Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Gabija Gataveckaitė: amatininkė, menininkė ir... labai savarankiškas žmogus

Gabija sako, kad žmonės kartais yra per daug kuklūs ir linkę save nuvertinti. Tačiau kiekvienas tas, kuris nuoširdžiai dirba, gali pasiekti daugiau nei pats mano.

Gabija sako, kad žmonės kartais yra per daug kuklūs ir linkę save nuvertinti. Tačiau kiekvienas tas, kuris nuoširdžiai dirba, gali pasiekti daugiau nei pats mano.

Savo kūrybinius gabumus pradėjusi auginti Marijampolės dailės mokykloje, šiandien Gabija juos lavina Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Mergina – tai pavyzdys, kaip atkaklus, sunkus ir nuoširdus darbas, derinamas su dar didesniu noru, gali sugriauti visas kelyje link svajonių išdygusias kliūtis bei sienas.

 

Kūrybos kelias prasidėjo dailės mokykloje
Tai, kad Gabija yra kūrybiškos sielos žmogus, jos tėvai bei mokytojai pastebėjo dar jai besimokant vidurinėje mokykloje. Kadangi saviraiškos galimybių merginai mokykloje nepakako, ji pradėjo lankyti Marijampolės dailės mokyklą. Būtent čia Gabija ir suprato, kad menas bei kūryba – jos pašaukimas. Iki mokyklos baigimo likus porai metų ir pradėjus galvoti apie studijas buvo aišku, jog Gabija rinksis su menu ir kūryba susijusius mokslus. Supratusi, kad turimų įgūdžių pradėti studijas aukštojoje mokykloje gali nepakakti, baigti paskutines vidurinės mokyklos klases bei tobulinti kūrybinius gabumus mergina išvyko į Alytaus dailiųjų amatų mokyklą. Būdama ten Gabija baigė Marijampolėje pradėtą dailės mokyklą, papildomai lavino tapybos ir skulptūros įgūdžius, mokėsi keramikos, o amatų mokyk­loje mokėsi tekstilės specialybės pagrindų.

 
Iš kolegijos nusiuntė į akademiją
Anot Gabijos, Alytaus dailiųjų amatų mokykloje ji įgijo neįkainojamos patirties. Ir nors ten ji pasistatė savo kūrybinių įgūdžių pagrindus, bet norėjosi išmokti ir pasiekti daugiau. Taigi, atsiėmusi Dailiųjų amatų mokyklos baigimo diplomą tą pačią 2011 metų vasarą mergina dalyvavo stojamuosiuose egzaminuose Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete. Egzaminai klostėsi puikiai, o lemiamą akimirką mergina išgirdo ne kvietimą studijuoti, o pasiūlymą pabandyti stoti į Vilniaus dailės akademiją.
Mokėsi keramikos
Paklausiusi patarimo, Gabija vėl laikė stojamuosius egzaminus, tik šį kartą jau į akademiją – bandė tapti keramikos specialybės studente, nes mokantis amatų mokykloje buvo susipažinusi su keramikos pagrindais. Sužinojusi, kad yra kviečiama studijuoti pasirinktą specialybę, netvėrė džiaugsmu – juk atsidūrė toje vietoje, apie kurią baigdama amatų mokyklą tik svajojo. Deja, džiaugsmą greitai pakeitė rimtis ir susikaupimas.
„Supratau, kad prieš mane – ilgas, galbūt šiek tiek duobėtas ir ne visai patogus kelias. Žinojau, kad turėsiu daug ir ilgai dirbti. Noro ir ryžto man pakako, tačiau nesinorėjo nuvilti nei artimųjų, nei dėstytojų, nei žmonių, kurie manimi tikėjo ir įžvelgė potencialą“, – sakė Gabija.

