Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Aš negaliu nieko neveikti“

Aistė geriausiai jaučiasi, kai turi begalę veiklos.

Aistė geriausiai jaučiasi, kai turi begalę veiklos.

Aistė Jaudegytė, Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, savanorių veikloje dalyvauja jau trečius metus. Anot Aistės, savanoryste ji užsiima, kai tik lieka laisvo laiko, kai atranda ką nors įdomaus. O to laisvo laiko, ypač per mokslo metus, Aistė praktiškai neturi.
Mergina mokosi gerai ir dar turi daugybę pomėgių ir užsiėmimų. Šiais metais Aistė baigė muzikos mokyklą. Keletą metų lankė Marijampolės dramos teatro studiją „Nauja karta“, kur repeticijos prieš premjerą būdavo vos ne kasdien. Aistė sako su teatru jau atsisveikinsianti, nes nerimauja dėl mokslų, kad gali visur nesuspėti. „Šiais mokslo metais susitelksiu į mokslus“, – sako Aistė. Be to, jų mylima režisierė ir studijos vadovė išvyksta į Vilnių.
Gimnazijoje Aistė taip pat turi daug popamokinės veiklos. Lanko žurnalistų būrelį, kuris ruošia mokyklos mokinių internetinę svetainę. „Rašome apie mokyklos aktualijas, renginius, iškylančias problemas, kalbiname buvusius mokinius“, – pasakoja abiturientė.
Savanorystę Aistė atrado išsikalbėjusi su draugais prieš maždaug trejus metus. Aistės nuomone, tai pats geriausias laiko leidimo būdas. Visko gali gauti nemokamai: žinių, patirties, susipažinti su naujais žmonėmis, įdomiai leisti laiką.
Pirmoji savanorystės patirtis Aistei buvo dar besimokant Marijonų gimnazijoje. Ji priklausė gimnazijos mokinių tarybai, kuriai reikėjo rūpintis kitų moksleivių gerove ir užimtumu, organizuoti įvairius renginius.

Vaikų stovykloje Aistė išmoko bendrauti su mažaisiais stovyklautojais.

Vaikų stovykloje Aistė išmoko bendrauti su mažaisiais stovyklautojais.

Praėjusią vasarą Aistė savanoriavo Marijampolės apskrities ligoninėje. „Mūsų klasei buvo surengta ekskursija po ligoninę. Jos metu ir išgirdome, kad vasarą į ligoninę galime ateiti padirbėti kaip savanoriai. Kadangi aš planavau studijuoti mediciną, tad man savanorystė ligoninėje buvo galimybė pasitikrinti, ar tikrai tai mano kelias, ar man reikėtų rinktis medicinos studijas“, – pasakoja Aistė. Anot merginos, būtent po mėnesio savanoriavimo ji suprato, kad medicina – ne jai.

Aistė kaip savanorė dirbo ir vaikų stovykloje. Tiesiog socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė informaciją, kad Vilkaviškio rajone organizuojama stovykla vaikams nuo 8 iki 15 metų. Organizatoriai kvietė savanorius dirbti su vaikais. Buvo atostogos, o Aistė sako labiausiai nemėgstanti neveikti nieko, tuomet jai tiesiog negera, tad su džiaugsmu vyko į stovyklą. Pasak merginos, teko dirbti viską. Prižiūrėti jaunuosius stovyklautojus. Mažesnius net saugoti nuo peštynių. Organizuoti jiems įvairius žaidimus, užsiėmimus, kad nenuobodžiautų, įtraukti visus į kokią nors veiklą.

Žolinė Vilkaviškyje, kur Aistė organizavo mini olimpines žaidynes.

Žolinė Vilkaviškyje, kur Aistė organizavo mini olimpines žaidynes.

„Iš pradžių buvo gana sunku, man reikėjo prie vaikų priprasti, jiems prie manęs. Nebuvau dirbusi su tokio amžiaus vaikais, neturėjau jokios patirties. Paskui viskas įsivažiavo, buvo smagu ir man, ir stovyk­lautojams. Tikrai nesigailėjau, kad vykau“, – pasakojo Aistė.
Kaip savanorė Aistė praėjusiais metais ir Vilkaviškio rajono Virbalio miestelyje talkininkavo Žolinės šventėje. „Mūsų pareiga buvo užimti šventės dalyvius, ypač mažuosius, organizuoti jiems mini olimpines žaidynes“, – pasakojo mergina. Aistei smagu, kad pavyko susirinkusius įtraukti į varžybas, kad žmonės noriai dalyvavo, ypač vaikai. Savanorės išdalijo daugybę prizų. „Aišku, pavargome labai, kaip šiandien atsimenu, kad buvo labai karšta diena, vos pastovėjome ant kojų. Bet nuovargis praeina, o geri įspūdžiai išlieka“, – teigia Aistė.
Šią vasarą, nors ir dirba, Aistė taip pat randa laiko savanorystei. Ji užsiregistravo savanore į Andriaus Tapino organizuojamą Laisvės pik­niką, kuris vyks rugpjūčio 26 dieną Kauno Nemuno saloje. Renginys skirtas visai Lietuvai, smagus, nemokamas, prasmingas ir pilietiškas, Aistė užpildė savanorės anketą ir laukia atsakymo. Mergina neslepia norinti pakliūti į šį renginį, nes jis labai įdomus. Suvažiuoja daug įdomių žinomų žmonių, o renginio esmė – idėjos, kaip keisti gyvenimą Lietuvoje, kad jis visiems mums būtų mielesnis, geresnis. „Tai nepaprastai įdomi patirtis, nauji žmonės, naujos drąsios mintys“, – su užsidegimu pasakoja Aistė.
Mergina sako, kad jai nuolat reikia veiklos. Jeigu jos nėra, ji nuobodžiauja, visokios mintys ima lįsti į galvą. „Kai aš užimta, jaučiuosi gerai“, – teigia ji. Aistė niekada nelaukia, kol kas nors pasiūlys kokią veiklą, kažką suorganizuos, užims, viską daro pati, ieško, o ieškantiems gyvenimas visada nutiesia tiltus.

Nuotraukos iš Aistės asmeninio albumo ir Ričardo PASILIAUSKO

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.