Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Ieva Vasiliauskaitė: „Marijampolė – mano namai, Marijampolė – mano darbai“

Iš Vilkaviškio kilusi Ieva Vasiliauskaitė neseniai Marijampolėje duris atvėrusioje grožio studijoje „Studio IV“ dūzgia it bitė. Mergina planuoja jos veiklą, dėlioja darbus – užsiima organizacine veikla. Nors baigė studijas Vilniuje ir gyvenimą buvo pradėjusi kurti ten, gimtojo krašto trauka buvo tokia stipri, jog nuosavą verslą nusprendė kurti Marijampolėje.

 

Nors gyvenimą ir karjerą buvo pradėjusi kurti Vilniuje, nuosavą verslą Ieva Vasiliauskaitė įsteigė gimtinėje.

Nors gyvenimą ir karjerą buvo pradėjusi kurti Vilniuje, nuosavą verslą Ieva Vasiliauskaitė įsteigė gimtinėje.

Mokslams – teisė, laisvalaikiui – grožis ir mada
Nors šiandien sukasi grožio ir estetikos pasaulyje, baigdama mokyklą ir rinkdamasi specialybę mergina save įsivaizdavo dirbant visai kitoje srityje. Teisė – štai kas domino Ievą. Krimsdama mokslus mergina buvo patenkinta savo pasirinkimu, tačiau laisvalaikiu domėjosi stiliumi, mada, grožio naujienomis. Dar studijuodama ėmė ieškoti darbo. Ieva sako, kad konkrečių reikalavimų darbo vietai nekėlė ir tiesiog atsidavė likimui į rankas.
– Kartą visai netyčia pamačiau darbo skelbimą, kuriame buvo ieškoma pardavimų specialisto dirbti su Julijos Žižės prekės ženklo „Wear Mad By July“ drabužiais. Mada, grožis ir estetika buvo mano interesų lauke – ilgai negalvojusi išsiunčiau gyvenimo aprašymą. Nors vadybos įgūdžių neturėjau, mano pačios nuostabai, buvau pakviesta dirbti. Matyt, entuziazmas, noras dirbti ir savarankiškai sukauptos žinios nulėmė darbdavių pasirinkimą, – svarstė mergina.
Susidomėjo makiažo subtilybėmis
Pradėjusi suktis aplinkoje, kurioje šmėžavo mados naujienos, kurioje buvo aktuali grožio, estetikos tema, Ieva šia sritimi ėmė domėtis dar labiau. Ne tik grožis ir stilius, susijęs su apranga, drabužiais ir aksesuarais, jai tapo įdomus. Ieva ėmė smalsauti, kokios tendencijos vyrauja makiažo pasaulyje. Susipažinusi su teorija sako ėmusis domėtis ir praktika, todėl pradėjo lankyti „Makiažo akademiją“. Draugės, sužinojusios, kad Ieva turi naujų įgūdžių, ėmė prašyti, kad jas pagražintų. Ypač tokį pageidavimą ėmė reikšti draugės ir pažįstamos iš gimtojo krašto.
– Atsiradus tokiam poreikiui, pamaniau, kad galėčiau su tuo dirbti rimčiau. Galvojau, susirasiu kokią nors darbo vietą Marijampolėje ir savaitgaliais grįžusi į gimtinę galėsiu pagražinti ne tik drauges ir pažįstamas, bet ir susirasti kitų klienčių. Aš ir pati grįžusi namo dažnai nerasdavau specialistės, kuri atitiktų mano poreikius ir norus. Pamaniau, kad tai būtų puiki proga pradėti kažką naujo ir dar papildomai užsidirbti. Deja, tinkamų patalpų taip ir neradau, todėl ėmė bręsti mintis apie nuosavą darbo vietą, – paaiškino Ieva.

 

„Studio IV“ atsirado norint susikurti sau vizažistės darbo vietą, bet išėjo taip, kad savininkė su teptukais vis dar nedirba. Kol kas tam tiesiog neturi laiko.

„Studio IV“ atsirado norint susikurti sau vizažistės darbo vietą, bet išėjo taip, kad savininkė su teptukais vis dar nedirba. Kol kas tam tiesiog neturi laiko.

