Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Jaunimo organizacijų gyvavimo galimybė – palaikymas ir skatinimas

Kazlų Rūdoje veikusi asociacija „Jaunoji Sūduva“, vienijusi apie 50 jaunų, aktyvių ir veiklių žmonių, savo miestui yra nemažai nuveikusi. Asociacijos įkūrėjas Mantas Varaška sako, kad ji rūpinosi ir sprendė įvairius klausimus: pradedant jaunimo užimtumu, baigiant išankstiniu karjeros planavimu. Deja, bėgant metams jaunimo susidomėjimas „Jaunąja Sūduva“ blėso, prie veiklos prisidėti sutikdavo vis mažiau žmonių. Asociacija buvo priversta sustabdyti veiklą, tačiau anot M. Varaškos, taško „Jaunosios Sūduvos“ istorijoje dar niekas nededa. Jei tik atsirastų norinčių veikti drauge, M. Varaška tiki, kad asociacijos veiklą būtų galima atgaivinti.

 

Didžiausio Kazlų Rūdos gyventojų dėmesio susilaukdavo sporto renginiai.

Didžiausio Kazlų Rūdos gyventojų dėmesio susilaukdavo sporto renginiai.

Pritrūko palaikymo ir motyvacijos

Nors „Jaunosios Sūduvos“ veikla šiandien sustabdyta, jos įkūrėjas Mantas Varaška sako, kad esant norui ir galimybei, ją bet kada galima atgaivinti.

Nors „Jaunosios Sūduvos“ veikla šiandien sustabdyta, jos įkūrėjas Mantas Varaška sako, kad esant norui ir galimybei, ją bet kada galima atgaivinti.

2007 metais 15 maždaug 25–28 metų amžiaus Kazlų Rūdos gyventojų, nusprendę įkurti „Jaunąją Sūduvą“, kaip pramogų, jaunimo užimtumo, laisvalaikio, socialinės veiklos alternatyvą savivaldybės vykdomoms funkcijoms, vargu ar galėjo numanyti, kad po 10-ies metų apie asociaciją bus kalbama būtuoju laiku. Asociacijos įkūrėjo M. Varaškos teigimu, vis dėlto ne vien „Jaunoji Sūduva“ yra tokioje situacijoje ir ne vien ji susiduria su panašiomis problemomis.

– Žmonės vis labiau „tinklėja“, jaunimo dalis regionuose pati mažiausia, o ir jai vis dažniau trūksta motyvacijos veikti. Kad jos atsirastų, jaunimo grupių, sambūrių atžvilgiu turėtų būti atvira ir teigiamai nusiteikusi savivaldybės valdžia. Šiandien Kazlų Rūdoje tokio požiūrio dar nėra. Vis dėlto siekiant išsaugoti vietinėse savivaldybėse jaunimą, jų organizacijoms būtina skirti šiek tiek daugiau dėmesio, – kalbėjo „Jaunosios Sūduvos“ įkūrėjas M. Varaška.

 

Į „Jaunosios Sūduvos“ renginius suplūsdavo minios žmonių.

Į „Jaunosios Sūduvos“ renginius suplūsdavo minios žmonių.

Prisiminimai – tik gražūs
Ir nors šiandien asociacija „Jaunoji Sūduva“ gyvena prisiminimais, jie, anot M. Varaškos, tikrai gražūs. Asociacijos įkūrėjas sako, kad „Jaunajai Sūduvai“ puikiai sekėsi prisidėti prie jaunimo išankstinio karjeros planavimo, sveiko gyvenimo būdo puoselėjimo. Ji puikiai gebėjo rengti didelio masto pramogų, sporto renginius Kazlų Rūdos savivaldybėje. M. Varaška džiaugsmingai prisimena, kad 2010 m. asociacijos organizuotos atvirosios futbolo pirmenybės, pagerbiant istorinės „Šilo“ komandos veteranus, ir pramoginis renginys su fejerverkais pritraukė apie 4000 vietos ir atvykusių žmonių.
– Nors viskas jau tik buvo, smagu, kad vykdyta veikla ir nuveikti darbai turėjo prasmę, buvo reikalingi vietos bendruomenei. „Jaunoji Sūduva“ neabejotinai praturtino savivaldybės pramogų, aktyvaus poilsio, sporto, jaunimo užimtumo sritis. Neabejoju, kad ši organizacija paskatino savivaldybėje prasidėti politikos kartų kaitą, kuri tęsiasi iki šiol. Apskritai „Jaunoji Sūduva“ paliko gerą įspūdį ir savivaldybės žmonėms, ir su ja susijusiems visuomenininkams. Tikrai nėra jokių trukdžių šiai organizacijai atgimti, jeigu tik bus pakankamai žmonių, norinčių vėl veikti drauge, – samprotavo M. Varaška.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.