------------------------------------
------------------------------------

Dovanos idėja!!!

190px
------------------------------------

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Atgiję paveikslai, metalo fantazijos ir brandūs pokalbiai

Bibliotekoje eksponuojama Vytauto Kuso paroda – 301-oji personalinė... Kaip jau buvome rašę, Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje lapkritis (ir rudens sezonas) buvo užbaigtas visą dieną trukusiu jau antruoju festivaliu „Reali virtualybė. (Už)kurkime meną“. Prieš metus, atidarant biblioteką po netrumpos rekonstrukcijos, marijampoliečiai buvo kviečiami ne tik pamatyti neatpažįstamai pasikeitusias erdves, bet ir įsitikinti, kad šiandienos biblio­teka, be įprastų paslaugų, siūlo daugybę įdomių dalykų. Technologijos traukia ne tik vaikus ir jaunimą – pirmiausia galimybe papramogauti, o paskui jau ir panardyti giliau…
…Ilgiau paklaidžiojus po visokiausio vyksmo pilnas erdves (ne vienas, ypač atėjęs su savo atžalomis, kurioms norėjosi visko iš karto, buvo nustebęs, kad bibliotekoje tiek skirtingų patalpų) buvo smagu. Nes buvo įdomu ne tik stebėti skirtingiausius vyksmus: Pepę Ilgakojinę ir mimus vaikų apsuptyje, Editą Lei, „Fėjų slėnio“ šeimininkę, pristačiusią ir naują knygą, stebuklingame veidrodyje besiselfinančius ne tik vaikus, bet ir solidžius dėdes bei tetas, eilėje prie vieno ar kito įrenginio nekantraujančius festivalio dalyvius… Ne mažiau buvo smagu klausytis, kaip bendrauja su vaikais jų tėveliai (ne tik mamos atlydėjo atžalas), kurie ir patys kai kuriuos siūlomus išbandyti dalykus ne itin išmanė, tad virė diskusijos… Bibliotekos darbuotojos džiaugėsi, kad nemažai atėjusiųjų bibliotekoje buvo pirmą kartą po renovacijos ir nuoširdžiai stebėjosi.
„Svarbu, kad būtų įdomu ir sunku, – sako Jolita Vaitkutė. – Todėl visi mano projektai sudėtingi.“Renginys buvo skiriamas visiems – jei ką išgąsdino pavadinimo pirmoji dalis, tarsi teigianti, kad jis skirtas tik jaunimui ir technologijoms, tas apsiriko. Nes buvo daug meno: Gabrielės Venckutės akvarelių paroda „Realybė būtame laike“, „Linkėjimai iš Marijampolės“ – atvirukų kolekcija su paslaptimi, „Metalo fantazijos“, visus stebinusi ekspozicija, kurioje atgyja žinomi paveikslai (akimi iš garsaus autoportreto tau mirkteli pats Vincentas van Gogas…). Žmonės atėjo pasikeisti knygų, paskaityti spaudos, čia pat vyresnieji galėjo prisėsti nostalgija dvelkiančiame kampelyje „Realybė užburia – praeitis žavi“ ir pasklaidyti pusšimčio metų senumo žurnalą ar „Suvalkiečio“ dar senesnį komplektą…
Algirdas Gataveckas su broliu gyvenime daug patyrė, tad jie su jaunimu dažnai kalba ne tik apie meną. Buvo tikrai įdomių susitikimų su kūrėjais, kuriuos visus jungia noras ir siekis išsiveržti iš dar vis vyraujančių nuostatų ir tradicijų. Gausiai susirinkę klausytojai su nuostaba klausėsi Jolitos Vaitkutės, kurios „keistus“, kaip kartais įvardijama, kūrinius per televiziją tikrai yra matęs ne vienas, tik gal nežinojo autoriaus. Tai portretai ir kitokio žanro darbai iš atliekų, maisto produktų, žemės… Iš Joniškio kilusi tik 24 metų kūrėja (beje, nebaigusi jokių oficialių dailės studijų) jau garsi ir pasaulyje. Nuotaikingai, nestokodama autoironijos ji savo temą pavadino „Nesėkmės reabilitacija“. Visada gyvenusi noru piešti Jolita norėjo ne tik gauti rezultatą, bet jį pasiekti kitaip, nei įprasta. Ėmė „piešti“ maistu, šiukšlėmis, net – išardytais pianinais! Paskui tapo svarbu ne kaip įgyvendinti idėją, bet kas iš tiesų rūpi ir jaudina tai darant, jausti prasmę. Taip sukūrė Jono Basanavičiaus portretą iš 16000 pašto ženklų. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui projekte „Lietuvos žemė kalba“ sukūrė portretų iš žemės. „Žemė – viena monumentaliausių medžiagų“, – sakė Jolita. „Esu kompleksiškiausių rekordų rekordininkė, bet man neįdomu „perspjauti“ kitą. Svarbiausia, ar sugebėsiu save sudominti iš naujo. Taip, pavyzdžiui, gimė toks projektas kaip silkių eglė…“ Ji yra dirbusi Japonijoje (vežėsi lietuviškos žemės ir ieškojo jos toje šalyje), Amerikoje iš raidžių sukūrė M. Biržiškos portretą…
Panašiai, kaip nuolat nerimstantį, būtų galima apibūdinti ir kitą svečią – rekordininkų rekordininką iš Palangos Vytautą Kusą. Norint išvardinti jo kūrybos rekordus reikėtų atskiros publikacijos: tai ir mažiausia knyga, ir ilgiausias paveikslas, ir daugiausia parodų, atidarytų tą pačią dieną… „Spalvos poezija prietemoje“ – taip jis pavadino bibliotekoje atidarytą parodą, kurios grožis iš tiesų ryškiausias tamsoje…
„Žmonės neturi būti įstatomi į rėmus ir patys turi stengtis iš jų išeiti“, – įsitikinęs Algirdas Gataveckas – vienas iš talentingų brolių, teigęs, kad didžiausia vertybė – idėja (ir šiuo savo teiginiu taip pat priartėjęs prie anksčiau minėtų kūrėjų). Jis kalbėjo apie unikalumą ir išskirtinumą, apie tai, kada grafičiai yra tik terlionė, o kada – gatvės menas…
…Visko neišvardinsi, kas vyko tą dieną bibliotekoje, tačiau vyksmo čia netrūksta ir kasdien. Užsukite, pasidomėkite – įsitikinsite.
Nijolė LINIONIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.