Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Jaunimo studijai veidą sukūrusi Justina Širvelytė: „Darbas studijoje man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį“

Prieš penkerius metus iš Klaipėdos į Marijampolės dramos teatrą atvykusi statyti spektaklį savo baigiamajam darbui jauna režisierė apie gyvenimą ir darbą mažame mieste negalvojo. Tačiau likimas susiklostė taip, kad ką tik režisūros studijas baigusi mergina savo karjerą pradėjo būtent Marijampolėje. Čia praleidusi 5 metus Justina Širvelytė užaugo pati ir leido užaugti nemažam būriui jaunimo. Dabar mergina naujų patirčių, karjeros galimybių ieško Vilniuje, tačiau sako, kad laikas, praleistas jaunimo studijoje Marijampolėje, jai davė ne ką mažiau, o gal net ir daugiau, nei studijų laikas, praleistas Klaipėdoje. Būtent studijoje įgyta galimybė pasireikšti tapo paraiška merginos, kaip menininkės ir kūrėjos, ateičiai.

Penkerius metus „Naujai kartai“ vadovavusi Justina Širvelytė naujus tikslus ir siekius įgyvendina Vilniuje. Tačiau Marijampolės ir teatro, sako, nepamiršusi ir niekada nepamirš.

Penkerius metus „Naujai kartai“ vadovavusi Justina Širvelytė naujus tikslus ir siekius įgyvendina Vilniuje. Tačiau Marijampolės ir teatro, sako, nepamiršusi ir niekada nepamirš.

Paliko ryškų pėdsaką
Nors šiandien Justinos Marijampolės dramos teatro jaunimo studijoje jau nebėra, iš pokalbio su dabartinėmis „Naujos kartos“ režisierėmis, vadovėmis ir jos nariais galima pastebėti, kad Justinos buvimas Marijampolėje ir vadovavimas studijai buvo be galo svarbus ir reikšmingas. Būtent jos dėka „Nauja karta“ įgavo tapatybę, susikūrė veidą. Justinos teigimu, tai ir yra vienas ryškiausių pėdsakų, kokį ji paliko išeidama iš studijos.
– Prieš man pradedant dirbti Marijampolės dramos teatre jaunimo studija vadinosi „Gaja“. Šis pavadinimas tinkamai neatspindėjo mūsų veiklos, tačiau tinkamesnio pavadinimo sugalvoti vis nepavykdavo. Ne kartą bandėme susėsti ir sugalvoti kaip galėtumėme vadintis, tačiau atrodė, kad nė vienas į galvą šovęs pavadinimas neatspindi to, kas esame ir kuo norime būti. Juokaudami kartkarčiais save vadindavome studija „Be pavadinimo“. Netrukus pirmoji jaunimo karta, su kuria buvau pradėjus dirbti, tapo studentais, ėmė skirstytis po skirtingus miestus. Juos pakeitė nauji nariai, o ir aš supratau, ką labiausiai tinka ir patinka veikti mano jaunimui, todėl tiesiog savaime susiformavo „Naujos kartos“ vardas. Jis puikiai atspindi Marijampolės dramos teatro jaunimo studijos tapatybę – nuolatinę jaunimo kartų kaitą, – kalbėjo Justina.

Išlaisvino ir auklėtinius, ir save
Anot J. Širvelytės, meninė jaunimo saviraiška išgrynina žmogaus tapatumą, norus, emocijas ir jausmus. Todėl būdama „Naujos kartos“ vadove ir režisiere Justina sako turėjusi tikslą padėti jauniems žmonėms išsilukštenti iš savo kiautų, nusiplėšti kaukes, pamilti save tokius, kokie esantys, suprasti, ką iš tiesų reiškia sąvokos tolerancija, meilė, empatija. Mergina sako turėjusi didelį norą išmokyti savo auklėtinius visko, ko tik galima išmokyti, tačiau kaip visa tai padaryti jai niekas nepasakė. Visgi savo tikslą mergina, būdama studijos dalimi, atrodo, įvykdė su kaupu. Ir negana to, kad išmokė, atrado ir išlaisvino daugybę jaunų asmenybių, Justina „Naujoje kartoje“ išsiaiškino ir savo individualybę.
– Praleistas laikas čia man davė pirmiausia draugus, kuriuos vadinu „draminiais“. „Naujos kartos“ nariai man visam laikui įstrigo į širdį, esu tikra, kad su dauguma tęsime pradėtą kūrybinę kelionę. Taip pat gavau turtingą patirtį studijų metu įgytas žinias pritaikyti praktikoje, bagažą naujų žinių, ypač paauglių psichologijos klausimais, šūsnį emocijų. Šis pirmasis mano darbas man buvo svarbesnis net už studijų laikotarpį. Paradoksalu, bet mokydama kitus, pati dar daugiau išmokau. Sustiprėjau kaip asmenybė, kaip kūrėja, kaip mokytoja. Supratau kas tokia esu, pajutau kokią įtaką galiu daryti žmonėms, išmokau prisitaikyti prie skirtingų žmonių, užuot bandžiusi juos keisti. Anksčiau bijodavau garsiai reikšti savo nuomonę, nebuvau tikra dėl savo veiksmų ir žodžių, dažnai buvau pasimetusi. Studija man padėjo susirinkti save į vientisą asmenybę, išmokė labiau pasitikėti savimi, tvirčiau siekti užsibrėžtų tikslų ir atkakliau dirbti“, – kalbėjo J. Širvelytė.

