Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Ant palangių – pavasario pranašai

Sulig dienos ilgėjimu jaučiamas ir pavasario artėjimas. Sėklomis prekiaujančios parduotuvės kasdien vis daugiau sulaukia lankytojų – ne tik besmalsaujančių, naujienomis besidominčių, bet ir perkančių. O namuose ant palangių rikiuojasi daigyklos su jau išsikalusiais prieskoninių daržovių daigeliais, į žemę subertomis ilgesnės vegetacijos augalų sėklomis.
Apsilankę Marijampolės „Sėkluvos“ ir „Žalios stotelės“ parduotuvėse tikrai pajusite pavasario dvelksmą ir sunkiai atsispirsite jo neįsileisdami į savo namus. Juolab kad pirkėjų dar neapgultos pardavėjos išsamiai atsakinėja į klausimus, patarinėja, siūlo išbandyti naujienas.

 

Sidona Puškorienė siūlo išbandyti naujų veislių sėklas.Violetinė – šių metų spalva
Plačiai išsidėsčiusi praėjusių metų gruodį duris Vilkaviškio gatvėje atvėrusi parduotuvė „Žalia stotelė“ sodininkus vilioja gausiu sėklų, žemės, trąšų, daržo dirbimo įrankių, sodo puošmenų asortimentu.
– Šiemet siūlome net 59 naujienas, – supažindindama su centru sako jo vadovė Sidona Puškorienė. – Retai kuris pirkėjas, rinkdamasis jau žinomas veisles, nesusidomi naujų formų, spalvų, skonių augalais.
Tie, kurie nori būti madingi ne tik aprangos ar interjero srityse, bet ir darže, be abejo, pasisodins violetinės spalvos daržovių, nes violetinė – šių metų favoritė! Tamsiai violetinės paprikos, pomidorai, salotos, Pekino kopūstai, kalafiorai, ropės, ridikai, morkos ir kt. išsiskiria iš visos paletės sėklų pakelių. Sakoma, kad violetinės spalvos daržovėse, vaisiuose gausu augalinių komponentų, saugančių nuo insulto ir gerinančių atmintį. Juose daug ir antioksidantų, kurie atlieka apsaugines organizmo funkcijas ir užkerta kelią senėjimo procesams.

Pats laikas sėti paprikas
Kadangi paprikų vegetacijos laikas yra ilgas – sėkla išdygsta ir išauga iki daigo per 60–80 dienų, jas kai kurios šeimininkės pasėja labai anksti – sausio viduryje. UAB „Sėkluva“ parduotuvėje V. Kudirkos gatvėje dirbanti Zita Butkauskaitė prisipažino jas į žemę įbėrusi sausio 6 d.
– Jeigu sėsite vėliau, prieš sėją paprikų sėklas pamirkykite vandenyje, o jeigu sėklos nebeicuotos, į vandenį įberkite kalio permanganato ir palaikykite keletą valandų. Išbrinkusios sėklos greičiau sudygs. Kadangi paprikos nemėgsta bet kokio šaknų judinimo, jų nesėkite į lovelius ir nepikiuokite, o po vieną pasėkite į durpinius vazonėlius, su kuriais užaugintus daigus įsodinsite ir į dirvą, – pataria Zita, pastebėdama, kad į durpinius vazonėlius reikėtų sėti ir agurkų, arbūzų sėklas, nes jos taip pat nemėgsta persodinimo.
Z. Butkauskaitė būtinai siūlo išbandyti ankstyviausios veislės paprikas „Bixio F1“, vidutinio ankstyvumo „Kadmio F1“, geltonąsias „Kromo F1“, naujas aštrąsias „De Cayenne“.
Ypač didelis paprikų pasirinkimas „Žalioje stotelėje“: ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo, saldžiųjų, aštriųjų, vidutiniškai aštrių, nuo smulkučių iki kubo formos.
– Populiariausios hibridinės veislės, atsparios ligoms: madingosios violetinės spalvos „Oda“, geltonos „Garnet“, raudonos „Maratas H“ ir „Lamuyo H“, oranžinės „Gourmet H“. Naujiena „Bendigo H“. Ankstyvos ir labai ankstyvos aštriosios „Kilian“, „Draky H“, „Jalapeno H“, – vardija S. Puškorienė.

Pomidorai –  kiekvienam skoniui
Netruks ateiti ir pomidorų sėja. Jų pasirinkimas kiekvienam pagal skonį – įvairių aukščių, spalvų, ankstyvųjų, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvųjų veislių, užauginančių nuo labai mažų iki kilograminių vaisių.
Iš populiariausiųjų „Žalios stotelės“ centro direktorė mini „Polfast H“, „Promyk H“, „Abellus H“, „Jasminia H“, „Esmira H“, „Corsaro H“, „Coutry Taste H“, „Bruklyn H“ ir kt.
Mėgiami smulkiavaisiai, vadinamieji kokteiliniai, pomidorai: „Raisa H“, užauginantys iki 22 kekių, žemaūgiai avietiniai „Malinowy Kapturek“, žalios spalvos „Limetto H“, elitiniai „Rubinka“, aukštaūgiai, beveik juodi „Indigo Rose“ ir kt.
Naujiena – mėsingieji, krepšelio formos „Borsalina H“, vidutinio ankstyvumo aukštaūgiai avietinės spalvos „Gaiardo H“.
„Sėkluvos“ parduotuvėje pomidorų naujiena – rožinės spalvos „Honey Moon F“, slyviniai „Pandorino F“, kiaušinio formos „Moretto“, didelius vaisius užauginsiantys „Saraceno F“, juodos spalvos „Sibarita“, kekiniai „Spartaco“ ir „Celesteen“.
Pomidorai daiginami loveliuose, juos, priešingai negu paprikas, netgi būtina persodinti, kad sustip­rėtų šaknys ir sutvirtėtų stiebai, o į dirvą sodinti gulsčius.

