Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“ – bendruomenės gyvenimo šerdis

Jauno žmogaus pasaulėžiūros kūrimas prasideda nuo pagarbos šeimai ir savo valstybei. Ir klysta tie, kurie mano, kad meilė Tėvynei, jos tradicijų puoselėjimas – tik gražūs žodžiai švenčių metu iš tribūnų. Patriotinius jausmus puoselėjantis jaunimas buriasi į klubus, vienija bendraminčius, rašo projektus ir ne garsiais lozungais apie patriotizmą ir pilietiškumą, o aktyvia veikla formuoja jaunų žmonių pagarbą valstybei. Tokią veiklą jau antras dešimtmetis vykdo ir Kalvarijos vaikų ir jaunimo klubas „Arka“. „Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – akcentuoja jo nariai.

 

Evelina Didvalienė – viena iš Kalvarijos jaunimo ir vaikų klubo kūrimo iniciatorių.

Evelina Didvalienė – viena iš Kalvarijos jaunimo ir vaikų klubo kūrimo iniciatorių.

„Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – apie klubo „Arka“ narius kalba vadovas Robertas Degutis.

„Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai“, – apie klubo „Arka“ narius kalba vadovas Robertas Degutis.

Jaunimą vienijo didžiulis entuziazmas
Klubo susikūrimo pradžia – 2003 metai. Idėja suburti jaunus žmones kilo dviem entuziastingoms studentėms Evelinai Didvalienei ir Jolitai Cimermonaitei.
– Pamatėme, kad Kalvarijoje nėra jokių jaunimo organizacijų, ir užsibrėžėme tikslą įsteigti organizaciją, buriančią miesto jaunimą, į veiklas įtraukiančią ir vaikus, – prisimena Evelina.
Susibūrusią aštuonių žmonių komandą, pasivadinusią vaikų ir jaunimo klubu „Arka“, tuometis Kalvarijos bažnyčios klebonas Raimundas Žukauskas įsileido į parapijos pastatą.
– Rinkdavomės 2–3 kartus per savaitę, organizuodavome diskotekas, teatro popietes, padėdavome vaikams pasiruošti pamokoms, dalyvaudavome bažnytinėse apeigose. Tapome neoficialiu vaikų dienos centru. Norinčių prisijungti ir dalyvauti mūsų veikloje buvo daug, kaskart susirinkdavo apie 20 vaikų, sudarėme dvi grupes – jaunesniųjų ir vyresniųjų.
Tai buvo dabartinės klubo veik-los pamatai. Turėjome mažai patirties ir galimybių, bet buvo didžiulis entuziazmas. Mus remdavo vietiniai žmonės, klebonas, vienas verslininkas. 2005–2006 metais vykdėme pirmą projektą, mums skyrė lėšų, ir tai buvo pradžia savarankiškų renginių ir projektų, – pasakoja klubo vadovas Robertas Degutis.
Nutrūkusi klubo veikla atgaivinta po kelerių metų
Deja, po trejų metų klubas savo veiklą pristabdė.
– Išsisėmėme, – prisipažįsta Robertas. – Likome su Evelina dviese. Be to, atsirado kitokių tikslų, norų. Sudalyvavęs viename skautų renginyje, užsidegiau skautų idėjomis ir veikla. Skautų organizaciją įkūrėme ir Kalvarijoje. Viena didžiausių organizacijų priėmė mus į savo būrį – tai mus pakylėjo, gavome kitokios patirties.
2012 metais klubo senbuviai kartu su entuziastais Linu, Tomu, Martynu, Žygimantu atgaivino klubo veiklą.
– Dabar klube – dešimt narių, tai – optimaliausias skaičius gerai komandai. Nenorime labai išsiplėsti, nes tada sunku susikalbėti, – atviras Robertas.
Kasmet komanda vis atsinaujina: išvykstantys sustabdo savo veiklą klube, sugrįžtantys ir vėl prisijungia.
– Naujų narių ieškoma asmeniškai, kviečiami norintys ir turintys idėjų. Vasarą būna mokymai, išvažiuojame į mišką ir sprendžiame užduotis. Smagu žiūrėti, kaip išsiskiria lyderiai, gebantys organizuoti komandinį darbą.

