Net nežinia, kaip iš tiesų apibūdinti Marijampolės kultūros centre šventėms artėjant atidarytas dvi išskirtines parodas, kurios, ką besakytume, labiausiai turbūt žavės moteris… Nes abi autorės – pateikusios visai skirtingų žanrų kolekcijas – tarsi unisonu muzikuoja pačiomis jautriausiomis stygomis (gal arfos ar kito panašaus instrumento, kaip tik labai tinkamo šiuo įstabiu laiku…). Kalėdiniu stebuklu jas įvardijo ir parodų organizatorė Onutė Surdokienė, galėjusi apgailestauti tik dėl vieno – visi Dovilės Tomkutės atsivežti darbai netilpo Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje (pirmą kartą nepažįstamoje erdvėje rengianti parodą menininkė apsvarstė keletą galimų ekspozicijos variantų). Tad Jūratės Kalvaitienės autorinių papuošalų kolekciją teko eksponuoti kaip atskirą parodą… Šiaip jau ...

Gruodžio 7-ąją sukako šimtas metų, kai Marijampolėje, advokato Andriaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namuose, mirė Žemaitė – rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja, dabar įvardijama ir kaip viena feminizmo idėjų pradininkių. Šios dienos vidurdienį dešimties Lietuvos vietovių, kur gyveno ar kitaip su jomis buvo susijusi Žemaitė, bažnyčių varpai skambėjo po dešimtį kartų… O Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje prie didžiosios parodos „Aleksandra ir Andrius Bulotai – rašytojos Žemaitės globėjai“ prasidėjo minėjimas, kuris yra Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus projekto, vykusio visus šiuos metus, baigiamasis akcentas. Prie informatyvių stendų, kuriuose ir nuotraukos, ir dokumentų, tekstų faksimilės, gausiai susirinkusius marijampoliečius, svečius – tarp ...

Pernai Marijampolės kultūros centre (KC) vyko daug įvairių renginių, kuriuos vienijo intriguojantis pavadinimas „Margai skamba“, tarsi skėtis apgaubęs atrodytų skirtingas, bet turinčias tą patį tikslą veiklas. Šiemet modernaus folkloro projektas „Margai skamba“ vyko jau antrą kartą. Kaip sako jo vadovė, KC vyr. specialistė etnokultūrai Dalia Venckienė, pagrindinis tikslas – populiarinti lietuvių liaudies muziką. Bet svarbiausias klausimas, etnokultūros puoselėtojams rūpintis jau seniai – kaip? Į tą „kaip“ ir stengtasi atsakyti: skatinant kūrybinę raišką, ieškant ir atrandant naujų, šiuolaikiškų įprastų kūrinių pateikimo formų, ugdant improvizacijos įgūdžius. Dar vienas tikslų – plėtoti bendradarbiavimą neprofesionalių atlikėjų ir profesionalų, ugdyti bendruomeniškumą. Dalia Venckienė pasidžiaugė, kad ...

Antradienį Marijampolės kultūros centre surengtas adventinis vakaras „Pabūkim laukime“, kurio metu koncertavo modernaus folkloro grupė „Balti vėjai“ ir vyrų vokalinis ansamblis „Sūduvietis“. Jaukaus renginio metu degant dviem advento vainiko žvakėms netrūko gerai žinomų melodijų, žiūrovai šiltai sutiko atlikėjus ir negailėjo plojimų. Sūduviečio“ vardas Marijampolėje gerai žinomas, ir tai nenuostabu – ansamblis gyvuoja jau šeštą dešimtmetį, yra surengęs daugybę koncertų ir Lietuvoje, ir užsienyje, o „Balti vėjai“ – dar jaunas Marijampolės kultūros centro kolektyvas, susikūręs 2019 metais, bet vis dažniau matomas įvairiuose renginiuose, šventėse. „Baltų vėjų“ vadovas Artūras Pet­raška pasakoja, kad idėja susiburti ir groti modernaus folkloro kūrinius jo galvoje kirbėjo jau kurį ...

Paklauskite elfų, kiek Kalėdų Senelis gauna vaikų laiškų su prašymais švenčių proga padovanoti gyvūną – augintinį. Turbūt kiekvienas yra bent kartą svajojęs turėti šalia savęs keturkojį draugą, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMT) primena, kad pagauti šventinės euforijos dažnai pamirštame, jog gyvybė – ne tik aukščiausia vertybė bei didžiausia dovana, bet kartu ir didžiulis įsipareigojimas bei atsakomybė. Švenčių išvakarėse kalbėjomės su aktoriumi ir televizijos laidų vedėju, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūno ir žmogaus sąveikos trečio kurso studentu, Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos asistentu Mindaugu Sėjūnu, kuris perspėjo tėvelius ir vaikus nepasiduoti spontaniškiems sprendimams ir gerai pagalvoti prieš apsisprendžiant namuose ...

