Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Anglijoje dirba chemijos korepetitoriumi

Rygiškių Jono gimnazijos abiturientui Liudvikui Akeliui akademinė visuomenė prognozavo mokslininko kelią. Tiksliuosiuose moksluose Liudvikas būdavo nepralenkiamas, šalies, Europos olimpiadų nugalėtojas. Vunderkindu dažnai pavadinamo jaunuolio „arkliukas“ buvo chemija, tad nieko nestebino, kai 2011 metais baigęs gimnaziją įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti chemijos mokslų.

Liudvikas vasarą žada grįžti į Lietuvą.

Liudvikas vasarą žada grįžti į Lietuvą.

Studijuodamas Vilniuje Liudvikas lengvai rasdavo darbo, kuris irgi „rišosi“ su chemija. Jis dirbo pramoginius renginius organizuojančioje įmonėje. Intelektualių pramogų mėgėjus vaikinas su draugu linksmindavo demonstruodami dalykus, susijusius su chemija, fizika.
„Skystas azotas – labai linksmas dalykas, su šia medžiaga galėdavai prigalvoti visko. Tai buvo smagi veik­la“, – pasakoja Liudvikas. Dvejus metus jis dirbo Chemijos fakulteto vienoje iš organinės sintezės laboratorijų mokslinį darbą. Sintetindavo junginius. Neišdildomą įspūdį Liudvikui paliko po trečio kurso keturis mėnesius trukusi stažuotė Prancūzijoje.
Stažuotė Prancūzijoje sužadino smalsumą ir norą pasižvalgyti po pasaulį, atrasti tai, ko dar nežino, pamatyti tai, ko nematė. Todėl įgijęs chemijos bakalauro diplomą nusprendė nebetęsti magistro studijų Lietuvoje, o vykti į užsienį. Liudviko draugė Gabija, kraštovaizdžio architektė, turėjo darbą Anglijoje, ten ji studijuoja magistrantūroje, tad kartu su ja išvažiavo ir Liudvikas. Jie įsikūrė Šriusberio (Shrewsbury) mieste, trys valandos kelio nuo Londono. Šriusberyje gyvena apie 70 tūkst. gyventojų.
Liudvikas pradėjo dirbti po dviejų savaičių. Įsidarbino kavinukėje, kur gamindavo kavą, nurinkdavo nuo stalų indus. Šį darbą dirbo pusę metų, vis ieškodamas, kur galėtų įsidarbinti pagal specialybę. Po kurio laiko su juo, kadangi buvo pateikęs duomenis, susisiekė Henrietė, vadovaujanti korepetitorių įdarbinimu užsiimančiai bendrovei. Norint gauti šį darbą teko pateikti nemažai dokumentų apie studijas, save, ar nesi policijos įskaitoje, kad moksleiviams, su kuriais dirba mokytojas, būtų garantuotas saugumas. Susitvarkęs formalumus Liudvikas pradėjo papildomai mokyti abiturientus chemijos. Pasak jo, pravertė mokykloje ir universitete įgytos žinios, teko ir papildomai pasimokyti naujų dalykų, ruoštis pamokoms.

Mokydamas chemijos jis susirado dar vieną darbą pagal specialybę. Įsidarbino chemijos įmonėje „Smithers Rapra“, kurios veiklos sritis – polimero analizė, konsultacijos. Liudvikas dirbo cheminės analizės skyriuje. „Darbas daugiausia praktinis, standartų ruošimas, mėginių paruošimas. Labai daug dirbama su reguliaciniais projektais, atliekami tyrimai, kurių rezultatai turi teisinį statusą. Vykdoma daug auditų, darbas atsakingas, pagal grafiką. Buvo įdomu, Lietuvoje nieko panašaus nerasčiau“, – apie darbą gamykloje pasakojo Liudvikas.

Laisvalaikiu Liudvikas keliauja į kalnus.

Laisvalaikiu Liudvikas keliauja į kalnus.

Darbo užmokestis – pakankamas, už valandą vaikinas gaudavo 9 svarus, per metus – 18 tūkstančių svarų, bet jam iš darbo reikėjo ne tik užmokesčio, o ir įdomumo, naujumo. Tad palyginti monotoniškas darbas gamykloje, vyresnio amžiaus kolektyvas gimdė nuobodulį. „Norėjosi naujos patirties, o kai tie įdomūs dalykai kartojasi, tampa įprasti ir nuobodūs“, – pasakojo Liudvikas.
Pinigai jaunuoliui nebuvo svarbiausia. Anot jo, su uždarbiu ten viskas gerai. Su Gabija jie labai greitai nusipirko automobilį. „Jeigu rūpintumeisi turtais, galėtum pirkti ir butą, namą, dirbant pinigų pakanka“, – pasakoja vaikinas. Tik jam svetimoje šalyje labai trūksta bendravimo, draugų, artimų savo siela, pomėgiais. „Net neturiu su kuo pagroti bosine gitara“, – sakė vaikinas.
Jis pradėjo ilgėtis Vilniaus, tos įprastos aplinkos, bendraminčių, draugų. Pasak Liudviko, Anglijoje vis tiek jautiesi svetimas. Šriusberis – gražus, tvarkingas miestas, bet tai pensininkų miestas, jaunimui nuobodu. Liudvikas juokauja, kad darbą Anglijoje lengviau rasti negu draugų. Gali bendrauti tik su tautiečiais. Ir tai ne visada tas bendravimas malonus. Pasak vaikino, teko sutikti tokių lietuvių, dėl kurių buvo gėda. Tokia izoliacija jauną žmogų liūdina. Tad iš darbo gamykloje jis išėjo. Pasiliko tik mokymą. Šiuo metu, prieš baigiamuosius egzaminus, išaugusi papildomo mokymo paklausa. Liudvikas turi 7 mokinius, per savaitę po 2–3 pamokas. Už valandą mokymo jis gauna 21–22 svarus.
Vasaros pradžioje Liudvikas ketina grįžti į Lietuvą, jeigu planai nepasikeis. Sumanymo Anglijoje baigti chemijos magistro studijas teko atsisakyti, nes nerado tokios vietos, kur studijas galėtų derinti su darbu. Galbūt magistro studijas tęs Vilniuje, bet dar nenusprendęs. Tiesiog, anot jo, nesinori vergauti vien pinigams, daiktams, nes tai nėra gyvenimas. Norisi gyventi visavertį, įdomų gyvenimą. Brūkšnys chemijos mokslams nepadėtas, tik savojo kelio paieškos susideda iš daugelio takelių, nes yra iš ko rinktis.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.