Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Neradusi tinkamos darbo vietos ją susikūrė pati

„Yzio kartos“ įkūrėja Neringa Narsaitė-Pitkauskė sako studijuodama žinojusi, kad nori dirbti žiniasklaidos, ryšių su visuomene srityse, tačiau kuri kryptis ją iš tiesų domina, suprato tik pradėjusi dirbti.

„Yzio kartos“ įkūrėja Neringa Narsaitė-Pitkauskė sako studijuodama žinojusi, kad nori dirbti žiniasklaidos, ryšių su visuomene srityse, tačiau kuri kryptis ją iš tiesų domina, suprato tik pradėjusi dirbti.

Marijampolietė Neringa Narsaitė-Pitkauskė – komunikacijos agentūros „Yzio karta“ įkūrėja ir vadovė. Baigusi studijas mergina nežinojo, ką tiksliai gyvenime nori veikti, todėl save išbandė skirtingose srityse. Pagaliau atradusi kryptį, kuri ją domina ir kurioje norėjo tobulėti, ji dirbo neskaičiuodama laiko ir įdėtų pastangų. Deja, karjeros galimybių ir didesnio atlyginimo paviliota Neringa išsikėlė į sostinę ir susikūrė lūkesčius tenkinančią darbo vietą.

 

Pašaukimą surado dirbdama kolegijoje
Baigusi lietuvių filologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete Neringa sako apie nuosavą verslą tikrai negalvojusi, kaip ir daugelis jaunų specialistų tikėjosi dirbti samdoma darbuotoja. Iš pradžių taip ir buvo: dirbo žurnaliste, o neilgai trukus pradėjo eiti ryšių su visuomene specialistės pareigas Marijampolės kolegijoje. Čia dirbdama ji suprato, kad komunikacija, viešieji ryšiai yra ta sritis, kurioje dirbdama ji jaučiasi laiminga. Deja, vien emocinio pasitenkinimo nepakako. Neringa sako norėjusi tobulėti, kilti karjeros laiptais ir už tai gauti atitinkamą atlygį. Kadangi gimtajame mieste tokių galimybių nematė, nusprendė iškeliauti į sostinę.
„Išsikrausčiusi į Vilnių gan greit susiradau norimą darbą. Deja, vos po poros mėnesių paaiškėjo, kad įmonė dėl sunkios finansinės padėties neišgali mokėti darbuotojams atlyginimų. Supratusi, kad ilgai dirbti joje negalėsiu, pradėjau galvoti, kuo reikės užsiimti. Dar dirbdama kolegijoje susipažinau su VŠĮ „Versli Lietuva“ atstove, kuri papasakojo apie verslumo galimybes Lietuvoje. Informaciją tuomet tiesiog išklausiau norėdama perduoti studentams, bet ji kalbėjo taip įtaigiai, jog pati „užsikabinau“ už minties kada nors kurti verslą. Susiradus darbą Vilniuje šią mintį prigesinau, bet kai sužinojau apie prastą darbovietės finansinę padėtį, grįžau prie nuosavo verslo idėjos. Užsiimdama patinkančia veikla niekada neskaičiuodavau valandų, tad neabejojau, kad dirbdama sau sugebėsiu užsidirbti bent tiek, kiek gaudavau būdama samdoma darbuotoja“, – sakė Neringa.