Tinkamo krautuvo sandėliavimo darbams pasirinkimas yra kur kas rimtesnis darbas nei kada nors teko pagalvoti. Labai svarbu įvertinti daugelį smulkmenų, kadangi jos lemia galutinį rezultatą. Tokį, kokios reikia daugeliui, ir tokį, kuris atitinka sandėliuojamų prekių poreikius. Galiausiai, šiuo metu rinkoje siūlomi krautuvai yra labai įvairūs, tad tartis su pardavėjais – verta. Tai gali Jums padėti ne tik sutaupyti daug laiko, tačiau taip pat ir kur kas greičiau rasti įrengimą darbų atlikimui. Galingumo rodikliai Svarbus aspektas yra galingumas, kadangi jis dažniausiai lemia ne tik krautuvo judėjimo greitį, tačiau taip pat ir išlaikomą svorį. Juk sveria ne tik krovinys, tačiau taip pat ir paletė, kurią ...

Norite gyventi tokiuose namuose, kurie yra draugiški Jūsų piniginei ir tuo pačiu gamtai? Tokiu atveju labai svarbus pastatų sertifikavimas, kuris padeda gana tiksliai numatyti savo namo arba buto energetinę vertę. Žinoma, sužinojus vertinimą daugelis suskubsta ieškoti priemonių, kurios gali būstą padaryti sandaresniu ir tai yra labai sveikintina. Pateiksime Jums kelis patarimus, kurie pagerina sunaudojamos energijos kiekius, jie tampa mažesni, tad žmogui tuo pačiu kur kas mažiau kainuoja. Specialistų pateikti patarimai Po atlikto sertifikavimo specialistai pateikia gaires – kaip galima pagerinti būklę. Dažniausiai pastatų sertifikavimas apima labai detalius rodmenis, patarimus. Tačiau ne visada, tad reikia atsakingai rinktis specialistus. Jų paieškoms siūlome skirti laiko. Svarbiausia yra ...

Šiais laikais labai dažnai juosmens skausmais skundžiasi tie, kurie ne tik gyvena aktyviai, tačiau ir tie, kurie dienas leidžia prie kompiuterio. Gana dažnai tokie skausmai tampa lėtiniai, tad apsunkina gyvenimą. Ką daryti tokiu atveju? Kuo skubiau kreiptis į medikus, kurie po tyrimų gali patirti dėl labiausiai tinkamo gydymo būdo. Dažniausiai siūloma kompiuterinė tomografija, kuri gali padėti susitvarkyti ne tik su problemos židiniu. Tiksliau, ji padeda jį rasti, o kai žinoma problema – gydymas dažniausiai paskiriamas labai greitai. Ar reikalingas pasiruošimas? Daugelis žmonių bijo, kad tyrimas gali turėti kokių nors neigiamų pasekmių. Tačiau taip tikrai nebus. Pirmiausia atsiminkite, kad kompiuterinė tomografija yra ne tas ...

Romėnai sakė: „Homines historiarum ignari semper sunt pueri“ – žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikai. „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta Akelienė su istoriku Benjaminu MAŠALAIČIU pasikartojo Marijampolės miesto istorijos fragmentus. – XVII a. antroje pusėje Prienų seniūnas Aleksandras Butleris valdė žemes, į kurias po 1655–1560 metų švedų ir kazokų invazijos ėmė keltis ir slėptis naujakuriai iš Prienų ir dešiniojo Nemuno kranto. Tuomet Užnemunės viduryje ir įsikūrė nemažai kaimų. Dabar Marijampolės teritorijoje esantys kai kurie egzistavę kaimai buvo paminėti tuo laikotarpiu: Degučiai, Triobiškiai – 1677 ir 1682, Mokolai – 1683 metais. Deja, nerandama jokios patikimos XVII amžiaus datos, kurią būtų galima sieti su ...

Svajingai ir ilgesingai, linksmai ir kviečiančiai – ir valso, ir maršo ritmu… Ir tik jau nesakykite, kad visi šie instrumentai skamba vienodai! Tai būtų įžeidimas ir meistrams, ir kankliuotojams – juo labiau tokiam kanklių mylėtojui, žinovui, mokytojui ir tyrinėtojui, kaip Jaunius Vylius. Tai jis besibaigiančio lapkričio popietę sukvietė gražų būrį žmonių į Marijampolės kultūros centrą. Nijolė LINIONIENĖ Čia pristatyta jo knyga-katalogas „Skambančios suvalkiečių kanklės“ – tai antroji leidinio „Kankliavimas Suvalkijoje“ dalis. Pirmojoje (2017 metais) autorius pristatė kanklininkus, jų muzikavimo tradicijas, o šioje – šimto dvidešimties tebeskambančių kanklių nuotraukas ir aprašus (techninius duomenis), taip pat ir kankliuotojus, grojančius vieno ar kito meistro instrumentais. Yra ...

