Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Andrius Vyšniauskas: „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“

Marijampolės savivaldybės Tarybos nario Andriaus Vyšniausko marijampoliečiams pristatinėti nereikia. Miestelėnams jis puikiai žinomas ne tik dėl to, kad dalyvavo Seimo ir savivaldos rinkimuose, bet ir dėl aštrių pasisakymų viešoje erdvėje, „švogerizmo“ kritikos, drąsos, savos nuomonės gynimo.

Andrius aktyvus Marijampolės savivaldybės Tarybos posėdžiuose.

Andrius aktyvus Marijampolės savivaldybės Tarybos posėdžiuose.

Politika susidomėjo anksti
Andrius pasakoja, kad dar besimokydamas 6-ojoje vidurinėje (dabar Sūduvos gimnazija) pradėjo domėtis politika. Tėvų namuose nė vienas vakaras neprabėgdavo be prie vakarienės stalo įjungtų žinių, o kartu ir gyvo politinių aktualijų aptarimo. Mokykloje jam labiausiai sekėsi istorija. Andrius dėkingas šauniems mokytojams Vaidai ir Sauliui Pituškams, kurie savo mokinius pratino domėtis politika ir skatino sveiką diskusiją apie politines idėjas ir kasdienybės įvykius. Tai buvo ypač svarbu tuo metu, kai Lietuva stojo į NATO ir ES. „Visi buvome užsidegę, ir mano kartai šis laikotarpis neabejotinai tapo politinės brandos pamatu“, – sako jis.
Po mokyklos A. Vyšniauskas rinkosi tarp keturių studijų krypčių: teisės, politikos mokslų, ekonomikos ir istorijos. Galiausiai pasirinko politikos mokslų studijas Vytauto Didžiojo universitete. Anot Andriaus, tai buvo vienas geriausių pasirinkimų jo gyvenime.
Dar mokykloje jis tapo Jaunųjų konservatorių lygos aktyvistu. Tai buvo labiau praktinė politikos mokykla, didele dalimi atvedusi Andrių iki šiandienos. „Įstojęs į politikos mokslų studijas ir aktyviai dalyvaudamas Jaunųjų konservatorių lygoje nė akimirką nedvejojau, kad politika yra mano kelias, kurį renkuosi“, – sako jis.
Studijų metais Andrius pradėjo dirbti su žinomais politikais: Andriumi Kubiliumi, Gabrieliumi Landsbergiu, Arvydu Vidžiūnu, Valdu Pilecku, Mykolu Majausku ir kitais. Iki šiol pagalba kitiems politikams jų kovose yra jo tiesioginė darbinė veikla.

 

Andrius jau studijų metais pradėjo dirbti su žinomais politikais. Su Gabrieliumi Landsbergiu.

Andrius jau studijų metais pradėjo dirbti su žinomais politikais. Su Gabrieliumi Landsbergiu.

Išmanymas ir kompetencija neatsiejami nuo politikos
Andriaus įsitikinimu, politikui svarbiausias bruožas yra išmanymas, kompetencija. Geras politikas turi turėti savo praktinio supratimo sritį (užsienio politika, ekonomika, socialiniai reikalai ar pan.) ir būti puikus tos srities žinovas. Andriaus sritys – ūkis ir socialinė politika.
„Matau daugybę politikų, kurie moka gražiai šypsotis, bet už tos šypsenos nėra jokios minties. Tokie politikai, mano įsitikinimu, yra nereikšmingi statistai. Mygtukų spaudytojai posėdžiuose, kurie tiesiog užima vietą tų, kurie turėdami supratimo galėtų daug nuveikti“, – sako jis.
Andriaus manymu, politikui taip pat svarbu mokėti komunikuoti su žmonėmis. Jei turi idėją, bet negebi jos pateikti – pasitikėjimo nesulauksi, idėja liks neįgyvendinta. Jam teko sutikti nemažai politikų, kurie išmano savo sritį, daug dirba ir turi ką pasakyti, bet to tiesiog nepadaro, nes nesugeba. „Retai kada tokį politiką galima bendravimo įgūdžių išmokyti. Šiuos įgūdžius turi arba ne. Galima tik patobulėti, apšlifuoti“, – įsitikinęs jis.
Pasak Andriaus politikas turi turėti ir vadybinių, organizacinių gebėjimų. Ypač jeigu siekia aukščiausių pozicijų, nes anksčiau ar vėliau teks vadovauti kokiai nors institucijai. Tai greičiausiai ir bus lemiamas momentas, kai politikas įrodys, ar iš tikrųjų jis yra vertas žmonių suteikto mandato. Tačiau pats svarbiausias dalykas, Andriaus manymu, asmeninės dorybės. Sąžiningumas, tiesos sakymas, valingumas, drąsa – tai dorybės, kurias tiesiog privalo turėti geras politikas. Tačiau šiandien tai yra retenybė. Tikriausiai todėl ir geri politikai yra retenybė.

