Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Svajonių darbas – dantų techniko

22 metų marijampolietis Linas Rubinas – laimingas žmogus, nes turi mėgstamą darbą, kurį dirba su dideliu užsidegimu. Tokią laimę patiria tikrai ne kiekvienas, daugeliui pasirinkimas ir apsisprendimas, kuo būti, būna itin sunkus ir neretai nesėkmingas.
Linas yra tikras praktikas, įgijęs dantų techniko profesiją, kurią pasirinko sąmoningai, jai rimtai ruošėsi ir iki šiol nenusivylė.

 

Darbas Marijampolėje Liną susirado pats: darbdaviai juo pasidomėjo ir pakvietė prisijungti.

Darbas Marijampolėje Liną susirado pats: darbdaviai juo pasidomėjo ir pakvietė prisijungti.

Visada buvo „krapštukas“
Bandydamas prisiminti, kas pakreipė jo kelią link odontologijos, Linas sako, jog visada mėgo knebinėti, ardyti, taisyti, nuo mažens buvo „krapštukas“. „Sėdėdavau garaže, kažką ardydavau, man tai buvo įdomu. Pradžioje viską laužydavau norėdamas pažiūrėti, kaip pagaminta, kas yra viduje“.
Tarp Lino giminaičių buvo odontologų, ko gero, galimybė matyti jų darbą ir padarė poveikį. Linas šiek tiek matydavo, kaip jie dirba, matė kabinetą, įrankius, suvokė, koks tai darbas, galbūt tai ir užvedė ant kelio.
Nuo pat mažens mėgo lipdyti, prisimena, kad 3 ar 4-oje klasėje net suvaidino sergantį, kad galėtų parėjęs namo daryti muliažus iš plastilino, lipdyti, gaminti visokias figūrėles. Pradžioje, aišku, ne viskas pavykdavo, bet visada traukė bandyti vėl.
„Turėjau tokį žaidimą „Play Doh“ dantistas, buvau išprašęs, kad tėvai nupirktų. Tai žmogaus galvos muliažas, kuriam galima įstatyti ar išimti dantis. Yra speciali masė, iš kurios gaminami dantys, galima juos plombuoti. Mėgau šitą žaidimą, ilgokai žaidžiau. Labai mėgau ir „Lego“ konstruktorius, daug laiko praleisdavau pagal piešinį atkartodamas arba pats kurdamas savo kūrinius“, – prisimena vaikinas.

Mokėsi Kauno kolegijoje
Tapti dantų techniku Linas apsisprendė 9 klasėje, kai reikėjo rinktis vadinamuosius profilius. Pasirinko biomedicinos mokslų kryptį: mokėsi biologiją, chemiją A lygiu. Vėliau laikė ir šių dalykų egzaminus, pasisekė neblogai: kiek tikėjosi, panašiai tiek ir gavo balų.
Įstojo į Kauno kolegiją mokytis dantų technologijos. Stojančiųjų buvo gana daug. Visi turėjo išlaikyti manualinių gebėjimų stojamąjį egzaminą. Kelias valandas trukusiame egzamine buvo dvi užduotys: iš gipsinės kaladėlės išdrožti pateikto danties formą pagal 10 kartų didesnį nei realus danties modelį ir pagal pateiktus duomenis išlankstyti figūrą iš vielos.
Paklaustas, kur įgijo tokių įgūdžių, nes egzaminą išlaikė puikiai, Linas papasakojo, kad domėjosi, kaip dirba giminaičiai, stebėjo ir dantų technikų darbą, jie pamokydavo jį savaitgaliais. Žodžiu, vaikinas stengėsi ieškoti visų galimybių patobulinti reikiamus praktinius įgūdžius. „Atėjęs tiesiog iš gatvės neišdroši danties šiaip sau. Mačiau, kad per egzaminą buvo ir tokių, kurie iš viso nesuprato, ką ir kaip daryti. Kai kurių priėmimo komisijos nariai tiesiai klausė, ar žino, kur ir ko atėjo, ar teko domėtis tuo anksčiau…“ Linas labai domėjosi, mokėsi ir net skaitė literatūrą apie dantų anatomiją, kad tik geriau pasiruoštų.
Kauno kolegija, beje, stojantiesiems surengė ir savaitės kursus prieš egzaminą, kur buvo įtvirtinamos žinios. Įstojo apie 40 studentų, vėliau apie 10 proc. iškrito, matyt, supratę, kad per sunku.
Praktika – piešimas ir modeliavimas sudarė didžiausią studijų dalį. Linas dailės mokyklos nebuvo lankęs, tad piešimas sekėsi prasčiau, o modeliavimas – labai gerai. „Ranka tik pradžioje buvo neįgudus, paskui persilaužiau“.
Vėliau jis net pažįstamoms odontologijos studentėms atlikdavo praktikos užduotis – išdroždavo ar sumodeliuodavo vaškinį danties modelį.