 

Bunkeris-muziejus iš tolo šviečia spalvomis.

Bunkeris-muziejus iš tolo šviečia spalvomis.

Karo laikų bunkeris tapo neoficialiu muziejumi
Kūrybą skatina įvairios projektinės veiklos. „Pirmas projektas – internetinis radijas! Per dieną po dvi valandas tiesioginio „Arka FM“ eterio: muzika, reportažai apie Kalvariją“, – džiugias akimirkas prisimena Karolis.
Tomo Rašimo idėja atkurti Antrojo pasaulinio karo bunkerį subrandino mintį dalyvauti ES programoje „Veiklus jaunimas“.
– Parašėme projektą ir gavome 18 tūkst. litų paramą. Visi labai skeptiškai žiūrėjo, manė, kad mums nepavyks, ištaškysime pinigus, ir viskas tuo baigsis. O mes kibome į darbus, – pasakoja „Arka“ vadovas.
Iš trisdešimties Kalvarijos savivaldybėje esančių bunkerių pasirinktas Raudeniškių kaime – labiausiai apšnerkštas… Pradėtas statyti 1940 metais, bet nepabaigtas, nepritaikytas gynybai bunkeris buvo tapęs sąvartynu, viduje ir aplink jį visokio „gėrio“ buvo sulig viršumi. Jaunieji entuziastai visus metus kuopė šiukšles, tvarkė aplinką, dailino išorę, remontavo vidų, kur išdėstė karinę-istorinę ekspoziciją „Molotovo linijos takais“, ant bunkerio stogo įrengė apžvalgos aikštelę, pastatė informacinį stendą su bunkerių istorija, parengė ir išleido žemėlapį su sužymėtais savivaldybėje esančiais bunkeriais.
2015 metais klubo narių – karo istorijos entuziastų – dėka Raudeniškių bunkeris tapo neoficialiu muziejumi, vieninteliu tokiu Lietuvoje.

 

Tarp Antrojo pasaulinio karo karių asmeninių daiktų ir stiklinė gertuvė, išlikusi nuo Pirmojo pasaulinio karo.

Tarp Antrojo pasaulinio karo karių asmeninių daiktų ir stiklinė gertuvė, išlikusi nuo Pirmojo pasaulinio karo.

Kiekvienas eksponatas turi savo istoriją
– Darėme taip, kad būtų įdomu čia apsilankyti, kvietėme žmones, organizavome naktinius žygius, vedėme edukacines programas. Kiekvienas eksponatas, rastas pačių ar padovanotas, išmainytas, turi savo istoriją. Vertingiausi tie, kurie rasti Kalvarijos apylinkėse, atskleidžiantys istorines paslaptis. Štai atsitiktinai miške rastas veidrodėlis su užrašu metaliniame korpuse – Antrojo pasaulinio karo kareivio identifikavimo raštas. Pasirodo, karo metais informaciją apie save kariai rašė ant asmeninių daiktų. Mums pavyko išsiaiškinti, kad veidrodėlį pametęs kareivis baigė karą, gavo apdovanojimų. Rastos prancūzų karių sagos tik įrodo, kad Kalvarijoje buvo apsistojusi Napoleono armija. O tokias stiklines gertuves turėjo Pirmojo pasaulinio karo kareiviai, – eksponatų istorijas pasakoja Robertas ir atkreipia dėmesį į nišoje sukrautas Šrapnelio artilerijos sviedinių gilzes. – Tai buvo klastingas ginklas, pripildytas rutulinių alavo kulkų su juoduoju paraku, sviediniui sprogus, kulkos išlakstydavo į visas puses ir sužeisdavo daug žmonių.
Prie bunkerio atvykstančias ekskursijas klubo nariai pasitinka apsirengę rusų kareivių uniformomis, „Pabėgimo kambaryje“ kabo Stalino portretas, Rusijos vėliava…
– Keista, kai mano, kad taip mes garbiname sovietų laikus. Esame patriotai, savo krašto puoselėtojai ir saugotojai ir mes neskleidžiame ideologijos, bet atpasakojame istoriją, – akcentuoja klubo vadovas. – Mes nepasakojame karo žiaurumų, istoriją pateikiame žaismingai. Todėl ir bunkerio išorę nudažėme šviesiomis spalvomis – ne tik, kad jis išsiskirtų iš kitų, bet kad čia ateinantiems vaikams nebūtų baugu. Pasakodami įtraukiame juos į žaidimus.

