Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Apsispręsti padeda ir tėvai, ir būreliai bei kursai

Kas nulemia, kad žmogus pasirenka būtent tą, o ne kitą profesiją ar specialybę? Koks idealiausias kelias ieškoti tikrojo savo pašaukimo?

Kaip neseniai teko skaityti tinklapyje www.mokslas.net paskelbtame viename rašinyje, Lietuvos gyventojų vaikų ir jaunimo apsisprendimui vis dar daugiausia įtakos – net 83 proc. – turi tėvų nuomonė ir pačių vaikų mokymosi rezultatai (84 proc.). Priimant sprendimus daugeliu atvejų, be abejo, atsižvelgiama į vaikų gabumus, polinkius, interesus, ateities planus, taip pat šeimos tradicijas, psichologų, o kartais net ir į astrologų rekomendacijas. Na, o vaikų gabumai ir polinkiai dažniausiai išryškėja jiems tebesėdint mokyklos suole ir dalyvaujant popamokinėje veikloje. Juk nesistebime, kad muzikos mokyklą baigę ar sporto mokyklą lankę jaunuoliai renkasi studijas, pavyzdžiui, muzikos ir teatro akademijoje, konservatorijose ar sporto universitete.

 

K. Dembinskienės teigimu, maisto gamyba ir šeima yra didžiausios jos gyvenimo aistros.

K. Dembinskienės teigimu, maisto gamyba ir šeima yra didžiausios jos gyvenimo aistros.

Veikia 60 neformaliojo  vaikų švietimo programų
Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėja Asta Vaznienė, pakalbinta „Suvalkiečio“, teigė, kad nūdienos moksleivių poreikius ir pomėgius atitinkantys būreliai, pavyzdžiui, robotikos, programavimo, biotechnologijų, informacinių technologijų, konstravimo ir t. t., veikia mokyklose. Į vaikų ir jaunimo poreikius, A. Vaznienės teigimu, orientuotos ir neformaliojo vaikų švietimo programos, nes jos kaip tik skirtos mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikiams tenkinti, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.
Marijampolės savivaldybėje neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo Meno ir Sporto mokyklos, Marijampolės moksleivių kūrybos centras, krepšinio klubas „Kadis“, sporto centras „Sūduva“, Lietuvos šachmatų mokykla, Pet­ro Kriaučiūno viešoji biblioteka, Lietuvos skautija, jūrų skautija „Divytis“, Lietuvos šaulių sąjunga, VšĮ „Sveikatingumo idėjos“, Laisvalaikio ir užimtumo centras, Marijampolės kultūros centras, asociacijos „Atviras mikrofonas“, Intelektinio kapitalo ugdymas ir Inovatyvaus moksleivių papildomo ugdymo tinklas, Marijampolės kyokušin karatė klubas „Tornadas“, taip pat laisvieji mokytojai ir t. t.
Marijampolės savivaldybėje realizuojama net 60 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų neformaliojo vaikų švietimo programų: „Lyderystės ABC“, „Kompiuterinis grafinis dizainas“, „Muzikinės technologijos“, „Jaunieji verslininkai“, „Jaunieji žurnalistai“, „Programavimas ir žaidimų kūrimas su „Python“ Marijampolėje“, „Judrieji ir tautiniai žaidimai“, kalbų klubai ir kitos.
Marijampolėje, be to, veikia daug jaunimo organizacijų, į kurias įsiliejęs iniciatyvus ir veržlus žmogus turi galimybę save išbandyti įvairiausiose veiklose – nuo jaunimo laisvalaikio organizatoriaus iki jaunojo politiko. Vien Marijampolės jaunimo organizacijų taryba „Apskritas stalas“ vienija kone dvi dešimtis jaunimo centrų, klubų, asociacijų ir pan.
Virėjų-konditerių kursai labai populiarūs
Šiandien išsamiau papasakosime apie naują veiklą Moksleivių kūrybos centre veikiančiame Marijampolės atvirame jaunimo centre (MAJC). Nuo šių metų rudens jame vyksta jaunųjų virėjų-konditerių kursai, kuriuos 8–12 metų vaikams ir 12–18 metų jaunuoliams veda marijampolietė profesionali konditerė Kristina Dembinskienė.
„Labai gerai, kad vaikai laisvalaikiu sportuoja, mokosi piešti ir groti, – sako trejų metukų dukrelę šiuo metu auginanti ir Marijampolės kolegijoje viešojo maitinimo studijas bebaigianti Kristina. – Tačiau mano įsitikinimu, kiekvienam vaikui nė kiek ne mažiau svarbu yra žinoti, kaip ir iš ko gaminami įvairūs patiekalai, kokie maisto produktai tarpusavyje dera, o ko apskritai patartina nevartoti. Kitas dalykas – kad įvairių patiekalų gamyba nėra tik maisto produktų maišymas vienas su kitu ir galutinio produkto suvartojimas. Tai – ir filosofija, ir menas, ir higiena. Pagaliau tai – ir suvokimas, kokie procesai vyksta vienas po kito. Be to, čia, Atvirame jaunimo centre, vykstančiuose užsiėmimuose labai svarbu ir kitkas – kad visi tie procesai vyksta dirbant komandoje.“
K. Dembinskienė jaunųjų virėjų-konditerių kursus veda savanoriškais pagrindais. Energinga idėjų nestokojanti jauna moteris MAJC metodinio darbo vadovui Martynui Andriukevičiui organizuoti tokius kursus pasisiūlė norėdama bendrauti su maisto gamyba besidominčiais vaikais, jaunimu ir jiems suteikti profesionalių žinių. Kristina neslepia ir jai pačiai aktualaus tokios savanorystės niuanso. Rengdamasi kiekvienam kartą per savaitę vykstančiam užsiėmimui ji privalo išstudijuoti įvairiausius niuansus ir pasirengti patiems netikėčiausiems jaunųjų kursų dalyvių klausimams.
„Vaikai yra labai protingi, labai imlūs visokioms idėjoms, – teigia K. Dembinskienė. – Į kursus jie dažnai ateina prisižiūrėję garsių virtuvės šefų vedamų laidų, su savo idėjomis. Rengdamasi kiekvienam naujam susitikimui aš pati esu priversta domėtis visokiomis naujienomis ir tobulėti.“