 
Studijas tęsia magistrantūroje
Išsikeltus tikslus mergina įvykdė – ne tik puikiai baigė bakalauro studijas, bet ir įstojo į magistrantūrą. Liko jau visai nedaug – vasarą rankose ji turėtų spausti ir skulptūros magistro laipsnio diplomą. Sprendimą nuo keramikos pasukti link skulptūros meno Gabija sako priėmusi, kai bėgant laikui pastebėjusi, jog vien keramikos jos turimoms idėjoms išreikšti nepakanka.
„Mano galvoje nuolat kirba įvairiausios idėjos, tačiau keramika mane daug kur apriboja. Šiuolaikinis gyvenimo tempas reikalauja būti įvairiapusiu, norint išlikti, būti įdomiu reikia gebėti prisitaikyti. Tad skirtingų technikų valdymas menininkui yra privalumas“, – studijų pasirinkimą paaiškino menininkė.
Per visus studijų metus Gabija sukūrė daugybę darbų. Visuose juose atsispindi merginos nueitas kūrybinis kelias. Alytaus dailiųjų amatų mokyk­loje kurti darbai – pradžiamokslis, akademijos kūryba – pažintis ne tik su technika, bet ir teorija. Magistrantūros studijų metu kurtuose darbuose atsispindi savarankiški ieškojimai, saviraiškos galimybės.

 
Sukūrė kaimą primenantį servizą
Merginos kūryboje daugiausia atsispindi trys dalykai – prisiminimai iš vaikystės, vanduo ir šunys. Pasak Gabijos šie trys dalykai ją įkvepia ir labiausiai skatina kurti.
„Būdama maža vasaras leisdavau kaime. Tuos laikus prisimenu su didžiule nostalgija. Kaimas man buvo labai artimas, ten praleistas laikas – vienas gražiausių vaikystės prisiminimų. Deja, šiuo metu į sodybą, kurioje leidau vaikystę, galimybės sugrįžti neturiu. Namai, kuriuose gyveno seneliai, dabar priklauso kitiems žmonėms, tačiau vaikystės prisiminimai man yra labai brangūs ir ne vieną kartą juos įamžinau kūryboje“, – sakė Gabija.
Vienas iš tokių kūrinių – kaimą primenantis indų servizas. „Karvė, pienas ir sūris – būtini kaimiško gyvenimo atributai. Su močiute dažnai kartu eidavome pas karvę, laukdavau kol ji ją pamelš, pašers, pagirdys. Grįždavome nešinos kibiru pieno, kurį gerdavome tiesiog šviežią arba vėliau valgydavome iš jo spaustą sūrį. Įkvėpta šių prisiminimų sukūriau indus, kurie bent kiek primintų tuos laikus. Taip gimė baltą varškės sūrį primenanti lėkštė, puodeliai ir ąsotis, kurie savo išvaizda primena karvę ir jos tešmenį. Šių indų tikslas – geriant pieną ar valgant jo produktus žmogų priversti pasijusti tarsi esant kaime“, – paaiškino mergina.

 
Įkvėpė vanduo ir jachtos
Vanduo – ne ką mažiau svarbi jos kūrybos dalis. Tiksliau, vanduo ir jachtos. Gabija su buriavimu susipažino kartu su tėvais ir broliu dalyvaudama Marijampolės buriuotojų klubo organizuojamose regatose. Pati varžybose nedalyvaudavo, bet mielai sutikdavo būti plukdoma laivą vairuojančio brolio ar kitų regatos dalyvių.
„Plaukioti yra nuostabu. Tuo metu esi priklausomas tik nuo vandens ir vėjo. Ta magiška aplinka mane nuolat priversdavo susimąstyti, mintimis nutolti kažkur toli. Tačiau kurti mane įkvėpė ne romantiška buriavimo aplinka, o tradicinis buriuotojų patiekalas yra grikių košė su spirgučiais. Kartą plaukiant Rimanto Dovydaičio plukdoma jachta Kuršių mariomis gaminome ir valgėme šį tradicinį patiekalą. Maistas buvo puikus, tačiau valgant jį kilo nemažai problemų. Jachtai pasvirus ant šono išlaikyti dubenėlį tapdavo sudėtinga, paleisti jo iš rankų taip pat nebuvo galima – juk būtų nuskriejęs ir sudužęs jachtos denyje arba dar blogiau – nulėkęs į vandenį. Šis įvykis mane įkvėpė sukurti indus, skirtus valgyti maistą nestabilioje aplinkoje. Taip gimė dubenėliai su įvairiomis briaunomis, kad valgant laive maistas pasiektų skrandį, o ne atsidurtų vandenyje“, – juokdamasi paaiškina Gabija.