Lauko ekspozicija.

Lauko ekspozicija.

Pagerbtas kraštietis signataras P. Klimas
Ieškantiems kraštui naudingos veiklos klubo nariams gimė idėja sutvarkyti Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo tėviškę Kušliškių kaime, padaryti šią vietą patrauklią, prisiminti garsų kraštietį.
– Signataro tėviškė dabar privačioje žemėje. Savivaldybė daug metų nieko nedarė, nes nesugebėjo jo surasti. Mes per dvi dienas išsiaiškinome, kieno ta žemė, susitikome su savininku, susisiekėme su kultūros paveldo direktore, ir visi susidomėjo šia iniciatyva. Pernai Vasario 16-ąją pirmą kartą P. Klimo tėviškėje iškėlėme Trispalvę, giedojome himną. Šiemet Nepriklausomybės dieną iš Kalvarijos į tėviškę žygiavome visas būrys. O vasario 17-ąją netikėtai atvyko Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pamatęs ant stacionaraus stiebo plevėsuojančią vėliavą, sutvarkytą parkelį, pagyrė. Tada ir Savivaldybė susidomėjo, perėmė tvarkymą. Atgabeno ir netoli Kušliškių sąvartyno rastą paminklą – perkelti jį į Klimo tėviškę taip pat buvo mūsų idėja. Mes liekame stebėtojai – jei viskas tik dėl akių, bus negražu, – pastebi klubo vadovas.
Dabar klubas siekia, kad visų Nepriklausomybės akto signatarų tėviškėse Vasario 16-ąją iškiltų Trispalvės. „Taip ne tik išreikštume jiems pagarbą, prisimintume, bet ir atkreiptume dėmesį į tų vietų išsaugojimą, įamžinimą“, – sako Robertas.

 

Ervinas Daukšys (kairėje) klube veiklą atnaujino po tarnybos armijoje, o Marius Lastauskas prie, pasak jo, aktyviausios Kalvarijos organizacijos prisijungė prieš dvejus metus.

Ervinas Daukšys (kairėje) klube veiklą atnaujino po tarnybos armijoje, o Marius Lastauskas prie, pasak jo, aktyviausios Kalvarijos organizacijos prisijungė prieš dvejus metus.

Įtraukia ir kaimo jaunimą
Kad į savo veiklą įtrauktų kuo daugiau bendruomenės, klubas dalyvauja įvairiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vietos veiklos grupės projektuose.
– Vykdydami projektą „Komandos dvasia“ surinkome komandas iš gimnazijos, globos namų, „Sonantem“ ir į veiklą įtraukėme savivaldybės kaimų jaunimą. Prie bunkerio vyko netradiciniai užsiėmimai, pareikalavę ištvermės ir kūrybiškumo: įveikti pelkę, statyti bokštą, susirungti dėlionių estafetėje, išeiti iš labirinto ir „Pabėgimo kambario“. Paskui visi aptardavome filmuotą medžiagą, rekomenduodavome kaip stiprinti komandą. Beje, filmavimo įrangą įsigijome gavę lėšų iš projekto „Media akademia“. Ja taip pat kaimo jaunimą mokome filmuoti: kviečiame profesionalius lektorius, vedame praktinius užsiėmimus.
Šios vasaros tikslas – užimti Raudeniškių jaunimą. Pastebėjome, kad čia yra daug vaikų, o veiklos – jokios. Jie ateina prie bunkerio, nori padėti. Nutarėme įrengti pavėsinę, atvešime knygų, lankstinukų, kitos literatūros karo tema, užduočių vykdymo priemonių, įtrauksime jaunimą į veiklą. Ir taip bus visus metus, – klubo ateities planus rikiuoja vadovas.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.