Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Juvelyrika – kaip maratonas

Prieš metus į gimtąją Marijampolę sugrįžusi Gabija Gataveckaitė su naujausiais darbais kovo viduryje dalyvavo XVI tarptautinėje Baltijos juvelyrikos parodoje „Amber Trip 2019“, o gegužės 18 d. savo kūrybos pristatymą rengia Zyplių dvare.

Darbus vertina racionalūs žmonės
XVI tarptautinėje parodoje „Amber Trip 2019“ buvo 220 juvelyrikos ir gintaro verslo dalyvių iš 30 pasaulio šalių. Tarp jų – ir marijampolietė Gabija Gataveckaitė.Nors juvelyrai daugiausia buriasi didesniuose miestuose, Gabijai norėjosi būti ten, kur smagu ir gera. „Marijampolė man kaip brangak-menis, kaip ir juvelyrinis kūrinys – mažas, bet labai brangus“, – savo pasirinkimą sugrįžti į gimtąjį miestą komentavo ji.
Prekinio ženklo „Milk Jewellery“ savininkė savo marijampolietišką kilmę sako didžiuodamasi akcentavo ir Tarptautinėje Baltijos juvelyrikos parodoje Vilniuje, tuo tik dar labiau suintriguodama lankytojus. Gervės, avytės, elniukai – papuošalai iš juvelyrinio porceliano ir tauriųjų metalų – šiemet, pasak autorės, dizaino prasme dar labiau išieškoti: žaismingi ir subtilūs, pozityvūs ir praktiški.
Dėl menininkui būdingos aštrios vaizduotės parodoje Gabija sakė tik šiek tiek pasidairiusi ir į kitų darbus. Patiko jai Tado Deksnio juvelyrika ir jo gražūs atsiliepimai apie mūsų krašto kultūrinį gyvenimą. Iš vyresnės kartos juvelyro, dirbančio su brangakmeniais, Kęstučio Vismanto ji sulaukė palaikymo kurti, tobulėti dirbant ir siekti profesionalumo.
– Parodoje pastebėjau, kad mano darbai patiko racionaliems žmonėms, kurių tikslas – turėti ne daug, o gerų darbų, – sako Gabija. – Žmogui pasirinkti, kokio jis produkto nori: ar iš porceliano, teikiančio džiaugsmą čia ir dabar, ar turinčio išliekamąją vertę – su metalu. Nors, tiesą sakant, meniški dirbiniai – auskarai, žiedai – visada turi išliekamąją vertę. Tai – ir palikimas vaikams, ir apsauga.

Požiūrį į papuošalus pakeitė sportas
Stilizuoti kurtai – Gabijos kūrinys Zyplių dvare.Kas svarbu dėvinčiam papuošalą, menininkė sako įsitikino dalyvaudama Vilniaus bėgimo klubo stovyklose, treniruotėse.
– Klubas pakeitė požiūrį ir į papuošalus, ir į jų stilistiką. Pagalvojau ir apie žmonių poreikius – patogumą, kokybę. Supratau, kad žiedas, auskarai pirmiausia turi būti patogūs, o kai daiktas tinka, jo nejauti, nenusiimi. Papuošalai teikia džiaugsmą, tampa simboliais, saugo nuo negatyvo ir blogos akies, – sako Gabija.
Sportuodama ir bendraudama su sportinio ir profesinio tikslo siekiančiais žmonėmis mergina suprato, kad ir juvelyrikoje, kaip sporte, nepaskubėsi. Visur reikia kantrybės, psichologinės ištvermės ir laiko.
– Juvelyrika – tarsi maratonas. Veiklos negali imtis būdamas suirzęs, nes sportuodamas greičiau pavargsi, o gamindamas sugadinsi papuošalą ir brangią medžiagą. Esu dėkinga treneriui Karoliui Urbelioniui, Ramunei Petrulytei ir visiems, kurie savo patirtimi rodo man pavyzdį, moko tolerancijos, kaip įveikti sunkumus ne tik sporte, bet ir kūryboje.
Per kiekvieną treniruotę aplink Marijampolę ar jos gatvėmis Gabija sako išsikelia sau tikslą – įveikti vis ilgesnį atstumą. O prisėdus prie darbo stalo – kantriai ir stropiai iki galo daryti tai, ką suplanavusi.

Lankytojus pasitiks kurtai
Vienais geriausių bėgikų, pasižyminčių kantrybe, ištverme, elegancija, Gabija vadina kurtus. Jų skulptūrų kūrimas ją atvedė į Zyplių dvarą, pas skulptorių Vidą Cikaną.
– Šis dvaras man visada išliks labai svarbus, nes čia atsidaviau keramikai – prieš porą metų magistrantūros studijų baigiamajam darbui kūriau dvaro šunų – rusų kurtų – skulptūras. Jos tebestovi dvaro teritorijoje. O dvaro rūmų antrame aukšte mano keramikos darbams, instaliacijoms ir juvelyrikai skirtas netgi atskiras kambarys, – dėmesiu džiaugiasi menininkė.
Remdamasi istoriniais šaltiniais Gabija sužinojo, kaip atsakingai Zypliuose buvo rūpinamasi šunimis, greičiausiai skalikais, yra išlikusios šunidės. Kurtai visada buvę šalia šeimininko. Damos juos priėmė kaip draugus – pirko jiems brangiausius papuošalus, o ištikus nepritekliui savo brangenybes mainė į mėsą ir kauliukus šunims…
Gegužės 18 d. po Zyplių dvarą taip pat elegantiškai, kaip tikri šeimininkai, tarsi nužengę iš dvaro istorijos, vaikščios kurtai Auris ir Teodoras. „Jie buvo mano kuriamų skulptūrų modeliai, bus ir pagrindiniai parodos kuratoriai“, – intriguoja Gabija.
Marija BURBIENĖ
Nuotraukos iš pašnekovės albumo

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.