Grožis ir mada – vienoje vietoje
Mergina prisipažino, kad mintis kada nors sukurti nuosavą verslą visada kirbėjo jos galvoje – svajojo, kad turės kavinę ar užkandinę. Net ir pavadinimą seniai buvo sugalvojusi – „Studio IV“. Tik bėda ta, kad grožio virtuvę ji išmanė kur kas geriau, nei maisto, o noras gražinti drauges privertė žengti lemtingą žingsnį nuosavo verslo link.
– Nors pradinė mintis buvo susikurti aplinką, kurioje galėčiau dirbti viena, mano seniai sugalvotame pavadinime yra užkoduotas žodis „studija“. Jis ir apibrėžė būsimo verslo sampratą. Taip ėmė formuotis „Sudio IV“ vizija. Kadangi dirbau su žmonėmis, kurie sukasi mados ir grožio pasaulyje, grožio sąvoka man buvo suprantama ne tik kaip drabužiai, bet ir kaip tvarkingi plaukai, gražūs nagai, skaisti oda. Pamaniau, kad šalia manęs galėtų dirbti ir kiti grožio specialistai – kirpėjos, manikiūro, pedikiūro, odos priežiūros, makiažo meistrai. Norėjau, kad į studiją atėję klientai gautų platesnį spektrą paslaugų, todėl prie grožio paslaugų pridėjau ir drabužių bei aksesuarų pardavimą, – paaiškino I. Vasiliauskaitė.

 

Įžengus į studiją klientus pasitinka erdvė. Ieva sako, kad tai ir yra šios studijos privalumas. „Erdvės neskirstėme zonomis, kad atėję klientai galėtų ne tik gauti paslaugą, bet ir pabendrauti, pasidalinti mintimis, emocijomis ir įspūdžiais“, – sakė mergina.

Įžengus į studiją klientus pasitinka erdvė. Ieva sako, kad tai ir yra šios studijos privalumas. „Erdvės neskirstėme zonomis, kad atėję klientai galėtų ne tik gauti paslaugą, bet ir pabendrauti, pasidalinti mintimis, emocijomis ir įspūdžiais“, – sakė mergina.

Svarbiausia tikėti tuo, ką darai
Išsinuomojusi patalpas Vytauto gatvėje mergina ėmėsi darbo. Viena pati susitvarkė dokumentus, samdė statybininkus, pati kūrė interjero dizainą. Kai patalpos buvo įrengtos, ėmė ieškoti su ja norinčių dirbti specialistų. Ieva džiaugiasi, kad paieškos ilgai neužtruko.
– Ilgai šnekinti, įkalbinėti nereikėjo. Kai pats šimtu procentų tiki savo idėja ir tuo, ką darai, žmonės reaguoja teigiamai ir sutinka padėti, bendradarbiauti. Taip nutiko ir su meistrais, – džiaugėsi mergina.
Balandžio pabaigoje duris atvėrusioje studijoje darbai jau įgavę pagreitį. Čia darbuojasi dvi manikiūro ir pedikiūro, penkios makiažo meistrės, med. kosmetologė, specialistės, priauginančios blakstienas, tvarkančios antakius. Yra 2 vietos kirpėjoms, kurių Ieva vis dar laukia prisijungiant prie „Studio IV“ komandos.
– Specialistų yra po du ir daugiau todėl, kad kiekvienas meistras dirba skirtingai. Jei klientui nepatiktų vieno darbas, jis galėtų eiti pas kitą. Nors klientų trūkumo nejaučiame, stengiamės juos išsaugoti, nes būtent jų nuomonė lemia bendrą įmonės įvaizdį, – paaiškino Ieva.

