Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kazlų Rūdos šauliukai

Vyriausi šauliukai Urtė, Mantvydas ir Daumantas (centre) yra pavyzdys mažiesiems.

Vyriausi šauliukai Urtė, Mantvydas ir Daumantas (centre) yra pavyzdys mažiesiems.

Šauliukais jaunuosius šaulius vadina Kazlų Rūdos 7-osios kuopos šaulys, vado pavaduotojas, dirbantis su jais, Saulius Martinkus.
Kai lankėmės šauliukų susirinkime kovo 9-ąją, jie ruošėsi tradiciniam bėgimui Kovo 11-osios paminėjimo proga. Šį bėgimą jau daugiau kaip 10 metų organizuoja Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija.
Šauliai įsimintinai paminėjo ir Vasario 16-ąją. Tądien Kazlų Rūdoje ant bibliotekos sienos (šiame pastate kažkada buvo kino teatras ir Šaulių namai) buvo atidengta atminimo lenta žuvusiems savanoriams ir iškilmingai pasižadėjimus davė jaunieji šauliai.
Ši atminimo lenta pagaminta pagal originalų pavyzdį. Senoji aplaužyta lenta buvo rasta vienos Kazlų Rūdos gyventojos darže. Originali atminimo lenta saugoma Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejuje Marijampolėje, manoma, kad ji buvo skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 20-mečiui pažymėti.
Kazlų Rūdos 7-oji kuopa atsikūrė visai neseniai – 2015 m. gegužę. Ją atkūrė vadas Dainius Ragauskas. Šauliukų kuopą šiuo metu sudaro du būriai – iš viso apie 40 vaikų.
Saulius Martinkus, pats šaulys nuo 2015 m., o nuo 1997 m. – karys savanoris, papasakojo, kad jaunimas tikrai entuziastingas, buvo net tokių, kurie važinėdavo į Marijampolę šauliauti, kai kuopos dar nebuvo Kazlų Rūdoje.
Šauliukai ypač mėgsta veiklą gamtoje, eiti į žygius miške. Nueinama po keliolika kilometrų, ir jeigu jaunimas ištveria ilgą ėjimą su kuprine, neaimanuoja, sugeba taip pasiruošti, kad neprisitrintų pūslių ant pėdų, vadinasi, jis jau kai ko išmokęs. Žygyje mokomasi ir karinės taktikos: pasalų rengimo, maskuotės, kovinių vienetų veiksmų ir kt. Be šių, vyksta rikiuotės mokymai, topografijos, orientavimosi vietovėje, išgyvenimo (pvz., pasistatyti palapinę iš šakų). Šauliukams jau teko ir nakvoti miške esant minus 5 laipsniams. Buvo nelengvas ir kalėdinis žygis, nes nuolat pliaupė lietus, bet visi ištvėrė ir didžiuojasi savimi.

Bartas, Dovydas, Ignas ir Arvydas – visi Kazio Griniaus gimnazijos pirmokai, visi bendraklasiai ir šaulių būrio nariai.

Bartas, Dovydas, Ignas ir Arvydas – visi Kazio Griniaus gimnazijos pirmokai, visi bendraklasiai ir šaulių būrio nariai.

Vaikams itin patinka ir vasaros stovyklos. Būna 4–5 pamainos per vasarą, viena trunka savaitę.
Jaunoji šaulė Urtė buvo tądien susirinkime vienintelė sutikta mergina, nors S. Martinkus sakė, kad sąraše jų yra aštuonios. Urtė, kaip ir daugelis vyresnių šauliukų, yra Kazio Griniaus gimnazijos mokinė. Trečiokė gimnazistė jau išlaikiusi III pakopos egzaminus. Vasarą ruošiasi laikyti IV pakopos egzaminą. Pasak merginos, jie nebūna lengvi. Tenka ilgokai paplušėti, kol pasiruoši, ypač sunkios topografinės užduotys. Urtė sako, kad šaulių kuopoje išmoko disciplinos, susitelkimo, taip pat orientuotis gamtoje, miške. „Mes daug sužinome ir apie savo kraštą, domimės jo istorija.