Mėgstantiems įvairovę
– Nebijokite pasisėti kukurūzų „Tasty Sweet“, „Minigold“, – pataria S. Puškorienė. – Iš pradžių į šiltnamį, tuo pat metu, kaip ir pomidorus, o paskui į lauką. Galima ir iš karto lauke, tačiau vėliau subręs. Taip pat madingų lapinių kopūstų, kuriais galite papuošti ir gėlyną: „Kapral“, „Nero Di Toscana“, „Fizz“ (naujiena, panašūs į darželių gėles žiles).
Nepamirškite moliūgų: aliejinių, muskusinių. Jų yra įvairių formų ir skonių. Kvapnieji „Orange Summer H“, vieno kąsnio dryžuotieji „Sweet Dumpling“.
Koks daržas be morkų! Iš daugelio veislių S. Puškorienė išskiria ne naujas, bet, pasak jos, labai geras „Napoli H“, taip pat ridikėlių formos – apvalias – „Rondo“ ir naujieną – saldžiąsias „Oneira“. Beje, morkų sėklas patariama berti į tik ką išdirbtą, nespėjusią išdžiūti žemę.
Naujienas – baltuosius baklažanus „Clara F1“, violetinius ir geltonuosius kalafiorus – rasite „Sėkluvoje“. Gurmanams pardavėja čia pasiūlys pasisodinti ir daugiamečių smidrų „Mary Washington“ arba gelteklių, kurių šaknys – nesubrendusio riešuto skonio.

Pasirinkimas įvairiam skoniui: pagal dydį, formą, spalvą, savybes.Metų gėlė – serentis
Daiginimui S. Puškorienė siūlo specialius mini šiltnamius arba daigyklas, kurie ne tik patogūs, bet ir išvaizdūs.
– Vasario pabaigoje į juos galima pasisėti šakninių salierų, porų, o kovą – svogūnų (būtinai didžiųjų saldžių „Globo“). Ankstyviausia salota – „Grand Rapidus“, traški, „ledinė“ „Frillice“, o naujiena – be abejo, violetinė ąžuolalapė „Bellino“. Mėgstantiems želmenis siūloma daiginti lapinius burokėlius, ožrages, saulėgrąžas, žirnius, lapinius ridikėlius, porus, spindulines pupuoles. O įvairiaspalvės salotos šiemet subertos į 23 cm skersmens diskelius, kuriuose sėklos sudygsta tolygiai, auga viena kitos neužstelbdamos.
Dabar pats laikas pasisėti ir gėlių: begonijų, šlamučių, dichondrų, sulfinijų, lobelijų, salvijų, pelargonijų.
Beje, šių metų madingiausia gėlė, pasak S. Puškorienės, bus serentis – įvairių spalvų, dydžių, nelepus augalas. Blizgieji serenčiai ne tik gėlė, bet ir apsauga, todėl juos patariama sodinti ir šiltnamyje, ir tarp lauko daržovių. Nors dažniausiai serenčiai sėjami tiesiai į dirvą, bet sėklas sudaiginus patalpoje krūmeliai bus tvirtesni, o žiedai prasiskleis daug anksčiau nei įprastai ir žydės ilgiau.

„Pigesnės – nebūtinai prastesnės“
– 20 sėklų gali kainuoti ir 87 ct, ir 3,98 Eur, – pastebi „Sėkluvoje“ dirbanti Zita. – Elitinės profesionalios linijos, kurių daigumas yra 97–98 procentai, kainuoja brangiau, neprofesionalios pigiau – 40–95 centus. Vis dėlto pigesnės – nebūtinai prastesnės, tiesiog pakuotėje gali būti mažiau sėklų. Visada labiau apsimoka pirkti didesnį kiekį. Pavyzdžiui, 20 agurkų sėklų kainuoja 2,25, o 100 vėlyvosios „Cantara“ veislės – 5,1 Eur. Sodininkai taip ir kooperuojasi – vienas nusiperka vienos veislės, kitas – kitos, o paskui dalijasi. Arba dalį pasėjus, kitas galima pasilikti kitiems metams.
Daug ar mažai kainuos sėklos, bet pačių užsiaugintos daržovės vis tiek bus ne tik pigesnės, bet ir skanesnės. O koks malonus rūpestis stebėti besikalantį, bręstantį daigelį ir laukti derliaus!

2018 02 03

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.