pirmenybė teikiama ir produktams, pagamintiems palankesnėmis gamtai technologijomis.
Kaip aiškina VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė, atliktas visuomenės nuomonės tyrimas patvirtino, kad ir Lietuvos gyventojai domisi produktų sudėtimi, kilme, gamybos būdais, tuo, ką reiškia įvairūs standartai ir ženklai ant produktų etikečių.

„Augantį vartojimo poreikį siekia patenkinti žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai. Štai čia tampa svarbus sertifikavimo įstaigos vaid­muo. Reikia tam tikrų priemonių, garantuojančių vartotojui, jog jis tikrai perka ekologiškus produktus. Ši produkcija yra griežtai kontroliuojama, sertifikuojama ir specialiai ženklinama. Sertifikavimo tikslas – suteikti visoms suinteresuotoms šalims pasitikėjimo, jog produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus“, – sakė V. Lukšienė.

Svarbus sertifikavimo įstaigos vaidmuo

Kaip aiškino MB „Sulčių fabrikas“, kurioje gaminamos lietuviškos natūralios sultys ir ekologiški vaisių kokteiliai, rinkodaros vadovas Antanas Rimdžius, ekologišką produktą gaminantys verslininkai sulaukia didesnio vartotojų pasitikėjimo, kai tas produktas yra sertifikuotas. „Mūsų produktai turi kur kas daugiau vertės nei paprasti“, – tvirtino A. Rimdžius. Pasak jo, kiekviena šalis turi savo maisto kokybės ir saugos taisykles, o žmonės, kurie gyvena toli nuo mūsų, nežino visų subtilybių.
„Tačiau kai pasakome, jog mes turime pagamintų sulčių ekologijos sertifikatą, – tai jau rimtas pareiškimas, kad mūsų produktas bus pripažintas visame pasaulyje“, – tvirtino „Sulčių fabriko“ atstovas. Jis pridūrė, kad mažiems verslininkams pasaulinėje ar europinėje rinkoje didesnės galimybės konkuruoti tik dėl to, kad produktas yra kokybiškas ir sertifikuotas kaip ekologiškas. „Tik sertifikuoti produktai įgauna kokybės ženklą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – pristatydamas svarbų sertifikavimo įstaigos vaidmenį pabrėžė kėdainietis verslininkas A. Rimdžius.

Ekologinės gamybos sertifikavimo sistema ir schema

Pasak „Ekoagros“ direktorės V. Lukšienės, visi su ekologiškais produktais dirbantys ūkio subjektai yra įtraukti į kontrolės sistemą, jų veikla tikrinama, o produktai sertifikuojami. „Ekologinė gamyba apima visus etapus: nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo vartotojui“, – kaip veikia ekologinės gamybos sertifikavimo sistema ir schema, aiškino V. Lukšienė.

Anot jos, schema veikia taip: pagrindinius reikalavimus ir principus, bendrus visam Europos Sąjungos ekologiniam sektoriui, nustato Europos Komisija, įgyvendinimo taisykles Lietuvoje rengia ir tvirtina Žemės ūkio ministerija, o sertifikavimą ir kontrolę vykdo VšĮ „Ekoagros“.

Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja tik „Ekoagros“

„Mums labai svarbu neapvilti vartotojų lūkesčių, kad sertifikavimą atliekame kompetentingai ir kokybiškai. Per 24 veiklos metus sertifikavimo įstaiga augo, plėtėsi ir stiprėjo. Be pagrindinių, išplėtėme ir įvairių papildomų paslaugų, reikalingų pareiškėjams ir padedančių jiems lengviau realizuoti savo produkciją, spektrą. Pavyzdžiui, padedame jiems sertifikuotis pagal daugybę kitų šalių nacionalinių ir privačių standartų, – aiškino vadovė. – Dabar turime apie 3 tūkst. klientų ir apie 70 nuolatinių darbuotojų, kurių nemaža dalis įstaigoje dirba daug metų ir turi sukaupę didelę patirtį, reikalingą sudėtingam sertifikavimo procesui atlikti.“

Vienas svarbiausių „Ekoagros“ veiklos kokybės patvirtinimų – Nacionalinio akreditacijos biuro atliekamas išsamus veiklos vertinimas ir suteikiama akreditacija. Įgaliojimai tikrinti yra išskirtinai suteikiami tik kompetencijas turinčioms kontrolės įstaigoms. Akreditavimo ciklas trunka penkerius metus ir per tiek laiko atliekamas visiškas veiklos perakreditavimas. Per tuos penkerius metus dar kasmet vykdoma ir nuolatinė priežiūra.

Pirmąkart įstaigos akreditacija gauta 2005 metais. Pastarąjį kartą akreditacija pratęsta praėjusiais metais ir galios iki 2025-ųjų.

Vienintelė įstaiga

Kodėl Lietuvoje ekologinę gamybą gali sertifikuoti vienintelė įstaiga, atsakė Žemės ūkio ministerijos atstovai, kurie tvirtino, jog kiekviena Europos Sąjungos (ES) valstybė narė skiria kompetentingą instituciją, kuri prisiima galutinę atsakomybę už tai, kad būtų laikomasi ES ekologinės gamybos taisyk­lių. Ši kompetentinga institucija savo vaidmenį gali deleguoti: A) vienai ar daugiau privačiųjų kontrolės įstaigų; B) vienai ar daugiau viešųjų kontrolės institucijų; C) mišriai privačių kontrolės įstaigų ir viešųjų kontrolės institucijų sistemai.

Beje, skirtingose ES šalyse yra pasirinktos skirtingos sistemos. Vienos šalys turi sistemą B, kai ekologinės gamybos kontrolė yra pavesta viešosioms kontrolės institucijoms, pvz., Danija, Suomija, Nyderlandai, Estija, Lietuva. Kitose šalyse taikoma kontrolės sistema A, kai kontrolė pavesta atlikti privačioms kontrolės įstaigoms. Dvi šalys – Lenkija ir Ispanija – turi sistemą C, kai veikia viešoji kontrolės institucija ir privačios kontrolės įstaigos.

Lietuvoje kompetentinga institucija yra Žemės ūkio ministerija, ji atsakinga už oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą ekologinės gamybos ir ženklinimo srityje. O VšĮ „Ekoagros“ yra kontrolės institucija, t. y. valstybės viešoji administracinė ekologinės gamybos sertifikavimo ir ekologiškų produktų ženklinimo klausimams skirta organizacija, kuriai kompetentinga institucija yra suteikusi įgaliojimus šioje srityje.

Taigi Lietuva įgyvendina kontrolės sistemą B, apie kurią yra informuota Europos Komisija.

Užs. 358.

Naujausia informacija

  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...