Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Pomėgis tapo keliu į sėkmę

Edvinas Ruseckas džiaugiasi, kad aplinkybės susiklostė taip, jog pavyko atrasti jį dominančią sritį ir savarankiškai įgyti profesinių žinių, tačiau to daryti atsisakant studijų ir mokslo remdamasis savo patirtimi vaikinas nepataria.

Edvinas Ruseckas džiaugiasi, kad aplinkybės susiklostė taip, jog pavyko atrasti jį dominančią sritį ir savarankiškai įgyti profesinių žinių, tačiau to daryti atsisakant studijų ir mokslo remdamasis savo patirtimi vaikinas nepataria.

Marijampolietis Edvinas Ruseckas, ieškodamas savęs profesinėje srityje, blaškėsi gana ilgai. Ketino tapti kultūros darbuotoju, išbandė save aptarnavimo srityje, taip pat fotografavo. Ir tik po ilgų ieškojimų vaikinas suprato, kad reklama, darbas su vaizdu ir grafika yra ta sritis, kurioje dirbdamas gali neskaičiuoti nei laiko, nei pastangų.

 

Įkvėpė Andrius
Baigęs mokyklą Edvinas pasirinko kultūrinės veiklos vadybos studijas Marijampolės kolegijoje. Anot vaikino, pats gerai nežinojo, ką tiksliai norėtų mokytis, tačiau draugų ir artimųjų patartas nusprendė, kad šios studijos – būtent jam. Deja, didelio džiaugsmo paskaitos Edvinui neteikė, todėl vaikinas ieškojo veiklų, teikiančių didesnį pasitenkinimą. Taip jo gyvenime atsirado fotografija.
– Puikiai pažinojau marijampolietį fotografą Andriu Burbą. Jo nuotraukos ir laimėjimai man buvo didžiulis pavyzdys ir įkvėpimas. Pamažu fotografija pradėjau domėtis ir pats. Su turėtu fotoaparatu bandydavau, atrasdavau ir nuolat išmokdavau kažką naujo. Užsikabinau ir skirdavau vis daugiau laiko šiai veiklai. Atsirado noras tobulėti, išgauti geresnę nuotraukų kokybę, o tam reikėjo geresnės įrangos. Įsidarbinau naktiniame klube barmenu, kad galėčiau įsigyti naują fotoaparatą. Tuomet fotografijai skyriau dar daugiau laiko, kartu dirbau, todėl mokslams dėmesio likdavo vis mažiau, – pripažino Edvinas.
Supratęs, kad studijuojamas dalykas jo nedomina, vaikinas mokslus nusprendė mesti ir daryti tai, kas jam tikrai patinka.

 
Nuolat tobulėjo
Kurį laiką viskas taip ir buvo – darbą naktiniame klube derino su fotografavimu. Savamoksliui fotografui pavyko pasiekti vis daugiau – atsirado individualių fotosesijų užsakymų, žmonės pageidavo, kad fotografuotų jų šventes. Edvinas prisimena, jog pasitikėjimas savo jėgomis nuolat augo, todėl nuotraukas pradėjo viešinti savo socialinio tinklo paskyroje su prierašu „Edvino Rusecko fotografija“.
– Tai pamatęs Andrius davė kaip reikiant pylos. Jis sakė, kad save fotografais vadinti drįsta tik tikri profesionaliai, todėl pradedančiajam taip daryti yra tiesiog neprofesionalu. Andrius dažnai man patardavo, sakydavo, ką darau ne taip, ką turėčiau keisti. Kartais jo pastabos būdavo kandžios ir skaudžios, tačiau tai skatindavo eiti į priekį, – sakė E. Ruseckas.
Siekdamas nuotraukas padaryti kuo kokybiškiau Edvinas pradėjo domėtis jų redagavimu. Savarankiškai, žiūrėdamas vaizdo įrašus internete, jis išmoko dirbti su skirtingomis vaizdo redagavimo programomis. Tuo metu kaip tik metė darbą naktiniame klube ir įsidarbino vienoje miesto kavinėje. Pastebėjęs jų reklamas vaikinas pagalvojo, kad jos gana primityvios, todėl pasisiūlė padaryti geresnes. Ir padarė – nuo tada jis tapo atsakingas ne tik už barą, bet ir kavinės vizualinę komunikaciją.

 

Produktų pakuočių, lankstinukų dizainas – Edvino darbo kasdienybė.

Produktų pakuočių, lankstinukų dizainas – Edvino darbo kasdienybė.

Ketina studijuoti
Laikui bėgant Edvino darbų kokybė gerėjo, jo paties įgūdžiai tobulėjo. Vienas jo pažįstamas įkūrė grafikos paslaugų, fotografavimo ir filmavimo įmonę ir į ją padirbėti pakvietė Edviną. Taip vaikinas vienu metu dirbo kavinėje už baro, su jos reklama, taip pat ir bičiulio įmonėje. Po kurio laiko išvydęs darbo skelbimą, kur viena Marijampolės verslo įmonė skelbėsi ieškanti grafikos dizainerio, Edvinas nusprendė išbandyti jėgas.
Vaikinas buvo priimtas į darbą ir jau daugiau kaip metus kuria įvairias reklamas, lankstinukus, produktų pakuotes.
Edvinas galėtų būti pavyzdys, kaip smalsumas, atkaklumas, darbštumas, noras tobulėti ir judėti į priekį gali atnešti sėkmę. Vis dėlto jis savo patirties sėkmės istorija nevadina ir nebaigtomis studijomis nesididžiuoja.
− Visus įgūdžius ir žinias, kurių reikia darbe, įgijau savarankiškai. Mano didžiausias mokytojas – videofilmukų svetainė „Youtube“. Žinių, kurias įgijau savarankiškai, man visiškai pakanka, kad tinkamai atlikčiau savo pareigas. Nepaisant to, norėčiau įgyti išsilavinimą aukštojoje mokykloje. Noriu turėti platesnį supratimą, susipažinti su intelektualia bendruomene. Tad artimiausiuose planuose – studijos, tobulėjimas darbe, o vėliau galbūt ir nuosavos maketavimo paslaugų įmonės sukūrimas, – planais dalijosi vaikinas.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.