Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Mes – Lietuvos šiandiena, mes – Lietuvos ateitis“

Šiandieniniai Sūduvos krašto jaunieji talentai ar tiesiog jauni žmonės, atradę savo pašaukimą ir gyvenimo kelią. Dirbantys mėgstamą darbą, aktyvūs visuomenėje. Turintys idėjų ir jas įgyvendinantys. Veiklūs, sumanūs, veržlūs, kūrybingi. Pozityvūs.
Jų gyvenimo praktiškai nepaženklino homo sovieticus epocha. Jie brendo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Atviros valstybių sienos ir atvira visuomenė – jiems ne siekiamybė, bet savaime suprantama būsena. Jie turi savo nuomonę ir drąsiai ją išreiškia. Kartais klysta, suklumpa, bet pasikelia ir vėl projektuoja savo ateitį. Kartu – ir savo valstybės, savo gimtinės.
Ar daug tokių žmonių esama mūsų Sūduvos krašte?
Nežinome. Ir neskaičiuosime. Palikime tai statistikai.
Tačiau pasakojimus apie tuos, kuriuos žinome, periodiškai publikuosime iki metų pabaigos. Šiandien – pirmasis iš naujo publikacijų ciklo „Mes – Lietuvos šiandiena, mes – Lietuvos ateitis“.
Šiam „Suvalkiečio“ redakcijos sumanytam projektui 2017-aisiais skirta Lietuvos spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondo parama – 7000 eurų.
Tikimės, kad jis patiks ir „Suvalkiečio“ skaitytojams.
Redakcija


Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės meną

Nuomonių sankryža: jaunimo meninė saviraiška – paraiška ateičiai?

Jaunimo studijai veidą sukūrusi Justina Širvelytė: „Darbas studijoje man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį“

Laikas, praleistas teatre, neabejoja, bus naudingas ir ateityje

Parengė Rita LIŽAITYTĖ, Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

2017 12 16


Ugnė Galadauskaitė: „Kad būsiu žurnalistė, žinojau jau vaikystėje“

 

Vaikų ir jaunimo organizacijų veikla – galimybė atrasti savo pašaukimą

Apsispręsti padeda ir tėvai, ir būreliai bei kursai

Parengė Birutė MONTVILIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

2017 11 11


„Pasirinkau politiko kelią“

Povilo Isodos moto – džiaugtis kiekviena diena

Andrius Vyšniauskas: „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“

 

Jaunimo diskusijų klubai – pilietiškumo pamokos

„Apskritas stalas“ jungia daugiau kaip 20 jaunimo organizacijų

Kuo gyvena Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centras?

Puslapius paruošė Loreta TUMELIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovų albumų

2017 10 07


Plutiškių jaunųjų lyderių klubas: skatinti, užimti, bendradarbiauti

Kazliškių organizacijos „Largo“ atsiradimą įkvėpė miestelyje vykęs festivalis

 

Prasmingos veiklos jaunimas suranda ir kaime

Jaunimo organizacijų gyvavimo galimybė – palaikymas ir skatinimas

Idėjų pakankamai, žmonių joms įgyvendinti – menkai

Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovų albumų

2017 09 09


Birutė Taraskevičiūtė: nuo veiklos bendruomenėje iki skautų vadovės

 

Nuomonių sankryža: pačiam kviesti ar laukti, kol būsi pakviestas?

„Aš negaliu nieko neveikti“

Savanorystė suteikia drąsos

Puslapius paruošė Loreta TUMELIENĖ

2017 08 19


Ieva Vasiliauskaitė: „Marijampolė – mano namai, Marijampolė – mano darbai“

 

Nuomonių sankryža: ar jaučiamės savo miesto šeimininkais?

Jei galėtų, bandytų įsitvirtinti kitame mieste

Netekusios darbo vietų jas susikūrė pačios

Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Redos BRAZYTĖS nuotraukos

2017 08 05


Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis

 

Nuomonių sankryža: patriotizmo pamokos – tai konkretūs darbai

Tarp geriausių Lietuvos kariuomenės istorijos žinovų – ir moksleivė iš Kalvarijos

„Sūduvos sakalai“ – už miesto ir šalies garbę

Paruošė Marija BURBIENĖ, nuotraukos Redos BRAZYTĖS ir iš pašnekovų albumų

2017 07 15


Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

 

Nuomonių sankryža: kuo būti – „moksliuku“ ar praktiku?