 

Kristina sugeba sudominti ir suvaldyti į kursus atėjusius paauglius.

Kristina sugeba sudominti ir suvaldyti į kursus atėjusius paauglius.

Suprato būtinybę mokytis
Kristina neslepia, kad jos gyvenime buvo ir toks periodas, kai visai nenorėjo mokytis. „Užuot galvojusi apie mokslus ir studijas, aš įsidarbinau vienoje Marijampolės konditerijos įmonėje, joje dirbau net dešimt metų ir buvau laiminga, – atviravo moteris. – Juolab kad darbas man patiko, sekėsi ir aš gana lengvai įgijau konditerės darbo pagrindus.“
Paskui atėjo laikas, kai Kristina ėmė pati domėtis konditerijos ir maisto produktų gamybos subtilybėmis. Dar vėliau, jau augindama namuose dukrelę, suvokė, kad ateityje turėdama pakankamai patirties, bet neturėdama jokio apie išsilavinimą liudijančio dokumento sunkiai galės realizuoti savo profesines ambicijas.
„Kad aš darbšti ir daug ką sugebu, pati puikiai žinau, – sako jauna moteris. – Tik norėdama įsidarbinti to savo žinojimo potencialiam darbdaviui ant stalo nepadėsiu. Tad augindama dukrelę nutariau studijuoti ir tokiu sprendimu dabar labai džiaugiuosi. Studijos dar labiau išplėtė mano akiratį ir žinių bagažą. Be to, ir dukrelė užaugusi neturės pagrindo man pasakyti: „Mama, aš nenoriu mokytis. Juk tu irgi nesimokei ir nepražuvai. Nepražūsiu ir aš.“

