Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Miesto veidas, gėlynais nuspalvintas

Į Laisvalaikio ir užimtumo centrą iš buvusio botanikos sodo Karužų kaime persikėlusios želdynų specialistės Erika Šelmienė ir Lina Dūdonienė toliau dirba savo pamėgtą darbą – augina gėles. Jomis puošia Marijampolę, su kolekcijomis dalyvaujama įvairiose parodose, kur pristato ir Sūduvos sostinę, turtingą išpuoselėtomis erdvėmis.

Erika Šelmienė ir Lina Dūdonienė savo žiniomis ir darbu prisideda prie miesto gražinimo.

Erika Šelmienė ir Lina Dūdonienė savo žiniomis ir darbu prisideda prie miesto gražinimo.

Kai 2013 metais botanikos sodui buvo patikėta tvarkyti gėlynus Vytauto parke, Lina buvo pirmoji, kuri pradėjo šį darbą. Po metų prie jos prisijungė Erika. Linai, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje studijavusiai parkų formavimą – toks darbas nuo pat pradžių buvo mielas ir suprantamas. Tuo tarpu Erikai, Vytauto Didžiojo universiteto aplinkosaugos organizavimo magistrantei, į botanikos sodą atėjusiai atsitiktinai, teko daug ko mokytis, bet, kaip pati sako, naujame darbe vieniems iš kitų mokantis, dalijantis patarimais, greitai persilaužė.
Gėlynus Erika ir Lina pradeda projektuoti dar rudenį, kai nužydi paskutinės vasarinės gėlės ir parkas sutvarkomas ramiajam laikotarpiui. Jos derina žiedų spalvas, augalų aukščius, žydėjimo laiką, renka atsparias ligoms ir orų permainoms veisles. O nuo kovo pradeda triūsti šiltnamyje. Dabar Vytauto parke yra per 20 gėlynų. Nuo ankstyvo pavasario čia žydi našlaitės, bus sodinamos vasarinės gėlės. Kad parkas būtų spalvingas, gyvas, šiemet čia sodins 45 veislių ir rūšių vienmečių augalų, iš viso bus pasodinta apie 14 tūkstančių daigelių.
Šiemet želdynų specialistės gėlynams parinko dvi spalvų temas: „Ryšys su Prancūzija“ – nuo rusvai pilkos iki burgundiško vyno spalvos ir „Atgal į gamtą“ – žalių atspalvių paletė su natūraliomis gamtos spalvomis.
– Kasmet Pantone spalvų institutas paskelbia metų spalvą. 2017 metų spalva – žaluma (angl. greenery). Tai – švelnūs žalios spalvos tonai, išgaunami aukščiu, forma ir faktūra: šiurkštūs, pūkuoti, pasišiaušę, glotnūs, aštriai smailėjantys, karpyti, smulkaus rašto ir t. t. Parke šiemet sodinsime daug viksvinių, varpinių augalų. Aukštaūgių ir žemaūgių viksvų žalsvų atspalvių paletėje įvairiomis spalvomis iki vėlyvo rudens žydės žioveiniai (liaudiškai – levukai, šuniukai), kurių auginame septynias veisles, besiskiriančias ne tik žiedų dydžiu, bet ir aukščiu: vieni 20 cm, kiti – 90. Žalumą sukurs ir kibioji ašuotė „Stipa Pony Tails“, vadinama ponio uodegėle, kurios plonyčiai lapai primena plaušus, o su žydinčiais augalais ji sukuria laukinių prerijų sodą. Ryškią žalumą skleis glotnioji svaigūnė, pilkai melsvą atspalvį teiks eraičinas, gelsvą – šilingė. Tarp žalumos gražiai mėlynuos ir tradiciniai lietuviški linai, ir tamsiai raudonos cherry brandy bei skaisčiai geltonos air spring rudbekijos, geltonžiedis kermėkas, – viena per kitą apie parko spalvas pasakoja Erika ir Lina, pastebėdamos, kad iki „Miesto dienų“, jeigu leis oro sąlygos, bus pasodinti visi vienmečiai augalai. O rudenį Vytauto parke bus formuojamas naujas rožynas.
Kitas moterų rūpestis – „Žydintis tiltas“ Vilkaviškio gatvėje. Jau dabar šiltnamyje stiprėja pelargonijos, dygsta dikondros, tunberginijos. Jos bus sodinamos tarp miestelėnų miestui dovanotų gėlių.
Vytauto parke žmonės ne tik grožisi spalvomis, bet ir mėgaujasi jų skleidžiamais kvapais. Nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens kvepia spalvingas lobuliarijų kilimas, petunijų, levandų žiedai.

Auga sėjamasis linas.

Auga sėjamasis linas.

– Kai tik kūrėsi parkas, idėja buvo viena – pristatyti botanines kolekcijas. Bet labai greitai parkas tapo ne tik reprezentacine, bet ir rekreacine zona – žmonės čia praleidžia laisvalaikį, atsiveda vaikus, tad aplinka turi būti ne tik graži, bet ir saugi. Dėl saugumo neauginamos lietuviškos rūtos, kurių kartais pasigendama, nėra ir pakalnučių, durnaropių, – pastebi specialistės.
Pavasarį, vasarą Vytauto parke Erika ir Lina praleidžia visą dieną: laisto, geni, tręšia. Turi ir pagalbininkių, tačiau ir pačioms kaskart įdomu, kaip kurie augalai įsitvirtina, kokie prie kurių dera, kuriuos galbūt augins ir kitąmet, o kurių atsisakys.
Gerai augantys ir gražiai žydintys viešose erdvėse augalai reikalauja ypatingos priežiūros, deja, ne tik dėl oro sąlygų. Dėl žmonių neatsargumo ir per didelio „domėjimosi“ įvairiaspalviais žiedais pernai buvo sunaikintos dvi jurginų veislės, išrautos baltažiedės gazanijos. Teko sodinti iš naujo…
Moterims įdomi žmonių nuomonė, o ir pačios negaili patarimų, besidomintiems patikusiu augalu parenka subrendusių sėklų. Savo užaugintais augalais jos dalijasi ir su pataisos namuose bausmę atliekančiais bei gėlių terapija užsiimančiais vyrais. Gėlių vazonėlius dovanoja Adomiškėse įsikūrusio Lauko vaikų darželio ugdytiniams, papasakoja apie augalus, pataria, kaip prižiūrėti gležną daigelį.
Be to, E. Šelmienė ir L. Dūdonienė augina daugiau kaip 800 veislių jurginų, apie 200 veislių kardelių, juos pristato parodose. Domėjimasis šiais augalais moteris suvedė su kalvarijiečiu selekcininku Jonu Auksuoliu Liutkevičiumi, kuris ne tik padovanojo 25 veislių kardelių, bet selekcija užkrėtė ir Eriką. Jos planuose – naujų veislių kūrimas. Savo svajonę išdavė ir Lina: pražydinti jurginą „Imperialis“, mat iki trijų metrų užaugantis augalas žiedus išskleidžia labai sunkiai.
Šiemet tarptautinėje konferencijoje specialistės pristatė Vytauto parko apželdinimo sprendimus nuo pradžios iki dabar. Susidomėjimas buvo didžiulis. „Visur, kur dalyvaujame, pasakojame apie Marijampolę, kviečiame atvažiuoti ir pasigrožėti mūsų miestu“, – sako Erika ir Lina, besidžiaugdamos, kad prie spalvingo miesto veido daug prisideda ir jos.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.