Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Marijampolės krašto viešojo transporto istorijos štrichai (Sūduvos istorijos puslapiai)

(Pradžia Nr. 37)
Naujoji Marijampolės autobusų stotis.Koncesijos laikotarpiui miesto savivaldybė įsipareigojo pati neįrengti ir kitiems neduoti leidimų įrengti panašių stočių. Prieš pradedant veikti stočiai savivaldybė įsipareigojo paskelbti privalomąjį įsakymą, kuriuo visi autobusai keleivius išlaipinti ir įlaipinti galės tik stotyje.
Koncesijos terminui pasibaigus, stotis su visais pastatais ir įranga turėjo neatlygintinai pereiti savivaldybės nuosavybėn.
Stotis nuo sutarties patvirtinimo datos turėjo būti pastatyta ir įrengta per 4 mėnesius.
Birželio 15 dieną sutartį su nedideliais papildymais patvirtino Marijampolės miesto valdyba, o liepos 27 d. – ir susisiekimo minist­ras. Kliūčių naujos stoties statybai nebeliko.
Pasirašytąją sutartį palankiai įvertino vietos spauda. Birželio 19 d. „Suvalkietis“ informavo, jog „koncesijos sąlygos miestui yra gana geros“. Laikraštis dar atskleidė, kad Amerikos lietuvių akcinė bendrovė 3000 kv. metrų ploto sklypą iš K. Černiaus nupirko už 30000 litų.
Vykstant stoties statyboms, savivaldybė gan griežtai kontroliavo, kad visi koncesininkų pažadai būtų kuo stropiausiai vykdomi. Visi atlikti darbai buvo aktuojami. LCVA saugomoje stoties byloje galima susipažinti, pavyzdžiui, su stoties teritorijos dalies išgrindimo aktu. Spalio 27 dieną komisija, kurią sudarė miesto burmistras J. Maurukas, miesto inžinierius J. Dragašius, policijos nuovados viršininkas J. Zarauskas ir autobusų stoties vedėjas Stepelis apžiūrėjo stoties kiemo grindimo darbus ir nustatė, kad išgrįsta 1060 kv. m plotas: „Grindinys padarytas tinkamai, iškyliuotas smulkia skalda ir suplūktas; grindiniui duotas atitinkamas nuolaidumas. Kadangi darbai atitinka sąlygoms, tai komisija išgrįstą plotą pripažino tinkamu ir nutarė priimti“.
1932 m. gruodžio 1 d. naujoji stotis iškilmingai atidaryta, dalyvaujant vidaus reikalų ministrui Rusteikai.
Sulig naujosios stoties pastatymu dauguma anksčiau miestą kamavusių problemų, matyt, vienaip ar kitaip išsisprendė. Bent jau tuometinėje spaudoje jos nustota linksniuoti.
Tačiau 1935 metais balandį buvo išleistas „Viešaisiais keliais judėjimo įstatymas“, kuriuo tarp­miestinio susisiekimo autobusais organizavimas ir kontrolė buvo perduota Susisiekimo ministerijos žinion. Stotis steigti ir eksploatuoti pavesta taip pat šiai ministerijai. Tad netrukus ji kreipėsi į Marijampolės savivaldybę, ketindama perimti miesto autobusų stotį. Prasidėjo gan ilgai užtrukęs susirašinėjimas, nes Marijampolės valdžia neketino lengva ranka atiduoti stotį ministerijai.
Savivaldybės nenorą atiduoti stotį, ko gero, paaiškina nenoras netekti pajamų iš jos eksploatavimo. Savivaldybių departamentui skirtame rašte (1935-11-18) burmistras J. Maurukas rašo, jog autobusų stotis per laikotarpį nuo 1933 m. sausio 1 d. iki 1935 lapkričio 1 d. gavo 71058,64 Lt pajamų, turėjo 34828,02 Lt išlaidų, o stoties pelnas siekė 36230,62 Lt. Net 34472,39 Lt iš gauto pelno atiteko savivaldybei ir tik 1757,73 Lt – koncesininkui.
Marijampolės savivaldybei vis nepaklūstant reikalavimams atiduoti ir netgi siūlant ją išpirkti, santykius aiškintis ėmė dvi ministerijos – Susisiekimo ir Vidaus reikalų.
Ar Marijampolės savivaldybė gavo pinigų už stotį, iš LCVA saugomos stoties bylos nematyti, nes paskutiniai joje esantys dokumentai datuojami 1938 metais.
Beje, šios kovos už stotį peripetijos spaudoje beveik neatsispindėjo. Užtat spauda entuziastingai ėmėsi autobusų stotyje veikusio bufeto, kuriame esą daugiau geria miestelėnai, nei autobusais kur nors važiuojantys keleiviai…
1939–1940 metais reguliariai imti skelbti autobusų kursavimo tvarkaraščiai ir jų pakeitimai. Štai kaip atrodė bene paskutinis autobusų tvarkaraštis, paskelbtas likus vos kelioms savaitėms iki Tarybų Sąjungai aneksuojant Lietuvą:
„Iš Marijampolės į Kauną išvažiuoja: 6.40, 8.05, 9.15, 10.45, 13.00, 15.00, 16.45, 18.45. (Iš Marijampolės į Kauną kelionė autobusais kaštuoja 4 litai 40 ct.)
Iš Marijampolės į Suv. Kalvariją išvaž.: 8.25, 10.45, 14.40, 16.20, 18.45 ir 20.20.
Iš Marijampolės į Lazdijus (per Liudvinavą ir Krosną) išvaž.: 8.35, 16.30 ir 20.20.
Iš Marijampolės į Alytų (per Kalvariją, Krosną, Simną) išv.: 8.25 ir 16.30.
Iš Marijampolės į Vilkaviškį išv.: 8.45, 10.45, 13.00, 16.35, 18.40 ir 20.45.
Iš Marijampolės į Kybartus: 8.45, l0.45, 13.00 (persėsti Vilkavišky), 16.35 (persėsti Vilkav.) ir 18.40.
Iš Marijampolės į Šakius: 8.45 (persėsti Vilkavišky, atv. į Šakius 13.25), 16.35 (tiesiog) ir 18.40 (persėsti Vilkavišky, atv. į Šakius 22.40).
Iš Kauno į Marijampolę išv.: 6.45, 9.00, 11.00, 13.00, 14.40, 17.00, 18.30 ir 20.00“.
(„Šaltinis“, 1940-06-01, Nr. 23)
(Bus daugiau)
P. S. Turite istorinės medžiagos (nuotraukų, dokumentų ir kt.), faktų, prisiminimų šia tema (iš bet kurio laikotarpio) ar galite ją papildyti, patikslinti? Kviesčiau susisiekti – parašyti (el. p. gintaras@suvalkietis.lt), paskambinti tel. (8 343) 51474 ar tiesiog užeiti į redakciją.
Parengė Gintaras KANDROTAS, nuotrauka iš marijampoliečio Vytauto Gaulios archyvo

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.