Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Andrius Burba: „Save atradau fotografijoje. Dabar tobulėsiu“

Apie Andriaus Burbos fotografijų projektą „Underlook“ kalba ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis

Apie Andriaus Burbos fotografijų projektą „Underlook“ kalba ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis

Apie iš Marijampolės kilusį fotografą Andrių Burbą kalba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių žiniasklaida. Tarptautinio dėmesio vaikinas sulaukė neįprastu rakursu įamžinęs kates, šunis, triušius, net ir arklius. Tačiau tai – tik pradžia. Vaikinas svajoja savo fotografijose įamžinti kuo daugiau skirtingų gyvūnų, tarp kurių ir plėšrieji tigrai.

 

Svajojo apie reklamos fotografiją
Su fotografija ir fotoaparatu Andrius susipažino būdamas 14 metų. Pirmiausiai pro devinto aukšto langą fotografavo gimtosios Marijampolės peizažus, vėliau ėmė fiksuoti atskirus gamtos elementus, miesto gatves, žmones, taip pat ir gyvūnus. Pamažu tobulėjant technikai, fotografavimo įgūdžiams Andrius sukaupė nemenką fotografijų archyvą. Norėdamas pasidalinti nuotraukose užfiksuotomis akimirkomis, emocijomis ir įspūdžiais Andrius, dar būdamas mokinys, Marijampolėje surengė net 7 personalines parodas.
Baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją vaikinas išvyko į Vilnių. Pradėjęs dirbti profesionalioje studijoje su fotografija susipažino iš naujo. Prieš jo objektyvą stodavo įvairūs mados, šou verslo, pramogų pasaulio žmonės. Tuomet vaikinas suprato, kad jo svajonė – reklamos ir mados fotografija. Supratęs, ko iš tiesų nori, Andrius kryptingai ėjo tikslo link. Kantriai ir kruopščiai dirbęs vaikinas pradėjo skinti ilgo ir sunkaus darbo vaisius. Jo nuotraukos ėmė puikuotis reklamų stenduose, žurnalų viršeliuose. Atrodė, viskas ėjosi teisinga linkme, tačiau Andrius neslepia, kad iki visiškos laimės kažko trūko.

 

 

Projektą „Underlook“ vaikinas pradėjo fotografuojant kates.

Projektą „Underlook“ vaikinas pradėjo fotografuojant kates.

Katės iš apačios
Kartą internete pamatęs, kaip žmonės namuose ant stiklinio stalo pastatę savo katę fotografuoja iš apačios, Andrius labai susidomėjo ir nustebo, kaip keistai ir kartu juokingai jos užlenkia savo letenas. Gyvendamas pas tėvus Marijampolėje Andrius taip pat augino katę, todėl tokiu netikėtu rakursu gyvūną norėjosi nufotografuoti ir jam pačiam.
– Mano tikslas buvo padaryti ne vieną nuotrauką, o visą jų seriją, todėl idėją ir pirmą mano paties padarytą nuotrauką skyrė visi metai. Teko pasukti galvą, kaip į vieną vietą suburti daug kačių. Pamatęs skelbimą apie rengiamą kačių pa-rodą supratau, kad tai yra, ko man reikia, – prisiminė Andrius.
Sumontavęs specialią kačių iš apačios fotografavimo studiją Andrius parodoje nufotografavo 29 kates. Atrinkęs po vieną kiekvienos iš jų nuotrauką pirmiausiai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Nuotraukos sulaukė itin daug dėmesio, komentarų ir pagyrų. Projektu ėmė domėtis užsienio ir tik vėliau Lietuvos žiniasklaida. Andriaus darytos nuotraukos apskriejo JAV, Europos, Azijos šalis. Negana to, kačių nuotraukas išspausdinti pasisiūlė Vokietijos leidykla. Knyga „Unter katzen“ Andriui dabar primena projekto „Underlook“ pradžią.

