Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Daržininkystės ūkio tradicijas perėmė iš tėvų

Daržininkystės ūkį puoselėjantis Povilas Žolynas savarankiškai ūkininkauti pradėjo prieš 16 metų. Per šį laiką jam pavyko sukaupti nemažą žemės, technikos kapitalą, rasti nuolatinius klientus ir įgyti neįkainojamos patirties. Nors ūkio veikla vyksta sklandžiai, Povilas sako, kad ne sėkmė tai lemia, o sunkus, atkaklus ir kruopštus darbas.

 

Ūkininkas Povilas Žolynas nerimauja dėl Lietuvos smulkiųjų ūkių ateities, be tikisi, kad jais pasirūpins ir padės vietos valdžia.

Ūkininkas Povilas Žolynas nerimauja dėl Lietuvos smulkiųjų ūkių ateities, be tikisi, kad jais pasirūpins ir padės vietos valdžia.

Pagrindą pastatė tėvai
Liudvinavo seniūnijos Šilavoto kaime įsikūręs Povilas Žolynas augina įvairių rūšių daržoves – burokus, kopūstus, morkas, bulves, svogūnus ir dar daug kitų. Parduoda jas darželiams, mokykloms. Povilo augintomis daržovėmis maitinasi ir Marijampolės pataisos namų nuteistieji. Jo produkcijos taip pat galima rasti ūkininkų turgeliuose. Nors ūkininkas teigia, kad viską, ką šiandien turi, pasiekė sunkiu ir atkakliu darbu, sutiko, kad be tėvų pagalbos vargu ar būtų kas nors išėję.
– Pirmiausia iš tėvų atėjo patirtis, supratimas, kas yra žemė ir darbas su ja. Pradedant dirbti savarankiškai nepakeičiamas buvo ir jų dovanotas pradinis kapitalas – žemė, technika, pastatai. Man reikėjo tiesiog tęsti jų pradėtus darbus. Šiandien viską pradėti nuo nulio gali tik labai norintis ir nemažą pinigų sumą turintis žmogus. Galbūt padėtų paskolos, bet veltis į tokius dalykus neturint garantijos, kad visa tai atsipirks, būtų labai rizikinga ir kvaila. Na, nebent jei žinotum, kad tavo produkciją tikrai kažkas nupirks, – svarstė ūkininkas.

 

Ūkininko laukuose užaugintomis daržovėmis maitinama darželiuose, mokyklose, net įkalinimo įstaigose.

Ūkininko laukuose užaugintomis daržovėmis maitinama darželiuose, mokyklose, net įkalinimo įstaigose.

Sunkiausia – parduoti
Nepaisant to, kad turi nuolatinių klientų būrį, ūkininkui daugiausia rūpesčių kelia produkcijos realizavimas. Anot jo, tiesiogiai patekti į rinką šiandien ūkininkams beveik neįmanoma. Jei nori, kad tavo produkcija atsidurtų kavinėse, valgyklose arba prekybos centruose, privalu bendradarbiauti su logistikos įmonėmis. Jos, anot ūkininko, su smulkiais ūkiais dirbti nenori, nes šie pristato nedidelius kiekius produkcijos, be to, dažnai neatitinkančios keliamų reikalavimų. Norima tik vienodo dydžio ir tik tam tikrų veislių daržovių, taip pat pageidaujama, kad produkciją tiektum ištisus metus.
Anot P. Žolyno, toli gražu ne visiems ūkininkams tokie reikalavimai įveikiami. Juk ne visi turi galimybę produkciją sandėliuoti, o ir vienodo dydžio bulves užauginti sudėtinga. Tad ir blaškosi daržininkai po turgus, kviečia atvykti produkcijos įsigyti į savo namus, bet konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais kaskart darosi vis sudėtingiau.

 

Logistikos įmonėms smulkieji ūkininkai neįtinka, nes nesugeba užauginti jų standartus atitinkančių daržovių.

Logistikos įmonėms smulkieji ūkininkai neįtinka, nes nesugeba užauginti jų standartus atitinkančių daržovių.

Ragina imtis pertvarkos
Ūkininko teigimu, šiandien praradimus ir patiriamą įvairią žalą bent šiek tiek kompensuoja tiesioginės ES išmokos. Kalbama, kad pasibaigus 2020 metų ES finansavimo laikotarpiui, jų neliks, o tai ūkininką verčia sunerimti.
– Tos išmokos, galima sakyti, mums duoda didžiausią dalį pelno. Jei jų nebeliks, ūkininkų veiklos efektyvumas smuks bent trečdaliu. Jau dabar sunkiai verčiamės, todėl bijau pagalvoti, kas bus po 2020 metų. Suprantu, kad baisiai skamba tas faktas, jog tik išmokos mus išlaiko, tačiau realybė yra tokia. Lietuvos žemės ūkiui reikia permainų. Jei Europa paramos neskirs, vietinė valdžia turi imtis iniciatyvos kažką keisti, tvarkyti, perorganizuoti. Nesakau, kad turi būtinai mus remti pinigais, reikia tik sudaryti sąlygas, kad patys galėtume užsidirbti. Jei niekas nesikeis, smulkūs šeimos ūkiai tiesiog išnyks ir šalyje įsitvirtins stambūs žemvaldžiai, – prognozavo ūkininkas.

 
Siūlo nepamiršti laisvalaikio
Nepaisant to, kad šalies žemės ūkiui išsakė nemažai kritikos, P. Žolynas teigė, jog kol pajėgs ir bent kiek finansiškai apsimokės, jis ūkyje tikrai dirbs.
– Kitaip savęs neįsivaizduoju, juk tai darbas, kurį moku geriausiai. Gaila būtų viską mesti padarius tokį įdirbį, todėl gyvename ir tikimės, kad kada nors bus geriau. Kasdienybei praskaidrinti nuo darbų pabėgu pamedžioti, taip pat esu Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karys. Svarbu turėti mėgstamą veiklą, kuria užsiimdamas gali nutolti nuo kasdienybės. Tuomet įprasti ir pabodę darbai vėl tampa mieli, džiugina, – paaiškino ūkininkas.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.