Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Klubo „Siena“ baikeriai – Lietuvos istorijai neabejingi žmonės

Žygiuose po Lietuvą aplankomos istorinės ir kultūrinės vietos. 2016 m. liepą Marijampolės baikerius Zyplių dvare sutiko šeimininkas, Lukšių seniūnas Vidas Cikana.

Žygiuose po Lietuvą aplankomos istorinės ir kultūrinės vietos. 2016 m. liepą Marijampolės baikerius Zyplių dvare sutiko šeimininkas, Lukšių seniūnas Vidas Cikana.

Jaunuolius suvienijo aistra motociklams
1990–1991 metai: Sąjūdis, Lietuvos nepriklausomybės atgavimas ir Marijampolės baikerių klubo „Siena“ istorijos pradžia.
– Klubas gimė paskui, pradžioje mes buvome tiesiog draugų kompanija, – sako klubo įkūrėjas Heraldas Kalesevičius. – Lakstėme motocik­lais, grojome gitaromis, buvome metalistai įkūrę grupę „Garrote“. Bet Lietuva kėlėsi naujam gyvenimui, tad ir mes degėme noru kažką daryti kitaip. Klubo branduolys ir jam prijaučiantieji formavome veik­lą, ieškojome idėjų. Taip gimė Marijampolės rokerių klubas, sukūrėme savo herbą. Mus, dvidešimtmečius, vienijo bendra aistra motociklams, tranki „metalinė“ muzika, vienodos emblemos ant dermantininių striukių, o pagrindinis išskirtinumas – perdaryti pagal tuometes madas ir poreikius čekoslovakiški ir rusiški motociklai, kuriuos žiemą remontavome, ruošėme būsimam sezonui, planavome išvykas, o vasarą leidomės į kelią.
Deja, jaunatviškas entuziazmas ėmė blėsti ir įpusėjus 1992-iesiems Marijampolės rokerių klubo veikla prigeso. Ir tik 1995 metais sportuojančio ir muzikuojančio jaunimo iniciatyva, tuometės Marijampolės savivaldybės kultūros darbuotojos Iraidos Skirpstienės paraginti muzikai, sportui, menui neabejingi jaunuoliai susibūrė į ne pelno siekiančią organizaciją, vienijančią įdomius, kūrybingus žmones. Pirmaisiais gyvavimo metais po klubo vėliava glaudėsi muzikantai, keramikai, krepšininkai, net riedutininkai. Klubas buvo oficialiai įteisintas pavadinimu „Jaunimo klubas „Siena“. Nuo pačių jo ištakų organizacijos veikloje „virusiam“ Heraldui kilo mintis įvairialypio klubo veiklą „apnuodyti“ ir motobacila, tuo pačiu atgaivinant ir 1992 m. užgesusį Marijampolės rokerių klubą. Pritarus kitiems „JKSiena“ nariams idėja buvo įgyvendinta 1998 m. Taip gimė Marijampolės baikerių klubas „Siena“ .
Po dešimtmečio, 2008-aisiais, klubas tapo Lietuvos baikerių Kongreso sudedamąja dalimi, o 2009 m. rudenį suformuotas Marijampolės baikerių klubo „Siena“ padalinys „čapteris“ Vilkaviškyje. Kitų metų pavasarį šiame mieste atidarytas ir „čaptero“ klubhauzas.
2012 m. susiformavo 20 motociklininkų klubo palaikymo grupė „Siena support“.