 

 

Fotografuodamas triušius Andrius jais taip susižavėjo, kad ilgaausį įsigijo ir pats.

Fotografuodamas triušius Andrius jais taip susižavėjo, kad ilgaausį įsigijo ir pats.

Ant stiklo užkėlė šunis ir triušius
Katės iš tiesų buvo tik pradžia. Į projektą „Underlook“ vaikinas vėliau įtraukė ir šunis. Pasak Andriaus, fotografuojant kates buvo įdomu stebėti, kaip jos dėlioja kojas sėdėdamos, kaip jų kūnas išsiriečia gulint. Vaikino teigimu, lygiai taip pat įdomu buvo pamatyti, kaip tai daro šunys, todėl kilnojamą „Underlook“ studiją Andrius nusivežė ir į šunų parodą.
– Fotografuojamos katės buvo kiek pasipūtusios, demonstravo aikštingą charakterį – darė tai, ką norėjo jos, o ne aš. Tuo tarpu šunys buvo visiškai kitokie. Jie buvo žaismingi, lengviau pasidavė mūsų įtakai – kai kurie gaudė žaislus ir skanėstus, – sakė A. Burba.
Tiesa, šunų nuotraukų internete niekas nematė – vaikinas jas parodė leidyklai, kuri sutiko šunų, kaip ir kačių, nuotraukas sutalpinti į knygą.
Bet čia Andrius nesustojo. Nufotografavęs daugeliui pažįstamus kates ir šunis vaikinas ėmė mąstyti apie kiek kitokius žmonių prijaukintus gyvūnus. Andrius rinkosi tarp vištų ir triušių, tačiau ir vėl pastebėtas skelbimas apie triušių parodą lėmė, kad į projektą buvo įtraukti būtent šie gyvūnai.
– Smagu, kai žavimasi nuotraukose užfiksuotais gyvūnas, komentaruose dalijamasi emocijomis.
Tai ir skatino imtis projekto tąsos. Žinoma, įdomu ir pačiam stebėti vis kitus gyvūnus, su jais susipažinti. Pavyzdžiui, fotografuodamas triušius pamačiau, kokie jie yra keisti, bet kartu ir labai mieli. Sužavėtas šio gyvūno nusprendžiau ir pats pradėti auginti triušį. Man artimesnės yra katės, juk tėvų namuose 14 metų augau su šiuo gyvūnu. Namuose Vilniuje norėjau ir pats auginti katę, bet dar dirbant su projektu „Under-cats“ (angl. „katės iš apačios“) sužinojau, kad esu joms alergiškas. Triušiai man nekelia jokio pavojaus, todėl pagalvojau: kodėl gi ne? Ir štai jau kuris laikas augintinis teikia man džiaugsmo, nepaisant to, kad kartais nugraužia vieną kitą laidą, – juokėsi Andrius.

 

 

Naujausiose Andriaus fotografijose – arkliai.

Naujausiose Andriaus fotografijose – arkliai.