 
Pakerėjo kurtų veislės šunys
Šiuo metu Gabijos mintis ir protą yra užvaldę šunys – rusų kurtai. Su šia veisle Gabija pirmą kartą susipažino minėtų regatų metu. Jie merginą taip pakerėjo, kad dvejus magistrantūros studijų metus ji paskyrė būtent šiems šunims. Susirinkusi teorinę medžiagą ir susipažinusi su šunų kilmės istorija, jų veislės ypatybėmis, išmokusi skulptūros meno pagrindų, mergina pradėjo svajoti apie kurtų veislės šunų skulptūrą.
Studijuodama akademijoje vasaros atostogų metu Gabija dalyvaudavo įvairiuose menininkų susibūrimuose. Lukšiuose vasarą rengiamame tarptautiniame tautodailininkų plenere „Zyplių žiogai“ ji dalyvauja nuo 2011-ųjų ir Lukšių dvarui yra sukūrusi net keletą kūrinių. Ilgai svajojusi apie šunų skulptūrą, praėjusią vasarą dalyvaudama plenere ryžosi ją sukurti.
„Nors teoriškai daug ką žinojau, iš tiesų net nenutuokiau nuo ko turėčiau pradėti. Labai daug padėjo Lukšių seniūnas, Zyplių dvaro siela, skulptorius Vidas Cikana. Tai jis man sudarė darbų planą, patarė kokias priemones turėčiau naudoti, paaiškino kaip išgauti formas ir atskleidė kitas subtilybes. Jis yra mano mokytojas praktikas, nes akademijoje teorinių žinių gavau pakankamai, tačiau praktinės patirties trūko“, – sakė mergina.

 

Ketina kurti papuošalus
Pernai vasarą prie Lukšių dvaro atsiradę dvi kurtų skulptūros – Gabijos baigiamojo magistrinio darbo dalis. Pavasarį mergina šalia jų ketina sukurti dar dvi tos pačios veislės šunų skulptūras. Visas skulptūrų kompleksas ir sudarys jos baigiamąjį darbą.
„Šiuo metu akademija skyrusi laiką baigiamajam darbui atlikti. Deja, kol kas lauke yra per šalta, kad galėčiau dirbti, o kai tik atšils, skubėsiu į Lukšius ir baigsiu pradėtus darbus“, – sakė Gabija.
Paklausus, ką ketina veikti baigusi mokslus, Gabija ryžtingai sako, kad ir toliau kurs. Jos planuose – juvelyrika.
„Man patinka kelti sau iššūkius, išbandyti ką nors nauja. Pastaruoju metu mane žavi metalas, kuris man yra visiška naujiena, tačiau ta nežinomybė labai masina. Dabar kaip tik bandau prisijaukinti šią medžiagą ir jei viskas vyks sklandžiai, ketinu išleisti papuošalų liniją, kurioje ir vėl atsispindės mano ryšys su gyvūnais. Kol kas kalbėti anksti, tačiau rankų sudėjusi neketinu sėdėti. Kūryba – mano pašaukimas, todėl ir toliau tobulėsiu šioje srityje“, – sakė Gabija Gataveckaitė.

Šiuo metu jaunoji menininkė bando prisijaukinti metalą ir žada išbandyti save juvelyrikos srityje. Dubenėliai, kuriuos Gabiją sukurti įkvėpė nestabili jachtos aplinka. Gabijos sukurtas kurtų veislės šunų skulptūras galima pamatyti Lukšių dvaro prieigose.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.