Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Žaisdami karą jaunieji šauliai ir savanoriai ruošiasi ginti Tėvynę

Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado pavaduotojas, laikinai einantis vado funkcijas, Skirmantas Andriušis sako, kad šaulys turi būti nepriekaištingos reputacijos žmogus.

Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado pavaduotojas, laikinai einantis vado funkcijas, Skirmantas Andriušis sako, kad šaulys turi būti nepriekaištingos reputacijos žmogus.

Patriotinis ugdymas svarbus kiekvienai valstybei. Piliečiai, kurie nėra sąmoningi ir pasirengę ginti savo valstybę, gali greitai ją prarasti. Istorijos pavyzdžiai rodo, kad kartais ir didelės šalys su didelėmis kariuomenėmis nesugebėdavo užimti mažesnių, kurių žmonės parodydavo itin didelį ryžtą ir užsispyrimą apginti savo tėvų žemę.
Patriotinis ugdymas, pilietiškumo suvokimas pradedamas diegti dar vaikystėje. Šiam tikslui pasitarnauja jaunųjų šaulių būreliai mokyklose ir Šaulių sąjunga. Brandesniame amžiuje jaunimas renkasi ir karių savanorių tarnybą.
Šios abi organizacijos atlieka tą pilietiškumo ugdymo darbą, kuris taip būtinas kiekvienai valstybei.

 

Šaulių sąjungai – jau tuoj 100 metų
Vasario 16-ąją mūsų šalyje prisiekė 93, pasižadėjo 205 šauliai.
Priesaiką duoda 18 metų turintys jaunuoliai, o pasižadėjimą – jaunieji šauliai. Į šaulius priimami visi norintys, tik turi būti neteisti, nebausti administracine tvarka, ypač už pažeidimus dėl alkoholio vartojimo. Jei piktnaudžiauja alkoholiu – šauliu netaps.
Šaulių sąjungos įkūrimo data laikoma 1919 m. birželio 27 d. Be karinio mokymo, tarpukaryje šauliai plačiai vykdė tautos kultūrinimo darbą, taip pat aktyviai sportavo.
Prasidėjus Lietuvos atgimimui, Kaune vykusiame mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas.
Šaulių sąjunga yra integruota į krašto gynybos pajėgas. Karo metu Šaulių sąjunga dalyvautų pasipriešinime: arba ginkluotame, arba rezistencijoje. Tai atvira organizacija, kuri priima visus, jokių ypatingų reikalavimų nėra, bet būtina, kad asmuo būtų nepriekaištingos reputacijos.
Šaulių sąjunga taikos metu rengia piliečius ginkluotam ir nesmurtiniam pilietiniam pasipriešinimui, padeda užtikrinti viešąjį saugumą, valia ir ginklu saugoti šalies nepriklausomybę ir jos vientisumą. O agresijos atveju sąjunga remtų Lietuvos ginkluotąsias pajėgas Šaulių sąjungos koviniais būriais, kitais pajėgumų vienetais, padėtų užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą, okupuotoje teritorijoje vykdytų ginkluotą ir nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą ir t. t.
Suvalkijos šaulių 4-ąją rinktinę (Marijampolės apskr.) sudaro 9 kuopos: Kalvarijos 1-oji kuopa, Pajevonio 2-oji kuopa, Marijampolės 3-ioji kuopa, Pilviškių 4-oji kuopa, Šakių 5-oji kuopa, Vilkaviškio P. Karužos 6-oji kuopa, Kazlų Rūdos 7-oji kuopa, Marijampolės jaunųjų šaulių 8-oji kuopa ir Kudirkos Naumiesčio 10-oji kuopa. Rinktinė sudaryta teritoriniu principu, jai priklauso ir 15 jaunųjų šaulių būrelių.

 

 

Vaikai nei tik paragauja kareiviškos košės, bet ir mokosi daugybės karybos dalykų.

Vaikai nei tik paragauja kareiviškos košės, bet ir mokosi daugybės karybos dalykų.