Verčia naują istorijos puslapį
Būtent todėl šiandien Justina yra Vilniuje. Ilgą laiką vadovavusi studijai ir stačiusi spektaklius jauniesiems aktoriams mergina suprato, kad nei ji „Naujai kartai“, nei „Nauja karta“ jai nebegali duoti pakankamai, todėl nusprendė imtis permainų.
– Bėgant laikui, išsigryninus emocijoms, jausmams supratau, kad išsekau. Idėjos, kuriomis anksčiau tiesiog degiau, mane nustojo jaudinti. Pajutau, kad vaikams duodu vis mažiau ir mažiau. Tiesiog nebeturėjau ką duoti, nes nebuvo iš ko pasipildyti. Pajutau, kad imu kartotis, kad mažiau viskuo domiuosi. Nusprendžiau viską pakeisti iš esmės. Išvykau į Vilnių, pradėjau dirbti kino srity. Netrukus gavau pasiūlymą tapti režisierės Vestos Grabštaitės asistente miuzikle „Eglė žalčių karalienė“. Taip pat tęsiu bendradarbiavimą su Gediminu Zujumi, ėmiau dirbti tarptautinėse jo lietuvių išeivių vaikų stovyklose „Jungtinės idėjos“.
Šiuo metu ruošiuosi „Žiemos nuotykiui“ Marijos Vorobjovaitės projekte „Lyderių inkubatorius“. Negana to, šiemet buvau išrinkta į Lietuvos mėgėjų teatrų asociacijos tarybą. Nusimato nemažai visuomeninės veiklos. Man ypač rūpi Lietuvos vaikų ir jaunimo trupės, tikiuosi galėsiu prisidėti prie gražaus jų ir, žinoma, „Naujos kartos“ klestėjimo, – šiandienos užsiėmimus ir ateities planus vardijo Justina.

Nepaisant patirtų sunkumų, ilgisi teatro
Atrodo, aplinkos pakeitimas jai iš tiesų išėjo į naudą, tačiau mergina sako, kad „Naujos kartos“ vaikų, teatro kvapo, įtemptų repeticijų ir labiausiai jaudulio prieš atsiveriant uždangai ji ypač pasiilgusi.
– Metai praleisti Marijampolės dramos teatre buvo puikūs ir prisiminimuose išlikę tik gražiausiais įvaizdžiais. Tačiau būnant čia teko įveikti ir nemažai iššūkių. Pirmasis buvo sudominti teatru 20 paauglių. Antras – išlaikyti motyvaciją kurti spektaklį net tada, kai prasideda sunkios, varginančios, o kartais ir nuobodžios repeticijos. Trečias – išmokti pastabas auklėtiniams pasakyti taip, kad nesužeistum, nenuviltum, kad paskatintum augti, o ne numuštum norą kitądien ateiti. Ketvirtas – išmokti paleisti. Ne kiek­vienam teatras tampa gyvenimo siekiamybe. Per prievartą laikyti šalia savęs jaunuolio, kuris nėra tikras ar nori vaidinti, negalima, net jei ir matai, kad jis tai gali puikiai padaryti. Ir pats sunkiausiais – viską nuolat pradėti iš naujo. Šis iššūkių ratas užsisukdavo kaskart vis iš naujo, kai tik studiją palikdavo vieni ir ateidavo kiti nariai. Nepaisant to, nesigailiu dėl nė vienos čia praleistos akimirkos, – nostalgiškai kalbėjo Justina Širvelytė.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.