Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Daugiau lengvo džiazo gyvenime...“

Marijampolės Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje praėjusią savaitę įvyko susitikimas su dvasininku, poetu, eseistu Benu Lyriu.

Kunigas, poetas, eseistas Benas Lyris kalbėjo apie tai, kaip svarbu priimti save tokius, kokie esame. Nesimaskuoti dirbtinio pozityvumo sluoksniu, o siekti tapti geriausia savo pačių versija.Benas Lyris – jau visiškai prigijęs kunigo Audriaus Martusevičiaus pseudonimas, kuriuo jis žinomas kaip kūrėjas, eseistinių minčių reiškėjas. Savo dvasiniais patyrimais, išmintimi ir poetiniu talentu jis dalijasi leidžiamose knygose (į Marijampolę buvo atvykęs pristatyti jau trečios, kuri vadinasi „Tavo meilė – mano akys“. Dar yra išleidęs knygas „Mano popierius – Tavo širdis“ ir „Liturgija meilės“). Dvasininkas dažnai yra kviečiamas į susitikimus, įgijęs didelį populiarumą – pirmiausia jį pelnė savo minčių raiška bendraudamas su žmonėmis ir socialiniuose tinkluose. Plati šio kunigo gerbėjų auditorija rodo, kad tikras dvasingumas, gebėjimas nesumeluotai jį reikšti visgi yra vertinamas, jo alkstama ir ieškoma. Taigi ne visai tiesa, kad esame tik vartotojiška visuomenė. Tiesiog ieškoma nepaviršutiniškų dalykų, nuoširdumo, nebanalios išminties.
Į Marijampolę Beną Lyrį pasikvietė grupė pedagogų, kurie norėjo „kažko sielai“. Dvasininkas atvyko kartu su kylančia operos dainininke Giedre Kapušaite, savo repertuaru puikia antrinusia kalbėtojo mintims.
Kunigo ir poeto įdomu klausytis, todėl susitikimuose paprastai mažai laiko lieka poezijos skaitymui. Taip buvo ir šį kartą, bet atėjusieji galėjo įsigyti B. Lyrio poezijos knygelių.
Labai svarbu save priimti tokį, koks esi, pajusti, kas esi, ir siekti būti geriausia savo versija, bet neapsimesti, nevaidinti net prieš patį save – tokia buvo viena pagrindinių susitikimo minčių. „Šis susitikimas – mano kelionė į jus. Būkime labai nuoširdūs, – sakė B. Lyris. – Mintis ir žodis dažnai atstoja gydymą. Rašau ir dėl to, kad kartais, kai matau, jog žmogui labai sunku, vietoje žodžių galėčiau paduoti knygą.“ Jis kalbėjo apie tai, kad į pasaulį, jeigu tėvai mūsų laukė su meile, ateiname labai geri. Bet vėliau privalome būti stiprūs, kad nebūtume įskaudinti. Labai svarbu jausti ribą, kad neprarastume savęs… Mūsų pašaukimas, pasak kunigo, būti kuo labiau žmogiškiems. Kuo esame žmogiškesni – tuo arčiau Dievo. Būtent tai yra svarbiausia, svarbiau negu nuolatinis „atsižymėjimas“ apeigose, jeigu ten eini tik iš pareigos.
Mūsų pašaukimas – kelias į save. Nekopijuoti kitų, o įsiklausyti į patį save, drįsti būti savimi. Tėvams nereikėtų iš vaikų reikalauti, kad jie būtų kažkuo kitu ar „kaip kiti“, o stengtis suvokti jų asmenybes ir padėti joms atsiskleisti.
Dvasininkas ir kūrėjas jau yra išleidęs tris knygas.Labai išmintingai dvasininkas akcentavo, kad svarbiausia yra savo gyvenime priimti ir tai, ko negalima pakeisti – artimųjų ligą, ištikusias nesėkmes, liūdesį. Įvairūs sėkmės mokytojai moko gyventi tik pozityviomis emocijomis, tačiau dirbtinai ant problemos užklojus pozityvumo sluoksnį gali likti žaizda, kuri netrukus atsivers. Nenugalimus mus daro gebėjimas priimti savo žaizdas, savo vidinį netobulumą ir siekti tapti savo pačių, ne kieno nors Kylanti operos dainininkė Giedrė Kapušaitė subtiliai parinktu repertuaru antrino svečio mintims. kito geriausia versija. Bandant apeiti sunkumus ar keisti kitus žmones gali susidaryti daugybė gyventi trukdančių problemų. Kiti mūsų problemų neišspręs – svarbiausia klausytis savo vidaus. Tik tuomet galima išgirsti Dievą. „Pradžioje jis kalba tyliu šnarėjimu, jeigu to neišgirsti – per sąžinę, o jeigu ir to negirdi – per problemas, tačiau tai – kalbėjimas iš meilės, kad leistum sau sustoti, pajusti gyvenimo džiaugsmą. Jeigu to paklausai, vyksta stebuklai“, – dalijosi mintimis kunigas ir kūrėjas.
„Mūsų tikslas – kituose pažadinti jų pačių jėgą gyventi, o ne pumpuoti pozityvumą ir savo požiūrį. Mano knygų, kalbėjimo tikslas – padėti žmogui išmokti gyventi su savimi, priimti savo visumą. Kitus taip pat turėtume stengtis pirmiausia priimti, o ne vertinti kritiškai“, – sakė kunigas.
Perfekcionizmas – dar viena iš mūsų asmenybes griaunančių savybių. Neverta juo didžiuotis, jis veda prie depresijos, net prie savižudybės. Kaip su tuo kovoti? Nuolat stebėti, ar nekeliame sau per didelių reikalavimų. Priimti save netobulą. Apskritai geriausia gyvenime, pasak dvasininko, mėgti lengvą džiazą.
Kartais skaudina kitų liejamas negatyvas, tačiau reikėtų sau priminti, kad tai darantis žmogus tik rodo ir lieja savo vidų. „Galvokime – jis toks, leiskime jam tokiu būti, ne mums teisti… Mažiau principų ir daugiau džiazo gyvenime“, – mintimis dalijosi kalbėtojas.
Dar buvo kalbama apie tai, jog klaidos – neišvengiamos, neverta net siekti jų visiškai išvengti. „Jas uždengsime mylėdami. Geriausia, ką galite padaryti – tai nelaukiant atlygio kažką gero pasakyti ar padaryti šalia esančiam. Vertingiau, negu atgailauti už klaidas, yra kurti, ką sugebame geriausia. Nekaltinti savęs, mylėti save – nemylėdami savęs negalėsime mylėti kitų ir pasaulio.“
Jolanta RAČAITĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.