Į projektą įtraukė arklius
Sakoma, kad apetitas atsiranda bevalgant. Andrių ir jo projektą „Underlook“ būtų galima apibūdinti lygiai taip pat. Iš apačios nufotografavęs kates, šunis, triušius ir matydamas, kad susidomėjusių žmonių daugėja, Andrius nusprendė imtis šio to didesnio ir sumanė iš apačios, užkėlęs ant stiklo, nufotografuoti arklius. Pasak vaikino, į projektą „Underlook“ jis sąmoningai įtraukdavo tik smulkius ir nedidelius gyvūnus, kuriuos galėdavo atlaikyti jo turimas stiklas. Todėl Andrius suprato, kad norint nufotografuoti arklius teks atsakingai padirbėti.
– Iš pradžių galvojau, kad tai apskritai neįmanoma, tačiau ta mintis tiek ilgai sukosi mano galvoje, kad ėmiausi realių veiksmų. Išėjau iš darbo ir pradėjau organizuoti fotosesiją. Teko surasti tinkamą vietą, įrengti studiją, užsakyti pagaminti stiklą, kuris galėtų išlaikyti tokį sunkų gyvūną, kadangi paprastai tokių niekas negamina. Taip pat surasti ir arklių, kurie galėtų pozuoti, – prisiminė fotografas.
Stiklą, ant kurio buvo fotografuojami arkliai, Andrius vis dėlto surado. Jis buvo 3 metrų ilgio, 175 cm pločio ir 30 mm storio. Andriaus teigimu, iš tiesų tai ne vienas, o net trys grūdinti stiklai. Pagal atliktus skaičiavimus toks stiklas buvo tinkamas atlaikyti didžiulį svorį, taigi ir arklį, todėl baimės, kad stiklas arkliui užlipus sutrūks, nebuvo. Didesnį nerimą fotografui kėlė patys arkliai. Andrius baiminosi, ar arkliai išdrįs lipti ant paviršiaus, kuris yra permatomas ir slidus. Iš tiesų, iš 8 fotosesijoje dalyvavusių arklių ant stiklo nufotografuoti pavyko tik penkis. Kiti, pasak Andriaus, tiesiog bijojo lipti ant „niekur“. Nepaisant to, pakako ir 5 arklių, kad „Under-horse“ (angl. „arkliai iš apačios“) projekto nuotraukos išvystų dienos šviesą. Anot vaikino, labiausiai už tai dėkoti reikėtų fotosesijos komandos nariams – dresuotojams, kurie labai stengėsi, kad arklys ne tik užliptų ant stiklo, bet ir stovėtų skirtingomis pozomis. Pasak Andriaus, šioje vietoje labai padėjo cukrus, kuris yra didžiausias arklių skanumynas.
Kaip ir reikėjo tikėtis, Andriaus fotografijos iš apačios ir vėl sulaukė didelio susidomėjimo. Tik šį kartą dėmesys buvo dar didesnis.
Apie projektą „Under-horse“ vis dar kalbama radijo stotyse, apie Andrių rengiami televizijos reportažai, rašomi straipsniai ir spausdinamos jo projekto nuotraukos. Apie iš Marijampolės kilusį fotografą taip pat rašė didžiausi Britanijos, Skandinavijos laikraščiai. Andrius džiaugiasi tokia tarptautine projekto sėkme, tačiau labai nesididžiuoja. Sako tiesiog nuoširdžiai darantis tai, kas jam patinka, o kai dirbi nuoširdžiai, sėkmė ateina pati.

 
Svajoja nufotografuoti tigrus
Įgyvendindamas kiekvieną naują projektą Andrius sau kelią tikslą išmokti kažką naujo ir nuolat tobulėti, todėl nuotraukų serija „Under-horse“ išplito ne tik skaitmeniniu, bet ir popieriniu pavidalu. Popierinių arklių ir kitų jo iš apačios fotografuotų gyvūnų nuotraukų galima įsigyti jo interneto puslapyje www.getunderlook.com.
Anot Andriaus, įgyvendinęs projektą „Under-horse“ jis įsitikino, kad labai norint ir tikint savo idėja galima padaryti beveik neįmanomus dalykus, todėl dabar svarsto galimybę iš apačios fotografuoti tigrus.
– Projektą pradėjau nuo mažų kačių fotografavimo, o dabar būtų įdomu pamatyti, kaip iš apačios atrodo didelės katės – tigrai. Būtų smagu bandyti juos sudominti, pamatyti, kaip gyvūnai reiškia emocijas kūnu ir jas nufotografuoti. Artimiausiuose planuose yra būtent tigrai, tačiau apskritai kalbant norėčiau iš apačios nufotografuoti kuo daugiau ir įvairesnių gyvūnų, – planais dalijosi iš Marijampolės kilęs fotografas Andrius Burba.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.