 
Klubo narių kasmet daugėja
– Klubas nuo pat gimimo gyvavo, brendo ir vystėsi. Buvo sutikta daugybė įdomių motociklais besižavinčių žmonių, kai kurie jų įsiliejo į klubo narių gretas, kiti džiaugiasi būdami greta, dar kiti dėl paklydimų buvo pašalinti, – apie beveik dviejų dešimtmečių klubo kelią kalba jo prezidentas Heraldas Kalesevičius.
Dabar klube yra arti 40 žmonių, tas skaičius kaskart auga. Klubo nariu gali tapti visi norintys, kuriems artimas baikerių judėjimas. Viena iš daugelio sąlygų – nariais negali būti jaunesni kaip 25 metų jaunuoliai. Perkopusieji 25-metį žmonės, pasak vadovo, jau yra subrendę, turintys vairavimo patirties. Beje, vyriausiam „Sienos“ nariui – per šešiasdešimt.
Dar yra draugai, bičiuliai, kurie ateityje gali tapti klubo nariais arba tiesiog dalyvauti klubo organizuojamuose renginiuose, išvykose – visi tie, kuriems patinka bendrauti ir važiuoti motociklais.
Vienas iš klubo išskirtinumų ir būtina sąlyga naujiems nariams – juodos spalvos motociklas. „Taip jau susiklostė, kad klasikinė juoda spalva mums visiems patinka ir tinka“, – apie išskirtinį pasirinkimą trumpai sako vadovas. Dar vienas  išskirtinumas – Rasos gatvėje, garažuose, įsikūrę klubo namai, kurių interjerą kūrė patys nariai.

 
Klube – bendraminčių sambūris
– Klubo esmė – pritraukti subrendusius, turinčius bendrų interesų žmones, kad būdami viename būryje parodytume žmonėms, ką galima padaryti kartu. „Siena“ nuo pat gimimo iš kitų motociklininkų klubų, o jų Lietuvoje yra per 50, išsiskyrė ne tik herbu, antsiuvų dėvėjimo tvarka, vidaus taisyklėmis, bet ir savo šalies Lietuvos ir Sūduvos krašto garsinimu. Esame patriotai, didžiuojamės savo šalimi, prisimename kovojusius už jos laisvę, minime visas valstybines šventes – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Mindaugo karūnavimo ir t. t., – sako „Sienos“ vadovas.
Pirmasis gegužės savaitgalis – sezono atidarymo šventė, pirmas spalio savaitgalis – uždarymas, lapkričio 20 d. – klubo gimtadienis. Vasaromis, be abejo, keliaujama, o žiemą klubo namuose Rasos gatvėje vyksta teminiai vakarai, labdaros renginiai. Organizuoti pirmosios pagalbos kursai, kuriuos vedė Pirminės pagalbos priežiūros centro medikai. Į susitikimus kviesti policijos darbuotojai, kurie supažindino su eismo taisyklių reikalavimais ir pasikeitimais. Primindami saugumo svarbą kelyje Marijampolės regiono kelių atstovai dalijo informacinius lankstinukus ir atšvaitus.
– Kiekvieną penktadienį vyksta atvirų durų dienos, kai į klubo namus gali ateiti ir norintys susipažinti su mūsų veikla, – sako H. Kalesevičius. – Visi renginiai nemokami, atviri tiems, kurie mus palaiko. O tiems, kurie mūsų veikla pasitiki ir ją remia pervesdami 2 procentus savo pajamų mokesčio, mes esame labai dėkingi ir kasmet surengiame padėkos vakarą. Be to, esame miesto kultūros dalis, tad dalyvaujame miesto renginiuose, teikiame dovanas, organizuojame labdarą. Neatsisakome sudalyvauti įvairiuose renginiuose, akcijose, palaikome įvairias iniciatyvas. Jau daug metų rungtynių metu palaikome Marijampolės moterų krepšinio komandą „Sūduva“. Ypač susidraugavome su Sangrūdos globos namų vaikais – šiemet jau aštuntą kartą kartu su „Orijos“ žvejų klubu rengėme mišrių komandų (motociklininkai, žvejai ir vaikai) žūklės varžybas. Po jų kartu verdame žuvienę, bendraujame ir, žinoma, visada vaikus pavėžiname motociklais. Ne kartą Marijampolės vaikų globos namų auklėtiniams organizavome piešinių konkursą „Mano svajonių motociklas“.
Klubo namų sienas puošia klubo, Lietuvos ir Marijampolės vėliavos, taip pat Heraldo gitara, nukelianti į 1993–1997 m. Muzika skamba ir dabar – namuose yra scena, kurioje repetuoja ir koncertuoja muzikuojantis jaunimas. Marijampolės baikerių klubas turi ir savo muzikos grupę „Squirrels with swords“ („Voverės su kardais“). Jos įkūrėjai – klubo narys Andrius Mickus ir atlikėja Vaiva, muzikantai – prijaučiantys klubui nariai. Čia, klubo namuose, vyksta ne tik repeticijos, bet ir koncertuojama. Pagroti tenka ir už klubo sienų. Vasario pabaigoje klubo nariai kviečia apsilankyti jau tradiciniu tapusiame gyvos muzikos vakare „Vasaris – trumpiausias mėnuo“. Bus galima išvysti jaunų grupių pasirodymus. Apie renginius klubo namuose galima paskaityti internetinėje klubo svetainėje www.sienamcc.lt.