Svarbiose Niujorko, Tokijo, Buenos Airių, Europos sostinių salėse grojęs, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių pianistų Andrius ŽLABYS visada su džiaugsmu grįžta koncertuoti gimtinėje. Ne tik Filharmonijoje ar kitose svarbiose erdvėse – mažesnių miestų ir miestelių publika „Grammy“ nominuotam muzikantui lygiai tiek pat svarbi kiek didmiesčių. Tai gruodžio 8-ąją pajus jo paklausyti Marijampolės kultūros centre atėję muzikos mėgėjai. – Visada laukiu susitikimų su Lietuvos klausytojais. Jau daug kartų įsitikinau, kad muzika Lietuvoje turi tokias gilias genetines šaknis, kad ši per amžius sukaupta kultūrinė atmintis yra dar nesugadinta skaitmeninio pertekliaus infliacijos“, – sako pianistas, visuomet su džiaugsmu grįžtantis koncertuoti į ...

Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma. Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti. Sveikas maistas – arčiau vartotojų Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos ...

Marijampolietę Neilą Danilevičiūtę pokalbiui pakviečiau tik ką grįžusią iš Europos kiokušin karatė jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionato, vykusio Rumunijoje. 18-metė Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, karatė klubo „Kariai“ sportininkė iš čempionato parsivežė du bronzos medalius ir mėlynę paakyje. Bet dėl mėlynės visai nesuko sau galvos – ji tik jos, Neilos. O va štai medaliai – Lietuvai, garbė – Marijampolei. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dalyvavo dvejose varžybose Neila turėjo du kartus patekti į finalą Lietuvoje, kad galėtų vykti į varžybas Europoje. Kiokušin karatė katos varžybose Lietuvoje mergina yra daugkartinė čempionė, nugalėjusi varžoves šešis kartus ir tik šiemet pirmą kartą likusi antra. – Nedaug yra sportininkių, kurios dalyvauja abiejose ...

49-erių Leta Trajanauskaitė-Viggiani, buvusi marijampolietė, jau 15 metų gyvena Italijoje. Su vyru gydytoju Bruno Viggiani prieš dvejus metus nusipirko namus Manziana miestelyje Romos provincijoje. Dukra Jovita, kuriai 27-eri, baigė industrinio dizaino magistro studijas ir gyvena Romoje. Leta su kitomis bendramintėmis aktyviai dalyvauja miestelio moterų sambūrio veikloje – kuria rankdarbius ir juos parduoda, o už surinktas lėšas organizuoja renginius ir akcijas. „Dabar ruošiamės labai rimtam renginiui, skirtam smurto prieš moteris prevencijai“, – sakė mūsų pakalbinta Italijos lietuvė. O kalbinome Letą Viggiani apie Kalėdas (nes jos artėja nenumaldomai) – ką italai deda ant šventinio stalo ir ką jiems apskritai reiškia maistas. Na, žinoma, ...

Parduotuvių lentynos, besipildančios kalėdiniais papuošimais, skambanti kalėdinė muzika, mandarinių ir cinamono kvapas, pirmos krintančios snaigės primena, jog artėja gražiausios metų šventės. Tam, kad kalėdinių dovanų paieška nevirstų galvos skausmu, mes turime net 5 originalias idėjas, kurios nustebins ir pačius išrankiausius! Beliks tik išsirinkti pramogos pobūdį, o tai padaryti internetu tinklalapyje Beta.lt dabar itin paprasta. Vos keliais paspaudimais dovanų kuponas bus jūsų, todėl dovaną įsigysite ne tik greičiau, bet ir pigiau! POILSIS GAMTOJE Norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio idealiai tiks gamtos apsuptyje įsikūrusios mini vilos ERDVĖS, o čia – šlamantys medžiai, tyvuoliuojantys vandens telkiniai, jaukumu ir ramybe kvepiantis kiemas. Skandinaviško stiliaus jaukumas, apgalvotos detalės, žvakių šviesa, ...

Palaidinės tai moteriški viršutiniai drabužiai, kurie dažniausiai būna panašūs į marškinius. Jos atsirado dar XIX a. pabaigoje, apie 1890 metus. Ypač išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tad šio stiliaus drabužis skaičiuoja daugiau nei šimtmetį ir vis dar yra labai populiarus, todėl tikėtina, kad iš mados pasaulio taip pat ilgai ir nesitrauks. Pasirinkimo gausa kiekvienam skoniui Moterų apranga visais laikais žavėjo savo išradingumu bei subtilumu. Pasirinkimas labai platus, o kalbant apie kiekvieną drabužį atskirai galima juos klasifikuoti į dar kelis tipus. Palaidinės taip pat būna kelių tipų. Jos būna vienspalvės arba įvairių atspalvių, su raštais ar kitokiais piešiniais, dažniausiai su plastikinėmis ar metalinėmis ...

Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Katarakta (lęšiuko sudrumstėjimas) – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje, kurią šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia sėkmingai gydyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ar ...