Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Marijampolės dramos teatro studija „Nauja karta“: renkamės meną

Marijampolės dramos teatro jaunimo studija skaičiuoja jau 17 veiklos metus. Susikūrė ji Marijampolės dramos teatro vadovo Romualdo Kučiausko iniciatyva, tačiau vadovų ir režisierių, kaip ir pavadinimų, studija turėjo net keletą. Nepaisant to kada, kas ir kaip studijai vadovavo, ar kaip ji vadinosi, tikslas visada buvo ir yra vienas – kurti meną.

 

A. Vosylienės teigimu, Marijampolė gali didžiuotis turėdama jaunimo teatro studiją, tuo tarpu joje vaidinantis jaunimas džiaugtis neeiline galimybe vaidinti tikroje teatro scenoje.

A. Vosylienės teigimu, Marijampolė gali didžiuotis turėdama jaunimo teatro studiją, tuo tarpu joje vaidinantis jaunimas džiaugtis neeiline galimybe vaidinti tikroje teatro scenoje.

Pokyčių metas
Šiandien Marijampolės dramos teatro studijai – tikras darbymetis. „Nauja karta“ prieš savaitę pristatė naują kalėdinį spektaklį ir artimiausiu metu jį rodys dar ne vieną kartą. Tiesa, jis „Naujai kartai“ ypatingas. Spektaklį statė visiškai nauja režisierių grupė, o jame vaidina naujos sudėties „Naujos kartos“ komanda. Mat pastaruosius 5 metus „Naujai kartai“ vadovavusi jauna režisierė Justina Širvelytė įgyvendinti naujus siekius ir svajones išvyko į Vilnių, o branduolys „Naujoje kartoje“ vaidinusių jaunuolių išvyko studijuoti į kitus miestus. Tokie pasikeitimai jaunimo teatro studijai buvo savotiškas iššūkis. Pirmiausia, būreliui jaunimo, kuris liko ir be vadovo, režisieriaus, taip pat ir komandos draugų. Taip pat – pasiūlymą vadovauti ir režisuoti jaunimo teatro grupę gavusioms režisierėms Almai Vosylienei, Mildai Mažėtytei ir scenografui Deimantui Populaigiui, kurie į dramos teatrą atėjo su lėlių teatru.
– Mes trise su lėlių teatru dirbame jau 3 metai, tačiau vis neturėjome nuolatinės vietos, kurioje galėtume dirbti. Paprašius Marijampolės dramos teatro direktoriaus sutikti mus priglausti Marijampolės dramos teatre, jis mielai sutiko. Apie darbą su jaunimu net minties nebuvo, tačiau jaunimo studijai likus be vadovo direktoriaus paprašyti visi 3 sutikome jiems vadovauti ir tęsti jaunimo studijos veiklą. Juk norinčių vaidinti buvo, būtų buvę nesąžininga atsisakyti, – pasakojo viena iš „Naujos kartos“ režisierių Alma Vosylienė.

Svarbiausia – kokybė
Tačiau ji pripažino, kad pradžia nebuvo labai lengva. „Naujai kartai“ pradėjus vadovauti naujiems vadovams, atsinaujinus nariams, studija tapo kitokia nei buvo anksčiau. Kai kuriems senbuviams pokyčius priimti buvo sunku, kai kurie, priešingai, džiaugėsi naujais vėjais. Anot studijos vadovės ir režisierės Almos Vosylienės, vadovų komandai taip pat teko prisitaikyti prie naujos aplinkos, įsijausti į žinomus, tačiau kiek primirštus vaidmenis.
– Režisūra, darbas su vaikais, jaunimu, mums nė vienam nebuvo naujiena. Buvo tik šioks toks laiko tarpas, kuomet nedirbome su vaikais, jaunimu, tačiau režisūrinio darbo principai su tokia amžiaus grupe mums yra puikiai žinomi. Sunkiausia gal tik buvo visiems apsitrinti, susigyventi, įeiti į ritmą. Senbuviai, kurie buvo dirbę su Justina, nori nenori lygino mūsų ir Justinos darbą. Su Justina jie buvo labiau pratę vaidinti per judesį, emocijas, o atėjus mums jie kaip tikri aktoriai gavo tekstus, juos mokėsi. Galbūt kai kas nepasitikėjo, manė, kad teatras be Justinos jiems negalės teikti džiaugsmo. Tačiau tiesa ta, kad mes bandome daryti tradicinį, klasikinį teatrą, prioritetizuodami vaidybą. Su Justina jie daugiau ėjo į viešumą, mažiau paisė tradicinio teatro principų, daugiau dėmesio skyrė mimikai, judesiams. Visgi ir mūsų, ir Justinos tikslas yra tas pats – kurti meną. Svarbu juk ne kokiomis priemonėmis, kokiais būdais produktas yra sukurtas, svarbiausia, kokia jo kokybė. Toks ir yra pagrindinis mūsų uždavinys – kokybė. O mes ją, su tokia komanda, tokiu profesionaliu scenografu kaip Deimantas Populaigis, tokiais užsispyrusiais, darbščiais, kūrybingais vaikais tikrai sukuriame. Žinoma, yra tam tikra kokybės riba, nes „Naujos kartos“ nariai nėra aktoriai profesionalai, tačiau visada stengiamės pasiekti geriausią rezultatą. O geriausias jis tuomet, kai vaikai turi galimybę pasireikšti, kai atsiskleidžia, perteikia ir pajunta emociją, – kalbėjo A. Vosylienė.

 

„Nauja karta“ šiuo metu verčia naują istorijos puslapį. Studijai vadovaujančios režisierės Alma Vosylienė ir Milda Mažėtytė sako, kad nuo šiol studija daugiau koncentruosis, gilinsis ir propaguos tradicinio teatro principus.

