Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Paulius Čeponas: „Džiaugiuosi galėdamas kurti savo miesto grožį“

„Čia – mano miestas“, – taip apie Marijampolę sako čia gimęs, augęs ir jame ateitį kuriantis Paulius Čeponas.

Paulius Čeponas sako siekiantis, kad Marijampolė būtų žydintis miestas.

Paulius Čeponas sako siekiantis, kad Marijampolė būtų žydintis miestas.

Ateitį suplanavo mokykloje
Dar tuomet, kai 2003-aisiais baigus Rygiškių Jono gimnaziją atrodo, kad visi keliai atviri į platųjį pasaulį, Paulius sako žinojęs, kad gyvens Marijampolėje ir iš savo gimtojo miesto išvažiuos trumpam – tik studijuoti.
– Įstojau į Vilniaus universitetą. Pasirinkau ekologijos studijas, apie kurias svajoti pradėjau nuo tada, kai gimnazijoje reikėjo apsispręsti, kokius dalykus mokytis pagal profiliuotą programą. Sekėsi biologija, chemija, bet nemėgau matematikos. Kad nesusigadinčiau abitūros pažymių tais dalykais, kurie buvo mažiau įdomūs ir prasčiau sekėsi, be chemijos, biologijos ir privalomo lietuvių kalbos egzamino, pasirinkau… muziką ir kūno kultūrą. Buvau baigęs Muzikos mokykloje fleitos klasę, mokęsis teorijos, taigi toks pasirinkimas man buvo priimtinas, tačiau bendraklasiams ir mokytojams tai buvo netikėta. O jau kai pildžiau studijų prašymą, oho koks sąrašas buvo – kiek tik buvo galima surašyti, tiek ir prirašiau. Visgi pirmu numeriu buvo ekologija, į ten ir įstojau, – prisimena Paulius, prisipažindamas, kad mokyklos laikams didelės nostalgijos nejaučia. Su dėkingumu jis mini tik gimnazijos direktorių V. Petkevičių ir mokytoją R. Juškevičienę, kurie mokėjo sudominti dėstomais dalykais ir tarsi nutiesė ateities kelią.
Sostinėje likti nenorėjo
Pabaigęs bakalauro studijas baigiamuoju cheminės ekologijos darbu, magistrantūros studijoms Paulius pasirinko urboekologiją, arba kitaip vadinamą miesto ekologiją. Tai todėl, kad jam labiau patiko darbas, kurį galima apčiuopti. Vaikinas prisipažįsta nemėgęs „parduotų vasarų“ universiteto laboratorijoje, bet pažintis su Vilniumi ir jo apylinkėmis jį ten vilioja ligi šiol.
Išlikęs gražus bendravimas su bakalauro darbo vadovu Gamtos tyrimų centro direktoriumi Vincu Būda ir magistrantūros dėstytoju Gytautu Ignatavičiumi. Tai – žmonės, su kurias Paulius sako galintis ir šiaip paplepėti, ir darbo klausimais pasitarti. Specialistų konsultacijos ypač pravertė tvarkant Šešupės pakrantes.
– Kaip studijų metais kiekvieną savaitgalį važiuodavau namo į Marijampolę, taip dabar labai dažnai vykstu į Vilnių, – sako P. Čeponas ir čia pat prisipažįsta, kad nuolat gyventi ten tikrai nenorėtų. – Vien dėl atstumų, bereikalingo laiko gaišimo automobilių spūstyse – dvi valandas iš dienos tektų išbraukti. Marijampolėje į darbą mašina aš atvažiuoju per 3 minutes, dviračiu – šiek tiek ilgiau. Kai besimokydamas magistrantūroje dirbau Vilniuje, iki per visą miestą parsirasdavau namo, jau nebūdavo nei noro, nei laiko kažkur vėl eiti.
Juolab kad ekologijos studento dėmesio reikėjo ir neįprastiems, egzotiniams, gyvūnams – gyvatei, skorpionui, vorui, kitiems, kurie kompensavo Marijampolėje likusio persų šinšilų katino Miko draugiją.

 

 Pasižvalgyti po Lietuvą ir palyginti Marijampolę su kitais miestais vasaromis Paulius išrieda su savo „vabalu“.

Pasižvalgyti po Lietuvą ir palyginti Marijampolę su kitais miestais vasaromis Paulius išrieda su savo „vabalu“.

„Kelionėse daug pamatai, lygini su mūsų miestu“
Dabar Paulius į Vilnių važiuoja ne tik susitikti su draugais, bet ir mėgaujasi vilniečių atsipalaidavimu: žmonės traukia į miesto centrą, lanko renginius, užkandžiauja kavinėse, pramogauja su vaikais. Jam norėtųsi, kad ir Marijampolėje būtų daugiau išsilavinusių žmonių, kad daugiau laiko jie praleistų ne užsidarę namuose, bet viešose miesto erdvėse.
„Bet tokiame nedideliame, kaip mūsų, mieste, kur žmonės gyvena individualiuose namuose, turi sodus ar tėvų sodybas, laisvalaikį visi leidžia gamtoje: ir kepsnius kepa, ir kokį darbą nudirba, ir draugus pasikviečia. Todėl mūsų miestas savaitgaliais ir ištuštėja“, – pastebi Paulius.
Traukimas į gamtą nuo vaikystės įprastas ir jam pačiam. Su tėvais ir broliu Mariumi vos atsiradus laisvai valandėlei važiuodavo į sodą, su palapinėmis – prie ežerų, o vasaras dažniausiai leisdavo pas savo krikštatėvius Trakuose.
– Dabar taip pat mažai sėdžiu namie. Mėgstu keliauti dviračiu, automobiliu, lėktuvu. Kelionėse daug pamatai, lygini su mūsų miestu ir džiaugiesi, kad Marijampolė dažniausiai nurungia kitus, – pasidžiaugia Paulius, kuris į keliones po Lietuvą išsiruošia ir su savo senoviniu automobiliu. Prieš 5 metus įsigytas senutis „Volkswagen Kaefer“ skirtas daugiausia susitikimams su bendraminčiais, „vabalų“ klubo nariais. Pernai apie 100 automobilių patraukė Žemaitijos keliais, šiemet gegužės pabaigoje „vabalų“ sąskrydis vyks Gelgaudiškyje.

