Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Povilo Isodos moto – džiaugtis kiekviena diena

Kitų metų pradžioje trisdešimtmetį švęsiantį Marijampolės savivaldybės vicemerą Povilą Isodą galima vadinti vienu jauniausių vicemerų šalyje. Politikoje Povilo naujoku nepavadinsi. Šiuo keliu jis ėjo pamažu, bet užtikrintai. Šiandien skaitytojams Povilas pasakoja apie savojo kelio paieškas.

 

Povilas Isoda nori žmonėms įrodyti, kad politika gali būti skaidri.

Povilas Isoda nori žmonėms įrodyti, kad politika gali būti skaidri.

Veikla studentų atstovybėje
Pasak vicemero, vaikystėje jis nebuvo aktyvus moksleivis, kaip ir daugelis to laiko mokinių, mėgo sportą, gana gerai mokėsi, bet iš anksto tikrai nebuvo numatęs „kuo bus užaugęs“. Povilas pasirinko verslo vadybos studijas Marijampolės kolegijoje, nes jam atrodė, kad vadyba – platus mokslas, leisiantis ateityje rinktis platų spekt­rą darbo variantų. Studijos buvo tik­rai įdomios, bet daugiausia patirties jis įgijo dirbdamas Marijampolės kolegijos studentų atstovybėje, kuriai teko ir vadovauti porą metų. Ten Povilas sutiko daug įdomių, iniciatyvių žmonių, kurie jį paskatino neužsidaryti tik studijose, bet veikti plačiau. „Būtent studentų atstovybėje teko praktiškai pritaikyti visas studijose gaunamas žinias, turėjau galimybę susitikti su visos Lietuvos studentais, dalyvavau daugybėje mokymų, kėliau kompetenciją įvairiose srityse“, – pasakoja vicemeras.
Į politiką sukti jį paskatino studentų atstovybės veikla, atstovavimas studentams, jų problemų sprendimas. Povilui susidarė įspūdis, kad nuo politikų sprendimų labai daug priklauso. „Kartais gali būti geriausias savo srities specialistas, bet virš tavęs dar yra politikai, kurie nebūtinai priims teisingus sprendimus“, – sako P. Isoda. Galvodamas apie tai, jis ir pasirinko politiką.

Teisingumas ir sąžiningumas – kertiniai akmenys
Povilo įsitikinimu, politikas pirmiausia turi būti teisingas ir sąžiningas žmogus. Antra, labai svarbu sugebėti atleisti ir nelaikyti pykčio, nes nuolat atsiranda žmonių, kurie be priežasčių įžeidinėja, neteisingai kaltina, ir ne visada visiems gali įrodyti, kad taip nėra. „Neabejotinai svarbu sugebėti susikalbėti su įvairaus amžiaus, išsilavinimo, skirtingų patirčių žmonėmis, nes kaip politikui tenka spręsti visų problemas. Žinoma, ir atitinkami profesiniai, vadybiniai gebėjimai, ypač aukštesniuose postuose, tampa labai svarbūs“, – sako vicemeras.
Jis nesigaili pasukęs į politiką, nors tai nėra lengvas kelias. Anot Povilo, politiko darbas tikrai nelengvas, nes nori ne tik didžiuotis postu, bet ir padaryti konkrečius darbus, įgyvendinti pažadus, spręsti problemas. „Mane motyvuoja konkretūs siekiai, užsibrėžtos programinės nuostatos, noras realiai padaryti savivaldybę patogesnę ir patrauklesnę gyvenimui ir darbui. O šiaip tai politika – komandinis žaidimas, todėl sunkumai ir bėdos įveikiami, kai dirbi su komanda ir turi patikimų, patyrusių, patarti ir padėti galinčių žmonių“, – sako vicemeras.

 

Vienas iš mėgstamiausių laisvalaikio užsiėmimų – pasivaikščiojimai su Doli.

Vienas iš mėgstamiausių laisvalaikio užsiėmimų – pasivaikščiojimai su Doli.

Žengtų tuo pačiu keliu
Žvelgdamas iš šiandienos pozicijų, politikas neabejoja, kad jeigu tektų rinktis gyvenimo kelią iš naujo, jis tikrai rastų jėgų ir ryžto eiti tuo pačiu keliu. Nors tai nelengvas kelias. Teko pradėti nuo nulio ir ne kartą įrodyti, kad gali, kad sugebėsi, niekas niekur išskėstomis rankomis nelaukė, konkurencija politikoje didžiulė. Žinoma, anot Povilo, būta situacijų, kuriuose šiandien jis gal pasielgtų kitaip. Kai kur daugiau pasakytų, kitur daugiau patylėtų, o kai kur giliau pastudijuotų. „Tobulo kelio nė vienas neturime, visi klaidų darome“, – sako jis. Vicemeras sutinka, kad politikui reikia daug drąsos. Ypač, kai sieki pokyčių, kai darai ir ne visada žinai, ar pavyks. Drąsos reikia ir pripažinti suklydus, drąsus turi būti sutikdamas iššūkius ir pralaimėjimus.
Povilo nuomone, kur kas drąsiau, kai esi ne vienas, kai turi tave palaikančių kolegų, bendraminčių, kai esi sąžiningas ir kiek įmanoma teisingas. „Aš nebijau jokių sprendimų, jei tikiu, kad tai teisinga. Priimu sprendimus pirmiausia galvodamas apie viešąjį interesą, t. y. žmonių gerovę, ir tikiuosi, kad tai gyventojai įvertins“, – teigia vicemeras.
Savo vaikams politiko kelio Povilas nelinkėtų, jis sunkus, keliantis daugiau problemų nei džiaugsmo, atimantis labai daug laiko, objektyviai neatlyginamas ir neužtikrinantis jokio nuoseklumo. Tačiau jauniems, aktyviems, iššūkių nebijantiems, savo kraštą mylintiems piliečiams tikrai verta apie tai pagalvoti, nes politikoje reikia kompetencijos, veržlumo, sąžiningumo ir tokias savybes turinčių žmonių.
Anot vicemero, svarbiausia politikui gebėti jausti žmones. „Nežinau, ar to išmokstama, kai kam tai duota iš aukščiau. Turiu savo išskirtinai mėgstamą eilėraštį Radjardo Kiplingo „Jei“. Šis eilėraštis – mano politinio darbo kelrodis“, – sako Povilas.