„Nauja karta“ šiuo metu verčia naują istorijos puslapį. Studijai vadovaujančios režisierės Alma Vosylienė ir Milda Mažėtytė sako, kad nuo šiol studija daugiau koncentruosis, gilinsis ir propaguos tradicinio teatro principus.

Pokyčiai išėjo į naudą
Nepaisant to, kad pradžia buvo sunki, naujoji „Nauja karta“ susigyveno, apsitrynė ir pristatė premjerą, spektaklį, pastatytą pagal Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Sniego karalienė“.
– Tai labai gražus spektaklis apie mergaitę. Pasakose mergaitės herojėmis būna retai, o jei ir būna, paprastai jos baigiasi tuo, kad jas veda kokie nors žavūs jaunikaičiai. Šioje pasakoje viskas atvirkščiai, ne pagrindinė herojė yra suviliojama, o ji suvilioja ir susiranda sau princą. Tačiau ne tai šiame spektaklyje svarbiausia. Kur kas svarbiau čia yra jausmai – meilė, gėris, blogis, viltis, sielos šaltis, – kalbėjo A. Vosylienė.
Jos teigimu, „Naujos kartos“ nariams šiuos jausmus spektaklio metu perteikti pavyko puikiai. Jaunimas ne tik susidorojo su jiems pavestomis užduotimis, bet ir į spektaklį įnešė daugybę savo idėjų, sprendimų, pasiūlymų, žinant, kad dauguma studijos narių prieš pradedant statyti spektaklį buvo komandos naujokai, o ir senbuviams teko prisitaikyti prie naujo studijos veiklos formato. Ir nors iš pradžių į naują jaunimo studijos veiklos koncepciją kai kurie nariai žiūrėjo nepatikliai, įsibėgėjus repeticijoms su naujomis režisierėmis netgi apsidžiaugė galėję save išbandyti naujame žanre, susipažinti su kitokio, tradicinio teatro principais. Tuo tarpu nauji nariai ateidami į teatro studiją, sako, kaip tik ir norėję prisiliesti prie tokio teatro, kokiame vaidina profesionalai. Todėl visi „Naujos kartos“ nariai džiaugiasi naujais vadovais – režisieriais ir dėkoja jiems už suteiktą galimybę toliau dalyvauti jaunimo teatro studijos veikloje.

 

 Naujos sudėties „Nauja karta“ šiuo metu marijampoliečiams pristatinėja kalėdinį spektaklį „Sniego karalienė“.

Naujos sudėties „Nauja karta“ šiuo metu marijampoliečiams pristatinėja kalėdinį spektaklį „Sniego karalienė“.

Ir galvojantiems apie aktorystę, ir apie inžineriją
A. Vosylienės teigimu, viena iš priežasčių, dėl kurios ji kartu su kolegomis visgi sutiko vadovauti jaunimo teatro studijai, buvo jų pačių išgyvenimai. A. Vosylienė prisimena, kai ji studijuodama tik pasvajoti galėdavusi apie vaidybą Klaipėdos dramos teatro scenoje. Tuo tarpu „Nauja karta“ jaunuoliams suteikia neeilinę galimybę išeiti į didžiąją teatro sceną.
– Kai studijavau teatrinį apie tokį dalyką tik pasvajoti galėjau. Čia jie turi neeilinę galimybę, tiesą pasakius, nežinau nė vieno kito miesto, kuris turėtų kažkokią panašią jaunimo teatro studiją, kuri vaidintų teatre, visą salę, skirtą tik jiems, manau, kad čia yra visos reikiamos sąlygas tobulėti, reikštis ir kurti. Kai kuriems studijos nariams dalyvavimas tokioje jaunimo teatro studijos veikloje yra tramplinas į profesionalią aktorių, režisierių karjerą, – samprotavo A. Vosylienė.
Kartu ji pastebi, kad buvimas „Naujoje kartoje“ gali būti ir yra naudingas ne tik profesionalių aktorių ar režisierių karjeros siekiantiems jaunuoliams. Jos nuomone, teatras ir vaidyba yra ne tik meninės vertės kūrimas, bet ir asmenybės tobulėjimas, jau nekalbant apie žodžių raišką, drąsą kalbėti. „Naujos kartos“ režisierė sako, kad teatras suteikia labai gerą galimybę įsijausti į kito kailį. A. Vosylienės teigimu, išgyventas svetimas, kitoks, naujas jausmas, patirtas potyris scenoje gali padėti ir realiame gyvenime iškilusioms situacijoms, jas kontroliuoti, lengviau pergyventi.
Šiai minčiai pritaria ir A. Vosylienės kolegė, taip pat „Naujos kartos“ režisierė Milda Mažėtytė. Jos teigimu, buvimas teatro scenoje padeda ugdyti pasitikėjimą, laisvumą, žodžio raišką, o svarbiausia – pažinti save. Režisierės manymu, tai aktualu ne tik apie profesionalią aktorystę galvojantiems jaunuoliams. Teatrinė veikla gali būti naudinga ir renkantis bet kurią kitą profesiją ar net jai atstovaujant.
– Teatro scena apnuogina, išlaisvina, ji leidžia asmenybėms atsiskleisti, pažinti save. Jaunuoliams, kurie galvoja apie ateitį, renkasi profesiją tai labai naudinga, nes tokiu būdu išsigrynina mintys. Ir net jei norai pakrypsta ne profesionalių aktorių karjeros, o, tarkime, inžinerijos mokslų link, įgūdžiai, gauti teatro scenoje, gali būti naudingi ir atstovaujant šiai ar bet kokiai kitai profesijai, – kalbėjo M. Mažėtytė.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.