 

Poezijos parkas tapo žmonių traukos zona.

Poezijos parkas tapo žmonių traukos zona.

Planuojama sutvarkyti Jaunimo parką
Neabejotinai kiekvienam marijampoliečiui – pasididžiavimas, o miesto svečiui – pasigėrėjimas apima vaikštant po pastaraisiais metais išgražėjusią Marijampolę. O kad ji savo išpuoselėtomis erdvėmis taptų pranašesnė už kitus miestus, prisideda ir P. Čeponas, Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas, kuris, kaip ir visas skyrius, atsakingas už gatvių, takų, bendro naudojimo teritorijų tvarkymą, medžių miesto centre sodinimą, gėlynų Poezijos parke priežiūrą ir t. t. Paulius, kaip savivaldybės ekologas, sulaukia daug besidominčių miesto želdiniais, bet visų nuopelnų dėl sukurto grožio sau jis neprisiima. „Žmonės domisi gerąja miesto patirtimi, o tai kuria visa komanda“, – sako jis.
– Noriu, kad miestas būtų žalias ir prieinamas, kad žmonės mylėtų jį ir turėtų, kur praleisti laiką, – atvirai sako Paulius. – Džiugu, kad traukos centru tapo ne tik Poezijos, Vytauto parkai, bet ir sala prie užtvankos. Apkuopus, aptvėrus, sutvarkius čia renkasi ne tik pasyvūs poilsiautojai, bet ir vandens sporto mėgėjai. Šiemet taip pat planuojame sutvarkyti Jaunimo parką – pašešupio teritoriją už futbolo maniežo, prie „tribalių“. Tai bus tęstinis darbas to, kas pradėta ankstesniais metais. Taip pat netoli maniežo planuojama įruošti gyvūnų maudymosi vietą.
Buvo mintis įrengti virvių parką, bet… „Ne paslaptis, kad dažnai gerą idėją užgesina nepagarba kitų darbui. Gaila, kai išlaužo, suniokoja, kaip padaryta Santarvės parke“, – dėl miestelėnų neatsakingo elgesio apgailestauja Paulius.
Visgi jis pastebi, kad norint, jog jaunimas domėtųsi ekologija, reikia švietimo, ypač įtaigūs gyvi pokalbiai. „Sausas mokslas ir man pačiam nepatinka, todėl kai „Sveikatingumo idėjos“, vykdydamos projektą, paprašė vesti paskaitą, ją paįvairinau žaidimais. Visiems patiko“.

 

Kiekviename gėlyne sodinamos 1–2 spalvų gėlės.

Kiekviename gėlyne sodinamos 1–2 spalvų gėlės.

Planai, darbai ir svajonės…
– Dabar – sakurų mada, todėl domėjimasis jomis didžiulis, – pastebi Paulius. – Tačiau gamtos nepaskubinsi: kol vizija tampa realybe, praeina laiko, bet tereikia tik kantrybės ir sulaukti rezultato. Ir, be abejo, patiems prisijungti prie miesto gražinimo.
Nuo pat ankstyvo pavasario gėlinėse miesto centre baltai ir mėlynai žydi scylės, klombose spalvomis šviečia našlaitės, antri metai gražius žiedus skleidžia tulpės. Kiekviename gėlyne, pasak Pauliaus, išlaikytas standartas – 1–2 spalvų augalai. Pavasarinėms gėlėms nužydėjus bus sodinamos vasarinės: serenčiai, visažydės begonijos, salvijos, žilės, pelargonijos, melsvės. Tai – patikrintos, prie mūsų įnoringų oro sąlygų prisitaikiusios gėlės. Kaip ir ankstesniais metais miestą puoš surfinijomis apsodinti gėlių stovai, kurie, planuojama, bus nauji, įvairesnių formų. Miesto medžiais, vietoje išpjautų senųjų, bus apsodinamos V. Kudirkos ir Vytauto gatvės.
Miesto gėlynus, kurių yra apie 7 arai, šiemet, kaip ir ankstesniais metais, prižiūrės UAB „Kelranga“, 18 arų Vytauto parko želdiniais rūpinsis Laisvalaikio ir užimtumo centras.
– Besiruošiant 2018-iesiems, kai Marijampolė taps kultūros sostine, norisi spalvų. Raginame prisijungti miesto švietimo įstaigas, gėlynus kviečiame įsirengti ir visus miestiečius. Tegul mūsų miestas būna žydintis, – kviečia P. Čeponas.
Paklaustas apie asmeninius savo planus Paulius lakoniškas: „Kaip ir visų – pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų“. Be abejo, dideli norai visada pildosi, o kadangi Paulius tvirtai teigia, kad iš savo miesto jis niekur niekada neišvažiuos, tikėtina, kad visa tai išsipildys čia, Marijampolėje.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.