Pradėjo dirbti dar I kurse
Kryptingumo siekti savo profesinių tikslų Linui galima pavydėti. Jis jau pirmame kurse įsidarbino vienoje Kauno odontologijos įmonėje. „Ten praktikavausi laisvu nuo studijų laiku, kėliau savo praktinę kompetenciją. Pats ėjau, ieškojau, kol susiradau, kas priimtų mane mokiniu. Įmonėje praleisdavau visą savo laisvą laiką stebėdamas, kaip dirba meistrai, pats bandydamas, atlikdamas pradžioje nedideles užduotis. Kartais ir savaitgaliais namo parsinešęs dirbdavau.“
Savo tobulėjimui gaudavo modeliavimo užduočių. Pradėjo nuo juodų darbų, bet nesijautė išnaudojamas. „Man svarbiausia buvo stovėti, matyti, kaip dirba, tiesiog akys degė, kaip norėjau mokytis. Ir buvo labai įdomu. Iki vėlumos užsibūdavau, net kartais darbuotojai liepdavo jau eiti namo ilsėtis.“
Dantų technologijos studijos truko 3 metus, kasmet vykdavo praktika: pradžioje po mėnesį kasmet, o III kurso pabaigoje – beveik pusę metų. Sėkmingai apsigynęs baigiamąjį darbą, kurį sudarė rašto darbas apie kuriamą dantų protezą ir paties protezo gamyba, Linas pernai sėkmingai baigė Kauno kolegiją.

 

L. Rubinas ICDE kursuose Vokietijoje su lektoriumi dantų techniku Vitalijumi Ichenko.

L. Rubinas ICDE kursuose Vokietijoje su lektoriumi dantų techniku Vitalijumi Ichenko.

Laimėjo stažuotę Vokietijoje
Kauno kolegija su Vokietijos kompanija „Ivoclar Vivadent“ pernai Kauno kolegijos studentams suorganizavo konkursą. „Ivoclar Vivadent“ Lietuvoje tiekia odontologines priemones ir medžiagas.
Su kompanijos pateiktomis medžiagomis konkursantai turėjo atlikti užduotį, konkrečiai bemetalės keramikos protezo restauraciją. Finale Linas kovojo su 6 konkurentais ir užėmė I vietą. Komisija vertino pagaminto protezo anatominę formą, tikslumą, spalvos parinkimą, keraminių medžiagų sluoksniavimą ir individualų morfologinių ypatumų perteikimą.
Pagrindinis konkurso prizas – pasaulyje gerai žinomos Vokietijos kompanijos praktiniai kursai „Ivoclar Vivadent“ mokymų centre ICDE (Tarptautinis dantistų mokymo centras). Linas vyko į Vokietiją ir stažavosi ten visą savaitę. ICDE išdavė L. Rubinui sertifikatą, kad praėjęs specialius mokymus.
„Labai naudinga buvo stažuotė, susipažinau su naujausiomis dantų protezavimo technologijomis, priemonėmis, medžiagomis. Laboratorijoje mokėmės dirbti su kompanijos medžiagomis, išmokome daug naujo apie jų savybes. Geriausi meistrai, lektoriai mokė apie visa tai, kas naujausia šioje srityje.“

Dirba Marijampolėje
Lino tėvams labai pasisekė, kad jų vienturtis sūnus neišlėkė į užsienį, o gyvena ir dirba gimtajame mieste.
Į prieš keletą metų Marijampolėje susikūrusią UAB „Dentis Lab“ Linas buvo pakviestas, jį darbdaviai patys susirado. Bendrovė užsiima dantų protezų gamyba. Laboratorija priima odontologų užsakymus iš visos šalies. Nedažnai tenka tai išgirsti, ypač iš jaunimo, bet Linas patenkintas ir darbu, ir alga – jaučiasi savo rogėse, patenkintas pasirinkta profesija.
Vaikinas neslepia, kad gimnazijoje (baigė Rygiškių Jono) pirmūnas nebuvo ir mokytis ne itin patiko, nesijautė ten gerai… Kaip dabar sako, jam mokykla buvo labiau reikalinga dėl draugų, kompanijų, bet ne dėl mokslų. Tada skaityti knygas jam atrodė tikra kančia, bet dabar, kai niekas neverčia, ėmė skaityti, domėtis istorija. Linas neturi aiškaus plano ateičiai, sako, kaip gyvenimas ves, taip ir eis.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.