Labai patinka žygiai, kuriuos rengiame ir su žygeivių klubu. Pernai buvo net 35 km žygis „Protėvių valdovų ir partizanų kovų keliais“, kuris patikrino mūsų ištvermę ir sugebėjimus.“ Mergina sako, kad net žygiuoti rikiuotėje išmokti nėra paprasta, kai pradžioje esi įsitempęs, susikaustęs.

 Ši lenta yra atkurta pagal senąją, kuri, ko gero, buvo vienintelė, išlikusi iki šių dienų.

Ši lenta yra atkurta pagal senąją, kuri, ko gero, buvo vienintelė, išlikusi iki šių dienų.

Jaunasis šaulys Mantvydas, Kazio Griniaus gimnazijos mokinys, dar yra ir karys savanoris, tarnauja KASP Marijampolės kuopoje. Vaikinas sakė susidomėjęs šaulių veikla būdamas 10 klasėje, kai į mokyklą atėjo jų atstovai ir surengė pristatymą. Mantvydas kartu su kitais dviem komandos nariais pernai Lietuvos šaulių žaidynėse iškovojo I vietą orientavimosi pagal koordinates rungtyje.

K. Griniaus gimnazijos pirmokas Bartas, II pakopos jaunasis šaulys, sakė atėjęs į šaulių organizaciją, nes jam rūpi Tėvynė, jos saugumas. Vaikinas planuoja stoti į Karo akademiją. Tikisi, kad mokymai ir treniruotės šaulių kuopoje jam padės pasiruošti kario keliui.
Dovydas, Barto bendraklasis, sakė, kad jį traukia karyba, žygiai, patinka stovyklavimas, įdomūs taktikos mokymai. Jis jau pasiekęs II pakopą, šią vasarą laikys III pakopos egzaminą. Vaikino svajonė – Karo akademija. Jam patinka disciplina, tvarka, žygiuoti.
Ignas sakė apie šaulius išgirdęs iš draugo, gyvenančio kitame mieste. Iš jo pasakojimų vaikinas suprato, kad ši veikla ir jam patiktų, todėl atėjo į šaulių kuopą. „Man šaulių būrys – kaip šeima, mes visi vienas kitą palaikome. Ir aišku, eičiau ginti Lietuvos, jeigu reikėtų.“

Kazlų Rūdos 7-osios kuopos vado pavaduotojui Sauliui Martinkui sekasi dirbti su jaunimu.

Kazlų Rūdos 7-osios kuopos vado pavaduotojui Sauliui Martinkui sekasi dirbti su jaunimu.

Arvydas sako ieškojęs aktyvios veiklos, kuri leistų išeiti iš namų, susirasti bendraminčių, draugų. „Labai smagu, kad tiek visko įdomaus galime kartu nuveikti būryje. O kad viskas gerai sektųsi, būrys turi būti vieno mąstymo, kaip kumštis, tik tada galės veikti sinchroniškai“.
S. Martinkus sakė, kad ne visi šauliukai yra vienodai aktyvūs. Apie 20 yra tokių, kurie labai aktyviai lanko mokymus, dalyvauja veiklose. Susirinkimai vyksta du kartus per savaitę. Šaulio aprangą turi apie 30 proc. šauliukų. Jeigu kuopa turėtų daugiau priemonių, būtų našesni ir įdomesni mokymai. Bet per tuos kelerius metus visko iškart nepadarysi. Kaip ir ketvirtos pakopos iškart nepasieksi, viskam reikia laiko ir lėšų. Dalis lėšų gaunama ir iš rėmėjų.

Jaunimą itin domina šaunamieji ginklai, bet pašaudyti oriniais ar pneumatiniais šautuvais gauna tik šaudykloje, kuri yra miške.
„Vaikai tikrai labai daug praktiškų dalykų čia išmoksta, kad ir siūti, gaminti maistą, jau nekalbant apie kariškus. Jei reikia, kviečiamės ir įvairių specialistų, kurie daug ko pamoko. Šaulių veikla ugdo ne tik meilę Tėvynei, bet ir ištvermę, valią, sugebėjimą pasitikėti komandos nariu, bendradarbiavimo įgūdžius“, – sakė S. Martinkus.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.