Į gimtąjį kraštą sugrįžo vedama sentimentų
Paklausta, kodėl vis dėlto ryžosi sostinę iškeisti į Marijampolę, mergina džiugiai atsako, kad čia ją grįžti privertė sentimentai.
– Nors gimiau ir augau Vilkaviškyje, Marijampolė mane visada traukė. Čia atvažiuodavau laiką leisti su draugais, čia patirta daug džiugių akimirkų. Kai ėmiau galvoti apie verslą, nekilo klausimų, kur jį kursiu. Atsakymas buvo aiškus – Marijampolėje. Tiesa, ne tik nostalgiški prisiminimai buvo svarus argumentas. Tokios vietos, kokią sukūriau ir pristačiau visuomenei, čia iki tol nebuvo. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose panašių studijų yra tekę matyti. Marijampolėje žmonės taip pat domisi naujovėmis, ieško kažko netikėto, įdomaus. Gyventojai yra išsilavinę, turi skonį, supratimą apie grožį ir madą. Tai ir paskatino studiją įkurti čia. Kol kas esu patenkinta darbo rezultatais, lūkesčiai pamažu pildosi. Dar apie pelną kalbėti anksti, bet viskas juda teisinga linkme, – džiaugėsi Ieva.

Kaip sako Ieva, jos studijoje susitinka mada ir grožis. Čia atliekamos ir grožio procedūros, prekiaujama drabužiais, aksesuarais. Čia taip pat rengiami įvairūs seminarai ir mokymai. Artimiausias – sveikos gyvensenos. Ieva sako, kad svarbus yra ne tik išorinis, bet ir vidinis grožis.

Kaip sako Ieva, jos studijoje susitinka mada ir grožis. Čia atliekamos ir grožio procedūros, prekiaujama drabužiais, aksesuarais. Čia taip pat rengiami įvairūs seminarai ir mokymai. Artimiausias – sveikos gyvensenos. Ieva sako, kad svarbus yra ne tik išorinis, bet ir vidinis grožis.

Marijampoliečiai nuoširdesni, bet kartu ir atsargesni
Mergina sako, kad daug kas, sužinojęs, jog į Marijampolę ji grįžo palikusi gyvenimą sostinėje, nustemba. Savo sprendimu Ieva džiaugiasi ir sako, kad gyventi, dirbti regione jai patinka dėl lėtesnio tempo ir nuoširdesnių žmonių.
– Nededu taško ir nesakau, kad negrįšiu į Vilnių. Mane ten dar daug kas laiko ir dažnai ten būnu, bet bėda ta, kad sostinėje nuolat bėgi, leki. Čia viskas vyksta kur kas lėčiau ir ramiau – tai man ypač patinka. Tiesa, reikia pripažinti, kad kartais pasiilgstu to šurmulio, tačiau jo pasiilgusi bet kada į jį galiu grįžti. Dar vienas buvimo Marijampolėje privalumas – nuoširdūs ir paprasti žmonės. Iš tiesų, žmonės čia bendrauja šilčiau ir artimiau – sostinėje daugiau paisoma savęs, savo interesų. Visgi priešingai nei Marijampolėje, Vilniuje žmonės lengviau priima naujoves. Turi praeiti laiko, kad žmonės įsitikintų, jog naujai atsiradusi paslauga yra reikalinga, patogi ir patikima, – miestų skirtumus vardijo Ieva.

Svarbiausia tikėti ir pasitikėti
Į klausimą, kas buvo sunkiausia pradedant kurti nuosavą verslą ir ką ji darytų kitaip, jaunoji verslininkė atsakė: „Sunku nebuvo. Kai labai tiki savo idėja ir žinai, kad viskas bus gerai, kad kitaip tiesiog būti negali, kai turi konkrečią viziją ir norą, viskas pavyksta. Labai svarbu nepritrūkti entuziazmo ir neprarasti tikėjimo, nes kai tiki, ir kiti lengviau patiki tavo idėja. Žinoma, esu labai dėkinga draugams, artimiesiems, kurie palaikė, mamai, kuri dažnai patardavo, padėdavo, nukreipdavo teisinga linkme. O ką daryčiau kitaip? Turbūt nieko, daryčiau viską taip pat, nes tai, ką turiu dabar, ir yra taip, kaip įsivaizdavau ir apie ką svajojau. Nors gal ir nevisai taip… Juk studiją kūriau galvodama, kad pati darysiu makiažą, tačiau išėjo taip, jog pati su teptukais nedirbu. Kol kas tam tiesiog nėra laiko.“

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.