Džiaugiasi gyvenimu
Povilas nebijo pasakyti, kad yra laimingas. Žinoma, visokių dienų būna, bet sau jis iškėlęs tikslą kiekvienoje situacijoje įžvelgti pozityvių dalykų, džiaugtis tuo, ką turi, ir siekti geriau, jeigu jaučia, kad kažko trūksta. „Dirbu mėgstamą darbą, esu Marijampoles savivaldybės vicemeras, matau savo veikloje ne tik galimybę užsidirbti, bet ir prasmę, kad kažką gero galiu palikti, vienokių ar kitokių pozityvių dalykų visuomenėje, savivaldybės veikloje padaryti. Norisi žmonėms įrodyti, kad politika gali būti skaidri, atvira ir orientuota į visuomenei reikalingų darbų įgyvendinimą“, – sako jis.
Kita jo darbinės veiklos dalis – partija. Povilas – Lietuvos socialdemokratų partijos Marijampolės skyriaus pirmininkas. Šioje srityje jis nori labai daug pokyčių. Atkurti pasitikėjimą partija, išgryninti idėjinius žmones, pakelti veiklos kokybę. Nori turėti tvirtą, progresyvią, naujovių ir permainų nebijančią, vertybėmis pagrįstą, skaidrią ir darbingą komandą, kuri drąsiai galėtų dalyvauti rinkimuose ir tikėtis žmonių palaikymo.

 

Povilo gyvenimo prasmė ir atrama – šeima: žmona Agnė ir duk­rytė Ieva.

Povilo gyvenimo prasmė ir atrama – šeima: žmona Agnė ir duk­rytė Ieva.

Didžiausia atrama – šeima
Povilas didžiuojasi savo šeima, kurią sudaro žmona Agnė, aštuonių mėnesių dukrytė Ieva ir kalytė Doli. Jos – gyvenimo prasmė, tikslas, atrama. Su jomis ir dėl jų jo gyvenimas laimingas. „Gyvenimas man leido sutikti nuostabią žmoną, be kurios turbūt nebūčiau nei politikas, nei toks visuomeniškai aktyvus žmogus. Nors su Agne mažiausiai kalbu apie politiką ir savo darbą, bet jos supratimas, rūpestis mūsų šeima leidžia man siekti karjeros, ji ir paskatina, ir prilaiko, kai reikia, o svarbiausia – visada supranta“, – sako politikas.
Gausėjanti šeima keičia vicemero darbo, laisvalaikio planus, todėl jis stengiasi, kiek įmanoma būti namuose, kartu su visa šeima eiti pasivaikščioti, nori matyti, kaip dukra auga, kasdien vis išmoksta ką nors naujo.
Povilo laisvalaikis šiuo metu apribotas. „Pavedžioju šunį ir, jei tik oras leidžia, su visa šeima einame pasivaikščioti. Paskutinis pusmetis buvo labai sunkus ir įtemptas, todėl jaučiuosi apleidęs visus savo pomėgius. Kai grįšiu į ritmą, vienas pagrindinių mano užsiėmimų – sportas. Mėgstu žaisti futbolą, taip pat rytais prieš darbą patinka į treniruoklių salę nueiti. Vasarą su sveikuoliais rytines mankštas lankydavau. Labai gerai laiką praleidžiu vedžiodamas šunį, kartais nueiname ir dešimt, ir penkiolika kilometrų. Tai puiki proga pamatyti visas savo miesto puses, atokiausias gatveles. Šių pasivaikščiojimų metu apžiūriu Marijampolę, nufotografuoju problemines vietas, matau kur ką reikia pataisyti“, – pasakoja Povilas.
Didelis malonumas, energijos, motyvacijos šaltinis jam – knygų skaitymas. Mėgsta vicemeras lankytis sporto varžybose. „Aš atviras ir žingeidus žmogus, man viskas įdomu: koncerto paklausyti, gerą laidą pažiūrėti, su įdomiais žmonėmis pabendrauti, ir, žinoma, su draugais neformalioje aplinkoje pabūti, nes to labai trūksta šiame gyvenimo etape“, – neslepia jis.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.