Šauliai ne tik šaudo
Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vado pavaduotojas, laikinai einantis vado funkcijas, Skirmantas Andriušis sakė, kad Šaulių sąjungos pavadinimas visuomenėje interpretuojamas kartais paviršutiniškai – esą šauliai tik šaudo. Šaulys yra tautos karys, tėvynės gynėjas ne tik ginklu, bet ir kitais būdais. Šauliai kovinius ginklus naudoja mokymuose ir pratybose. Šaudymas yra svarbus faktorius, rengiant žmones šalies gynybai, bet tai – ne vienintelė veikla. Labai svarbus patriotizmo, pilietiškumo ugdymas ir ši veiklos kryptis labiausiai taikoma jauniesiems šauliams.
Jaunaisiais šauliais gali tapti vaikai nuo 11 iki 18 metų. Didelis dėmesys skiriamas jaunųjų šaulių ugdymui, mat siekiama, kad jie, sulaukę 18 metų, pasiryžtų tapti suaugusiais šauliais. Tiesa, būna, kad jaunimas išvyksta studijuoti ir papildo kitų miestų šaulių rinktines.
Šiuo metu Suvalkijos rinktinėje yra 300 suaugusių ir 350 jaunųjų šaulių. Gausiausia yra Marijampolės kuopa.
Jaunieji šauliai rengiami pagal pakopinio
ugdymo sistemą
Jaunųjų šaulių civiliai vadovai dirba visuomeniniais pagrindais, tai sąmoningi piliečiai, kurie neabejingi šalies gynybai.
Sąjunga rengia vadovų mokymus, kurie vyksta ir rinktinėje, ir sąjungoje. Mokomi ir vadai, ir eiliniai šauliai – kovinio šaudymo taktikos ir kitų dalykų.
S. Andriušis sakė, kad jaunieji šauliai su ginklais nesusipažįsta, jie per užimtumą, įvairias veiklas mokosi pilietiškumo ir patriotiškumo. Jaunimui itin patinka mokyklinių vasaros atostogų metu organizuojamos stovyklos. Vaikai nebūna paliekami tiesiog leisti laiką gatvėse, bet nuolat užimami įdomia veikla. Per kelias pamainas vasaros stovyklose turi galimybę pabūti tikrai nemažai jaunųjų šaulių. Apgyvendinami ir palapinėse, ir kareivinėse, pasieniečių mokykloje, kariuomenės poligonuose, įgulose, daug būna gamtoje, mankštinasi, sportuoja, treniruojasi. Jaunųjų šaulių vasaros stovyklos rengiamos jau daugybę metų. Jos taip pat rengiamos ir per pavasario, žiemos atostogas. Būna ir vienos dienos stovyklų.
Jaunieji šauliai mokosi rikiuotės pagrindų, kultūringo elgesio taisyklių ir kt. Jie rengiami pagal pakopinio ugdymo sistemą. Yra keturios pakopos, pradedama nuo mažiausios, kasmet vyksta pakopinio rengimo stovyklos, vaikai laiko įskaitas, atlieka užduotis ir pakeliami aukštesnėn pakopon.
Jaunieji šauliai dalyvauja žygiuose, mokosi orientuotis vietovėje, užsimaskuoti ir kitų dalykų. Baigę 1–2 pakopą jau įgyja teisę nešioti šaulio uniformą. Apie pusę rinktinės jaunųjų šaulių sudaro merginos.
Šaulių veikla visokiais būdais populiarinama mokyklose, taip siekiant pritraukti kuo daugiau vaikų. O sąjungos tikslas ir siekis – kad kuo daugiau jaunuolių paskui pasirinktų studijas karo akademijoje ir susietų gyvenimą su kariuomene. Daugelis šaulių nuo 18 metų pasirenka tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP).
Labai daug kas priklauso nuo jaunųjų šaulių būrelių vadovų, jų užsidegimo, aistros šiam darbui. Rinktinės vado pavaduotojas S. Andriušis paminėjo kaip itin aktyviai dirbančią Kazlų Rūdos kuopą. Ji atsikūrė prieš porą metų, bet dirba tikrai aktyviai, nes vadas atsidavęs, mėgsta tai, ką daro.

 

 

Svarbi mokymų dalis – rikiuotė: stovėti pasitempus, pasisukti, raportuoti, duoti komandas, žygiuoti ir t. t.

Svarbi mokymų dalis – rikiuotė: stovėti pasitempus, pasisukti, raportuoti, duoti komandas, žygiuoti ir t. t.

Patriotiškų entuziastų organizacija
Nuo pernai lapkričio pradėjęs rinktinės vado pavaduotoju dirbti S. Andriušis sąjungai priklauso jau 7 metai. „Mano pareigybė yra etatinė, štabe turime tris etatus, o visi kiti dirba savanoriškai visuomeniniais pagrindais. Tai iš tiesų entuziastų organizacija. Čia ateina žmonės, kurie nori prisidėti prie krašto gynybos.“
Sąjungoje yra daug veiklos ne tik su šautuvu. Organizuojamos įvairios pratybos su policija, valstybės sienos apsaugos tarnyba. Kuopoms priklauso visi: ir jaunieji, ir suaugę šauliai, bet dirba ir mokosi jie atskirai. Visi kartu susitinka tik per šventes, šventinėse rikiuotėse. Šauliai tradiciškai dalyvauja visuose valstybinių švenčių minėjimuose, žygiuoja šventinėse rikiuotėse. Birželio 24 dieną minima ir Šaulių diena.
Šaulių sąjunga – savanoriška organizacija, taigi patys žmonės noriai dalyvauja, o štabas jiems tik padeda. Jaunimas ir „Feisbuke“ randa informacijos, juos patraukia uniformos, didelis užimtumas gamtoje, rengiamos stovyklos, kurios būna nemokamos. Vaikai išmoksta daugybės gyvenime naudingų dalykų, taip pat mylėti Tėvynę.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.