Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Ar bus Marijampolėje šiuolaikinio meno centras?

Praėjusią savaitę prasidėjo projektas, Marijampolę garsinantis pasaulio mastu. Tai – meno simpoziumas „Malonny“, šiemet jau šeštąjį kartą sudrebinantis Marijampolę.

Niujorke gyvenantis kompozitorius žinojo apie „Mallony“ ir Marijampolę
Instrumentinį ansamblį, atliekantį eksperimentinę įvairių stilių ir žanrų muziką, Tom Chiu (kairėje) subūrė Lietuvoje.Šiemetinis simpoziumas prasidėjo „Malonny“ prezidento, Niujorke gyvenančio lietuvių menininko Rėjaus (Ray) Bartkaus iniciatyva suorganizuotu koncertu ir diskusija istoriniame fabriko „Lietuvos cuk-rus“ angare, talpinančiame daugiau nei 1000 žiūrovų.
Atidarymo šventę pradėjo žymaus kompozitoriaus ir smuikininko iš Niujorko Tom Chiu ir instrumentinio ansamblio, atliekančio eksperimentinę įvairių stilių ir žanrų muziką, koncertas. „Kartą Niujorke įsikalbėjau su iš Taivano kilusiu Tom Chiu, – pasakojo R. Bartkus, – ir sakau jam, kad rengiu „Mallony“ projektą Lietuvoje“. O Tom Chiu atsakęs „O, žinau, tai Marijos mieste…“ Po tokio pokalbio kompozitorius mielai sutiko atvažiuoti ir koncertuoti projekto metu. Muzikas yra domėjęsis lietuvišku roku, į Marijampolei skirtą savo programą įkomponavo grupės „Antis“ kūrinį. Kompozitorius T. Chiu pasaulyje žinomas kaip šiuolaikinės muzikos kūrėjas, yra surengęs daugiau nei 200 premjerų. Koncerte kartu su T. Chiu pasirodžiusi specialiai šiam renginiui sukurta instrumentinė grupė – iš Lietuvos.

Meno centrų veikla gali būti ne tik prasminga, bet ir labai sėkminga
R. Bartkus dėkojo visiems, parėmusiems jo „beprotišką idėją“ ir džiaugėsi, kad susidomėjimas projektu – didžiulis.Po koncerto žiūrovai buvo pakviesti dalyvauti forume tema „Ar Marijampolėje bus įkurtas šiuolaikinio meno centras?“. Tokia pernai iškelta R. Bartkaus idėja sulaukė gana entuziastingo atgarsio. Forumo dalyviai – gerai žinomi Lietuvoje meno ir kultūros srities atstovai: MO muziejaus įkūrėjas Viktoras Butkus, tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ direktorė Diana Stomienė ir projektų vadovė Sonata Baliuckaitė, Šiuolaikinio meno centro Vilniuje direktorius Kęstutis Kuizinas, Lietuvos išeivijos dailės fondo atstovė Ugnė Bužinskaitė, Stasio Eidrigevičiaus meno centro atstovė Lina Blažytė ir Marijampolės miesto architektas Arvydas Bekeris.
Visi diskusijos dalyviai pasisakė už tokio centro idėjos įgyvendinimą, geranoriškai dalijosi savo patirtimi, kaip jiems pavyko įkurti sėkmingai gyvuojančias meno institucijas. Štai MO muziejaus įkūrėjas V. Butkus pasakojo, kad muziejų kurti ėmė baigęs savo karjerą biochemijos srityje. Galvoje sukosi keletas su menu bei kultūra susijusių projektų, bet sako neapsirikęs, jog pasirinko būtent šį. „Tokios sėkmės net nesitikėjau, – pasakojo muziejaus įkūrėjas. – Pasirodo, palietėme visuomenei jautrų tašką – mūsų ekspozicijas ir renginius lanko įvairaus amžiaus žmonės. Pabandėme užpildyti spragą. Sovietmečiu buvo prarasta arba bent nebuvo eksponuojama daug dailės kūrinių, kurie neatitiko tuometinės ideologijos. Tai – 30 metų „skylė“ mūsų meno istorijoje. Iš pradžių buvo tikslas surinkti kolekciją, o po to – įkurti muziejų, atstatyti pastatą. Tai padaryta privačios iniciatyvos dėka, projektas, šiandien matome – net labai sėkmingas“. Tarptautinės meno mugės „ArtVilnius“ direktorė Diana Stomienė sakė, kad idėja steigti tokią mugę gimė prieš 10 metų ir tuomet daug kam atrodė keistai. Galimybė ją įgyvendinti atsirado Vilniui tapus Europos kultūros sostine – pasinaudota proga gauti projektinių lėšų, ir veikla įsivažiavo.
Ir Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas pripažino, kad tokio centro idėja kažkada atrodė beprotiškai inovatyvi, bet pateisino lūkesčius. Tą patį sakė ir kiti diskusijos dalyviai – su menu susijusi veikla gali būti ne tik prasminga, įdomi, bet ir labai sėkminga. Patirties yra iš ko pasisemti ir provincijoje – meno centras sėkmingai gyvuoja Panevėžyje.
Daugelis svečių nepraleido progos pasidžiaugti puikiomis istorinėmis angaro patalpomis, kuriose vyko koncertas ir diskusija. Idėjai įkurti meno centrą pritarė ir Marijampolės savivaldybei atstovavęs Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Arvydas Bekeris.

Sienų tapybą pristatys patys menininkai
Puiki salė ir žmonių gausa – tai svečius ir stebino, ir žavėjo.„Malonny – 6“ meno simpoziumas Marijampolėje vyksta birželio 27 – liepos 3 dienomis. Tapoma ant 3 menininkų pasirinktų sienų, su tuo, kas padaryta supažindinsime vėlesniuose laikraščio numeriuose.
Liepos 3 d. 17.30 val. bus pristatomos nutapytos miesto sienos, svečiai bus kviečiami pasivaikščioti nuo paveikslo prie paveikslo kartu su juos tapiusiais menininkais ir iš pirmų lūpų išgirsti apie idėjas ir vizijas, susijusias su jų darbais.
Simpoziumo kuratorius R. Bartkus į šiemetį renginį pasikvietė partnerių – garsių menininkų iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Per penkerius „Mallony“ metus Marijampolėje sukurta 19 piešinių, įvyko daugybė performansų, forumų ir diskusijų, projekte savanoriavo keli šimtai jaunų žmonių.
Ankstesniais metais sukurta sienų tapyba tapo turistų traukos objektu, čia pirmąkart nuskambėjusios idėjos virto naujais projektais ar įkvėpė pokyčius ir pasklido už Lietuvos ribų. „Vienos meno iniciatyvos išjudina kitas, tai – stipri sinergija“, – yra pastebėjęs R. Bartkus.
„Mallony“ iniciatorius taip pat yra išsakęs mintį, kad daugelis miestų ir miestelių, išgyvenančių ekonomines ir identiteto krizes, atsigavo ir suklestėjo būtent atsigręždami į meną.

Jolanta RAČAITĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.