Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“

Apie „moksliuko“ kelią kalbamės su buvusiu marijampoliečiu Roku Valančiumi, kuris šiandien yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros lektorius, mokslų daktaras.

Rokas Valančius.

Rokas Valančius.

– Kas paskatino rinktis mokslininko kelią?
– Apie mokslininko ir dėstytojo kelią tikrai negalvojau nei vaikystėje, nei pradėjęs studijas universitete. Pirmieji paskatinimai stoti į doktorantūros studijas buvo iš tuomečio baigiamojo magistro darbo vadovo prof. A. Jurelionio. Vėliau, kai jau turėjau oficialų kvietimą studijuoti doktorantūroje, labai skatino artimieji. Jeigu atvirai, ilgai pats dvejojau, ar verta eiti šiuo keliu, nes žinojau, kad jis nebus lengvas ir pareikalaus daug laiko ir kantrybės.
Studijuojant doktorantūroje buvo tikrai nelengvų periodų, kai strigo tyrimai, straipsnių ir disertacijos ruošimas, netgi buvo minčių studijas mesti. Dėkoju šeimos nariams ir tuomečiam katedros vedėjui prof. Andriui Jurelioniui, kad atkalbėjo nuo šio žingsnio. Dabar tikrai nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas. Galvojantiems studijuoti doktorantūroje labai rekomenduočiau pasirinkti patinkančią darbo temą ir disertacijos vadovą. Geri santykiai su vadovu, mano nuomone, yra 50 proc. disertacijos sėkmės.
– Kaip sekėsi mokykloje, ar buvote aktyvus visuomeniškai?
– Mokykloje sekėsi vidutiniškai. Tikrai nebuvau pirmūnas, nors kaip mokytojai sakydavo kartais „sužibėdavau“. Esu labai dėkingas daugumai Rygiškių Jono gimnazijos mokytojų, kurie mus mokė. Dabar dirbdamas Kauno technologijos universitete dažnai prisimenu juos kaip pavyzdinius mokytojus. Jeigu ne mokytojai ir tėvai, galbūt jau po 9 klasių būčiau pasirinkęs lengvesnį profesinį kelią. Visuomeninėje veikloje ir mokyklos gyvenime dalyvaudavau gana aktyviai, nors gal ir nebuvau pats aktyviausias mūsų laidoje.
– Kokioje srityje dabar dirbate?
– Šiuo metu dirbu Kauno technologijos universitete, dėstau atsinaujinančių energijos šaltinių pastatuose ir statinių inžinerinių sistemų modulius. Taip pat dirbu su baigiamaisiais studentų darbais. Stengiuosi per metus parašyti bent du straipsnius, dalyvauti tarptautinėse konferencijose, stažuotėse.
Mano disertacijos tema buvo „Administracinių pastatų mikroklimato ir energinio efektyvumo tyrimai“. Disertaciją rengiau 2008–2013 metais Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto tuometėje Geoinžinerijos katedroje (dabar tai Pastatų energinių sistemų katedra). Disertaciją apsigyniau 2013 metų gruodžio pabaigoje.
Pagrindiniai ginami disertacijos teiginiai buvo tokie: žmonių darbingumą įtakojančių veiksnių naudojimas administracinių pastatų atnaujinimo sprendiniams optimizuoti sudaro sąlygas sukurti geresnes patalpų mikroklimato sąlygas ir padidinti administracinį darbą dirbančių įmonių veiklos efektyvumą; administracinių pastatų patalpų oro temperatūros sumažinimas nuo +22 ºC iki +18 ºC darbo dienos pabaigoje nesumažina biuruose dirbančių žmonių darbingumo ir sudaro sąlygas mažinti patalpų šildymo energines sąnaudas taikant lanksčias patalpų mikroklimato sąlygas užtikrinančių inžinerinių sistemų valdymo schemas.
Šiuolaikinių pastatų paskirtis – ne tik apsaugoti žmogų nuo išorinių poveikių, bet ir sudaryti jam kuo geresnes gyvenimo, darbo ar poilsio sąlygas. Išsivysčiusiose šalyse žmonės daugiau kaip 90 proc. savo gyvenimo praleidžia uždarose erdvėse: namuose, transporte, darbe. Taigi vidaus patalpų aplinka tampa daug svarbesnė žmonių sveikatai ir komfortui, nei išorės aplinka. Tobulėjant technologijoms, kylant automatizacijos lygiui, vis daugiau žmonių dirba administracinį darbą, todėl jiems turi būti sudarytos geros darbo aplinkos sąlygos.
Nors jau daugiau kaip prieš 10 metų buvo nustatyta, kad optimali temperatūra darbui biure yra +22 ºC, tačiau nebuvo aišku, kaip trumpalaikiai temperatūros svyravimai veikia žmonių darbingumą. Disertacijos rengimo metu atlikome natūrinius tyrimus, kurie parodė, kad trumpalaikis temperatūros sumažėjimas nuo +22 ºC iki +18 ºC teigiamai veikia protinį darbą atliekančių žmonių darbingumą. Tai pastebima ir buitinėmis sąlygomis, kai namuose atvėrus langą ir į patalpą įleidus šviežio oro bei sumažėjus patalpos temperatūrai žmonės pasijunta geriau.
– Kokių savybių reikia norint tapti mokslininku?
– Savybių norint studijuoti doktorantūroje ir užsiimti moksline veikla reikia tokių pačių, kaip ir kitoje profesinėje veikloje: kruopštumo, užsispyrimo, užsibrėžto tikslo siekimo. Nors su studentais dirbu tik apie 8 metus, tačiau galiu teigti, kad daugumai šiais laikais trūksta užsispyrimo kažką pasiekti – užbaigti pradėtus darbus. Galbūt teisingai sakydavo mano disertacijos vadovas prof. Narimantas Ždankus, kad žmogus iš prigimties yra tingus ir visada ieško lengvesnio gyvenimo kelio.
Baigęs doktorantūros studijas dirbu ne tik universitete, bet ir gamyboje su pastatų inžinerinėmis sistemomis, atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Kartais juokiuosi iš savęs, kad darbas universitete yra mano labai brangus hobis. Draugai laisvalaikiu medžioja, žvejoja, bėgioja, o aš ruošiuosi paskaitoms, rašau straipsnius. Mano dėstomi dalykai – statinių inžinerinės sistemos, atsinaujinantys energijos šaltiniai pastatuose – reikalauja paskaitų medžiagą atnaujinti kiekvienais metais, nes technologijos labai greitai tobulėja. Taip pat reikia išbandyti naujas modeliavimo, simuliavimo programas, prieš supažindinant su jomis studentus.
– Ačiū už pokalbį ir linkiu sėkmės ateityje.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.