 
„Hobis – per silpna, o gyvenimas – per stipru“
Paklaustas, kas jam yra motociklas, taip atsakė „Sienos“ prezidentas Heraldas. Daugumai baikerių jų veikla – ne tik smagi pramoga, bet ir gyvenimo būdas. Šeimos su pomėgiu susitaikė, į žygius kai kurie vežasi ne tik vaikus, bet jau ir anūkus. Į artimesnes keliones vyrai išvažiuoja beveik kiekvieną savaitgalį. Nebūtinai visi kartu, juk yra darbas, šeima, asmeniniai reikalai. Klube – įvairaus išsilavinimo ir profesijų žmonės, tačiau į kelią išsiruošę klubo nariai – visi kaip vienas metalinis kumštis, vienas kitą ir pagiriantys, ir per dantį patraukiantys.
Artėjant vasarai, važiavimo sezonui, „Sienos“ vyrai (beje, klube yra ir viena moteris) planuoja keliones. Jau išmaišyta kone visa Europa, keliauta per Alpes, iki Juodosios jūros, aplink Baltiją, pabuvota Skandinavijoje. Europoje motociklas yra populiari transporto priemonė dėl manevringumo ir parkavimo, tad europiečiai pagarbiai žiūri į motociklininkų koloną. Kelyje baikeriams galioja tos pačios taisyklės, kaip ir visiems eismo dalyviams, bet važiuojant kolona jų dar labiau reikia paisyti.
Pasak Andriaus Mickaus, klube daugiausia amerikietiškų „Harley Davidson“ markės motociklų, nemažai ir japoniškų „Honda“, „Suzuki“, „Kawasaki“. Klubo nariai motociklais riedėjo Norvegijos, Airijos, Makedonijos, Albanijos, Italijos keliais. Artėjančio sezono planuose kelionės į Ukrainą, Šveicariją, „pasivažinėjimas“ nuo Gibraltaro iki Lietuvos, o kur dar tūkstančiai kilometrų Lietuvos keliais.
Į žygius Marijampolės baikerių klubo „Siena“ nariai pasipuošia klubo heraldikos simboliais, kurie tvirtai prisiūti prie odinių drabužių, taip pat miniatiūrinėmis Lietuvos valstybine ir Lietuvos istorine vėliavomis, Marijampolės miesto herbu. Juk lietuvybės propagavimas – vienas iš klubo „Siena“ tikslų.

Tokia buvo pradžia... 1992 metai, prie vairo Heraldas. Baikerių klubo „Siena“ plieninių žirgų kolona visuomet patraukia žmonių dėmesį. Klubo narius vienija draugiškumas ir malonus bendravimas. Nuotraukoje – Ainis Kalesevičius, Andrius Mickus ir klubo prezidentas Heraldas Kalesevičius. Klubo namų interjerą rengė patys nariai.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.