 
Įkūrė komunikacijos agentūrą
Kokia kryptimi verslą turėtų kurti, Neringai klausimų nekilo. Mergina žinojo, kad ryšiai su visuomene yra ta sritis, kurioje galės dirbti negailėdama savęs. Taigi nusprendė įkurti įmonę, kuri teiks vizualinės ir tekstinės komunikacijos paslaugas, apimsiančias tinklaraščių kūrimą, reklaminių tekstų rašymą, videoklipų kūrimą mažoms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms savo komunikacijos specialistų, tačiau norinčioms efektyviai komunikuoti su tikslinėmis auditorijomis ir didinti pardavimus.
Anot Neringos, verslo pradžia buvo itin sunki. Negana to, kad teko dirbti už dyką, reikėjo išmokti nekreipti dėmesio ir į aplinkinių prognozes, kad verslas greitai žlugs. Taigi tik didelio noro bei užsispyrimo dėka to, ką buvo pradėjusi, nemetė.
„Pirmus pusę metų dirbau be atlygio – kūriau agentūros strategiją, plėčiau pažintis. Kadangi įmonė buvo įkurta su nuliniu biudžetu, reikėjo iš nieko sukurti progresą. Stebint teigiamus pokyčius atsirasdavo noro ir jėgų dirbti ir siekti savo tikslo. Labai pateisino lūkesčius darbas barteriniais mainais, kuris išplėtojo didelį rekomendacijų tinklą. Žinoma, reikėjo laiko kol sukūrėme vizualinį agentūros įvaizdį, susiformavome reputaciją. Laimei, turiu daug užsispyrimo, tad po dvejų metų galiu pasakyti, kad be apyvartinių lėšų sekasi tikrai gerai“, – džiaugėsi jaunoji verslininkė.

 
Įkūrusi įmonę – nesigaili
Pradėjusi dirbti viena, šiuo metu Neringa vadovauja 6 žmonių komandai. Komunikacijos paslaugų agentūra „Yzio karta“ jau turi nuolatinių klientų ratą, kurie rekomenduodami įmonės paslaugas atveda ir naujų. Kadangi į reklamą kol kas daug neinvestavo, siūlydama įmonės paslaugas klientų Neringa ieško ir pati. Nors ir teko nemažai pavargti, kad pasiektų tai, ką turi šiandien, ji sako nesigailinti ėmusis verslo.
„Tai puiki profesinė bei gyvenimiška patirtis. Išmokau valdyti krizines situacijas ir supratau, ką reiškia atsakomybė. Bet jei verslą kurčiau iš naujo, daug ką daryčiau kitaip. Pirmiausia atlikčiau išsamų rinkos tyrimą, pasirašyčiau detalų verslo planą – tai padariau tik praėjus pusei metų nuo įmonės įregistravimo. Faktiškai, ėjau „va bank“, – prisiminė Neringa.

 
Vieta sėkmingam verslui nėra svarbi
Merginos vadovaujama įmonė registruota Marijampolėje, tačiau jos būstinė – Vilniuje. Agentūrą sostinėje ji kūrė todėl, kad tuo metu ten gyveno. Artimiausiu metu „Yzio kartą“ ji ketina perkelti į Kauną, nes tai geografiškai patogesnė vieta bendrauti ir susitikti su klientais iš visos Lietuvos. Jos nuomone, verslą galima vystyti ir mažame mieste: svarbiausia yra idėja, strategija ir tinkamas pasiruošimas.
„Geografinė padėtis nebūtinai turi turėti įtakos verslo sėkmei. Netgi, jei mezgate kojines ir pardavinėjate jas vietos turguje, sukūrus prekinį ženklą ir tinkamą verslo planą, galima jų pardavimą išplėsti internete ir taip pasiekti tarptautines rinkas. Svarbiausia turėti tikslą ir kryptingai jo siekti. Gyvenimas per trumpas, kad patirtume nepatinkančio darbo kančią. Kad ir kaip kartais yra sunku ryžtis permainoms, tie pokyčiai gali kaip tik suteikti gyvenimo pilnatvę. Gyvename laisvoje šalyje, galime patys rinktis, ką norime dirbti ir kiek norime uždirbti“, – sakė Neringa.

Reklaminių tekstų, videoklipų kūrimas – Neringos ir „Yzio kartos“ kasdienybė. Neringa šiuo metu vadovauja 6 žmonių komandai. Sako, pradžioje buvo keista prisistatyti įmonės direktore, tačiau laikui bėgant priprato.

 

 

 

 

 

 

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.