Nesigaili pasirinkęs politiko kelią
Paklaustas, ar nesigaili pasirinkęs politiko kelią, Andrius sako, kad ne. Tiesa, kartais susimąsto, kaip būtų, jeigu būtų nusprendęs studijuoti, pavyzdžiui, inžineriją. „Visuose darbuose laikausi nuostatos, kad jei kažką pradėjai, tai nesvarbu, kaip pats jautiesi – gerai ar blogai, reikia baigti iki galo“, – sako jis.
Šalia politikos ir su politika Andrius apie dvidešimt metų. Tai lyg šeimos tradicija. Jo tėtis visados buvo aktyvus Tėvynės Sąjungos narys, dirbo Sasnavos seniūnu. Pasak Andriaus, per studijas ir praktinius patyrimus teko pamatyti įvairius politikos veidus. Tad nėra taip, kad kokie nors nutikimai ar sunkumai jį stebintų. „Tiesą pasakius sunkiausia būna ne tada, kai laimi, pralaimi ar yra kokia nors krizinė situacija. Dažnai būna tiesiog fiziškai sunku, kai turi keltis anksti, gulti vėlai ir visą dieną praleisti pokalbiuose su žmonėmis. Ypač per rinkimus. Tai sunkiausia dalis, tačiau ją atperka nuoširdžios pažintys, pagiriantis žodis ar draugai, kuriuos per tą laiką įgyji“, – pasakojo A. Vyšniauskas.
Jo manymu, atlaikyti puolimą ir kritiką padeda mąstymas. Politikas turi daug mąstyti apie tai, kas vyksta, kodėl, ką darys konkurentai, ko gali tikėtis ir t. t. Įvertinti savo silpnybes ir stiprybes. Jei tai padarai – kritikai neužklups nepasiruošusio, ir tai padės atsilaikyti.
„Yra ir dar vienas svarbus dalykas, kurį rekomenduoju visiems politikos keliu žengiantiems: jei suklydai ar padarei kokią nors nesąmonę – drįsk tai iškart pripažinti ir atsiprašyti. Tai padarius visados bus lengviau, nei bandyti išsisukti ar meluoti.

Jaunimas turi dalyvauti politikoje
Paklaustas, ar jauniems žmonėms, kurie dar mokosi mokyklose, universitetuose, patartų rinktis politiko kelią, Andrius sako: „Aš nerekomenduoju tapti politiku ar politike. Aš tiesiog prašau visų jaunų žmonių dalyvauti politikoje, savo valstybės valdyme, jungtis prie tradicinių politinių partijų, netingėti diskutuoti ir išbandyti politiko duoną. Mūsų valstybei reikia jaunų žmonių su naujomis idėjomis ir veržliu požiūriu. Tegul nesupyksta vyresni, tačiau aš nuoširdžiai manau, kad Lietuvos politika reikšmingai pasikeis tada, kai pasikeis kartos. Sovietinių įpročių, kultūros ir „politikos darymo“ neliks tada, kai visa tai keis vakarietiškoje erd­vėje susiformavę įpročiai, kultūra ir politikos suvokimas“.

 

Andrius su sužadėtine Inga mėgsta keliauti.

Andrius su sužadėtine Inga mėgsta keliauti.

Laisvalaikis ir darbas siejasi
Paklaustas apie dabartinę savo veiklą, Andrius sako, kad šiandien daugiausia laiko skiria trims dalykams: būsimiems rinkimams, naujoms idėjoms Marijampolėje ir šeimai. Šalia aktyvios marijampolietiškos politikos jis turi ir savo darbinę veiklą – tai politinė komunikacija, politinių sprendimų ruošimas ir rinkimų kampanijos. „2019 m. rinksime merą, prezidentą ir europarlamentarus. Save matau vaidmenyje žmogaus, kuris sieks padėti Marijampolei išsirinkti naują, veržlų, dešiniųjų pažiūrų merą, ragins Lietuvą rinktis modernią ir savo pažiūromis tvirtą Prezidentę ir iš visų jėgų dirbs, kad šį kartą į Europos Parlamentą išsiųstumėme keletą labai patyrusių politikų, gebėsiančių atkakliai ginti mūsų šalies interesus“, – sako jis.
Pasak Andriaus, likusią kadencijos Marijampolės savivaldybės taryboje dalį jis praleis siūlydamas įvairias, gal kartais netgi keistas, bet tikrai mūsų savivaldybei būtinas idėjas, reformas. Jo įsitikinimu, Marijampolės savivaldybei reikia kitokio požiūrio, rimto postūmio, nes valdžios stagnacija jau juntama tiesiog ore. „Noriu išjudinti savo miestą, savo žmones“, – apie planus pasakoja jaunasis politikas.
O svarbiausias dalykas, anot Andriaus, jo ateityje – tai šeima. Atėjo laikas, kai norisi sėslumo ir daugiau ramybės. „Esu susižadėjęs su nuostabia mergina, kurią labai myliu. Todėl ir sakau, kad šeima yra svarbiausias mano artimiausio laikotarpio tikslas, kuriam skirsiu daugiausia laiko“, – atviravo And­rius.
Pasak Andriaus, jo laisvalaikis ir darbas dažniausiai susipina. Tačiau laisvesnes akimirkas tarp darbų jis stengiasi praleisti arba sportuodamas, arba su kokia nors gera profesinės literatūros knyga. O jei laiko daugiau – kelionės yra neabejotinas jo su Inga pasirinkimas. Kuo tolimesnės, tuo geresnės.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.