Svajonių darbas – dantų techniko

„Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“

Paruošė Loreta AKELIENĖ,  nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovų asmeninių albumų

2017 07 01


Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame

 

Diskutuoja sugrįžusieji. Tikėkimės – visam laikui

Užsitęsusios atostogos Anglijoje

Ilgai blaškęsi galiausiai apsistojo gimtajame mieste

Parengė Rita LIŽAITYTĖ, nuotraukos iš pašnekovių albumų

2017 06 017


Ieva ir Mindaugas Smilgiai: gimtosios žemės trauka – nenugalima

 

Jaunųjų ūkininkų ieškojimai ir atradimai, viltys ir likimai

Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų

Ūkininkas technika ir darbais dalijasi su tėvais. Sako, dirbti bendradarbiaujant lengviau ir jiems, ir jam.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ. Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO, autorės ir iš Smilgių albumo

2017 06 03


Lauros kelionė nuo Marijampolės iki Berlyno. Su bilietu tik į vieną pusę?

 

Nuomonių  sankryža:  ar  grįš  jauni  žmonės  dirbti  Lietuvai?

Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi

Jaunoms šeimoms Norvegijoje gyventi lengviau

Paruošė Loreta TUMELIENĖ
Nuotraukos iš asmeninių pašnekovų albumų ir Ričardo PASILIAUSKO

2017 05 20


Paulius Čeponas: „Džiaugiuosi galėdamas kurti savo miesto grožį“

 

Jaunimo iniciatyvos turtina Sūduvos krašto aplinką ir tradicijas

Dailininkės svajonėse – meniškai išpieštos erdvės

Miesto veidas, gėlynais nuspalvintas

Paruošė Marija BURBIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovų albumų

2017 05 06


 

Aurimas Didžbalis: „Dar turiu ko siekti“

 

Jaunieji sportinės veiklos entuziastai, lyderiai

Karatė klubo „Tornadas“ tikslas: sveikame kūne – sveika siela

Sportuojantis Marijampolės jaunimas: „Citius, altius, fortius (greičiau, aukščiau, tvirčiau)“

Parengė Birutė MONTVILIENĖ
Autorės, Ričardo PASILIAUSKO ir sporto klubų nuotraukos

2017 04 22


Dominykas Vakrinas prakalbina metalą, restauruoja smuikus ir džiaugiasi gyvenimu gimtinėje

 

Nuomonių  sankryža:  kaip  pataikyti  į  dešimtuką  renkantis  gyvenimo  kelią

Sujungti fiziką ir muziką

Kaip mergaitės tampa vienuolėmis

Parengė Loreta AKELIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovų asmeninių albumų

2017 04 08


Andrius Burba: „Save atradau fotografijoje. Dabar tobulėsiu“

 

Jaunų  žmonių  sėkmės  istorijos  iš  pirmų  lūpų

Pomėgis tapo keliu į sėkmę

Pašaukimas – dirbti virtuvėje

Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Nuotraukos pašnekovų ir iš jų albumų

2017 03 25


Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę

„Nusprendžiau išmokti ginti savo šalį“

 

Patriotizmo ugdymas Suvalkijoje

Kazlų Rūdos šauliukai

Liubavo jaunieji šauliai

Parengė Loreta AKELIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

2017 03 18


Gabija Gataveckaitė: amatininkė, menininkė ir… labai savarankiškas žmogus

 

Gyvenimą  kuriame  patys

Neradusi tinkamos darbo vietos ją susikūrė pati

Individualios veiklos ėmėsi norėdama realizuoti save

Parengė Rita Ližaitytė
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovių albumų

2017 02 18


Su  Trispalve  per  Lietuvą  plieniniais  žirgais 

Klubo „Siena“ baikeriai – Lietuvos istorijai neabejingi žmonės

 

Nuomonių  sankryža: hobis  padeda  tobulėti,  o  neretai  ir  tampa  profesija

Svajonę  padėjo  įgyvendinti  užsispyrimas

„Mėgautis tuo, ką darai“

Paruošė Marija BURBIENĖ
Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš pašnekovų albumų

2017 02 11

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.