M. Andriukevičiaus nuomone, jaunųjų virėjų-konditerių kursai gali būti puiki edukacinė programa.

M. Andriukevičiaus nuomone, jaunųjų virėjų-konditerių kursai gali būti puiki edukacinė programa.

Įsirengs modernią virtuvę
Marijampolės moksleivių kūrybos centre R. Juknevičiaus gatvėje veikiančiame MAJC vykstančius jaunųjų virėjų-konditerių kursus šiuo metu lanko 20 vaikų ir jaunuolių. Į vyresniųjų grupės užsiėmimus dvi mergaitės atvažiuoja iš Igliaukos, dvi – net iš Kalvarijos. Tokie kursai vaikams ir jaunimui, M. Andriukevičiaus teigimu, yra naujovė ir bent jau mūsų krašte vyksta tik Marijampolėje. Juos lankyti pageidaujančio jaunimo atsirado net Vilkaviškyje, bet šiuo metu priimti daugiau lankytojų bent jau į jaunesniųjų grupę galimybių neturi. Mat K. Dembinskienės pasiūlymą savanoriškais pagrindais surengti kursus geranoriškai sutikusios Marijampolės moksleivių kūrybos centro direktorės Nijolės Pileckienės ir MAJC vadovo M. Andriukevičiaus rūpesčiu centro patalpose įrengtoje virtuvėje dirbti su daugiau nei dvylika vaikų jau būtų per sunku.
Vis dėlto artimiausiu metu viso pastato laukia renovacija, tad bus įrengta ir moderni virtuvė. Nuo 2018 metų sausio į jaunųjų virėjų-konditerių kursus planuojama pakviesti dar vieną jaunimo grupę. Be to, MAJC užmezgė ryšius su Maisto banku, tad yra minčių į maisto gamybos kursus pakviesti socialiai remtinose šeimose augančius vaikus. Juos pamokyti, ką galima pasigaminti iš pačių paprasčiausių ir daugeliui prieinamų produktų, pavyzdžiui, obuolių. Tai pat stengtis šiems vaikams skiepyti ir sveikos mitybos principus.
Šiuo metu vykstančiuose užsiėmimuose K. Dembinskienė kursų dalyviams stengiasi atskleisti ne tik įvairių patiekalų gamybos paslaptis, bet ir skatina juos į maisto gamybos procesą žiūrėti išradingai ir kūrybiškai, improvizuoti. Kursų dalyviai taip pat mokomi higienos taisyklių ir komandinio darbo. Vieno užsiėmimo metu vaikams buvo skirti tam tikri vaidmenys – tiekėjo, sandėlininko, higienos, darbų saugos specialisto ir t. t. Į juos jaunieji kursų dalyviai taip įsijautė, kad buvo net smagu žiūrėti.
Pasakodama apie kursus, K. Dembinskienė pabrėžė, kad juose dalyvaujantiems vaikams stengiasi skiepyti sveikos mitybos principus. Pavyzdžiui, pasakodama apie šokolado gamybą, kursų dalyvių pasiteiravo, kokį šokoladą jie labiausiai mėgsta. Daugumos atsakymas buvo: „pienišką“. Užsiėmimo metu vaikams akivaizdžiai pademonstravus, kiek pieniškame šokolade yra tikro šokolado, o kiek pieno ir aliejaus, ne vienas išsakė nuomonę, kad jei žmonės žinotų, kokie priedai dedami į kai kuriuos produktus, jie tikrai valgytų ne viską.

 

Susidomėjo veganiška mityba
Kalvarijoje gyvenanti 16 metų Justė Klimaitė, MAJ centre pakalbinta „Suvalkiečio“, teigė, kad jaunųjų virėjų-konditerių kursais susidomėjo norėdama įgyti žinių apie naujausias maisto gamybos technologijas ir kitas naujoves. Justės teigimu, sukiotis virtuvėje ir maišyti tešlą jai patiko nuo mažens, o maždaug prieš ketverius metus ji pradėjo daugiau domėtis konditerija ir kepti pyragus. Kadangi jau kuris laikas Justė yra veganė, gilinasi, kokius desertus, pyragus ir tortus galima pagaminti tokį mitybos būdą pasirinkusiems žmonėms. Tiesa, draugams ir pažįstamiems mergina prikepa ir įprastų skanėstų.
Ateityje Justė teigia ketinanti studijuoti dietetiką ir tapti dietiste – sveikatos priežiūros specialiste. Ji taip pat neatmeta galimybės namuose užsiimti konditerija.
Kartu su Juste jaunųjų virėjų-konditerių kursus lankanti jos draugė Ema yra vegetarė. Kursų vadovė K. Dembinskienė sako, kad šių merginų dalyvavimas, žinios praplečia ir kitų kursų dalyvių akiratį. MAJC vadovo M. Andriukevičiaus teigimu, Kristinos iniciatyva vaikams ir jaunimui organizuoti jaunųjų virėjų-konditerių kursus parodė, kad ir maisto gamyba gali būti puiki edukacinė programa.

 

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.