Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Atsargumo ir saugumo priemonių niekada nebūna per daug

Antivirusinės apsaugos pioniere vadinama slovakų informacinių technologijų saugumo kompanija ESET, remdamasi kompanijos duomenimis, yra viešai paskelbusi, kad beveik pusė (48 proc.) skaitmeniniame pasaulyje užfiksuotų duomenų pažeidimų atvejų yra susiję su kenkėjiška veikla. Šios kompanijos specialistų tyrimų duomenimis, daugiau kaip pusė – net 59 proc. skaitmeninių duomenų pažeidimų atvejų yra susiję su programišių naudojamomis kenkėjiškomis programomis. Įsilaužimai į duomenų bazes ir asmenines paskyras sudaro 23 proc. kenkėjiškos veiklos atvejų. Likusieji dar 18 proc. priskiriami socialinei inžinerijai, kai žmogus paveikiamas emociškai, pavyzdžiui, policijos pareigūnais prisistačiusių sukčių, kuriems slapti prisijungimo vardai ir kodai padiktuojami tiesiog dėl netikėtumo efekto ir patiklumo. Juolab kad sukčiai yra labai išradingi ir nuolat ieško naujų būdų ir scenarijų, kaip iš potencialių aukų išvilioti svarbius duomenis ar kaip jas priversti sumokėti už svarbią informaciją.
Taigi kaip savo kompiuterius ir kitus skaitmeninius įrenginius apsaugoti nuo programišių kenkėjiškos veiklos ir kaip patiems virtualioje erdvėje apsisaugoti nuo sukčių?

*Į šį klausimą atsako Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyrius viršininkas Liutauras SINKEVIČIUS.
Pirmiausia noriu priminti, kad mūsų šalyje nuo šių metų gegužės 25 d. pradėtas taikyti Europos Sąjungos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, sugriežtinęs asmens duomenų apsaugos tvarką. Taigi visi – įmonės, besinaudojančios kompiuteriais ir įvairia skaitmenine įranga, taip pat eiliniai piliečiai turėtų atminti, kad privalome tinkamai saugoti asmens duomenis.
Svarbiausia, ką turime žinoti apie duomenų apsaugą – kad asmens duomenys gali būti bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta. Populiariausi duomenys yra vardas, pavardė, asmens kodas, tačiau asmens duomenimis gali būti ir nuotrauka, dabartinės ar ankstesnės gyvenamosios vietos adresas, darbovietės pavadinimas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, elektroniniai laiškai, banko sąskaitos numeris, mokėjimo kortelių duomenys, informacija, susijusi su religiniais įsitikinimais, sveikata, IP adresas, artimųjų vardai ir pavardės ir taip toliau. Visa tai privalu atidžiai saugoti. Ir ne tik dėl jau minėto Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo. Mums, policijos pareigūnams, žinoma daugybė atvejų, kai netinkamai saugomi ar tiesiog kažkam atskleisti asmens duomenys, patekę į nesąžiningų asmenų, pavyzdžiui, sukčių, rankas, tampa nusikaltimų įrankiais. Jokia paslaptis, kad telefoniniai sukčiai ieškodami aukų naudoja telefonų knygose ir virtualioje erdvėje skelbiamus telefonų numerius. Į nusikaltėlių akiratį gali patekti net jūsų iniciatyva virtualioje erdvėje, pavyzdžiui, skelbimų portale, prie asmeninio skelbimo paskelbtas jūsų mobiliojo ryšio telefono numeris. Tad jei virtualioje erdvėje skelbėte savo telefono numerį, privalote būti ypač budrūs ir atsargūs, nes gali būti, kad po kiek laiko sulauksite, pavyzdžiui, banko darbuotojais ar policijos pareigūnais apsimetusių telefoninių sukčių skambučių.
Ypač griežtų saugumo priemonių privalo imtis ir įmonės, kuriose veiklos tikslais kaupiama daug asmens ir kitų svarbių duomenų. Programišiams ir sukčiams, kad galėtų įsilaužti į jūsų turimas paskyras, duomenų bazes ar net banko sąskaitas, kartais užtenka išgauti tik dalelę svarbios informacijos. Taigi teisę prieiti prie svarbių duomenų privalėtų turėti tik tie darbuotojai, kuriems jie yra reikalingi darbo funkcijoms atlikti.
Kitas dalykas – sukauptų duomenų saugumui garantuoti juos derėtų perkelti į slaptažodžiu apsaugotą kompiuterį. Be to, tokiems duomenims reikėtų suteikti pseudonimus ir juos šifruoti, tuomet praradę šifruotus duomenis galėtume tikėtis, kad pašaliniai asmenys jų neįstengs iššifruoti.
Kompiuteriais dirbantys asmenys privalo žinoti, kad kompiuteriai nė minutei negali būti palikti be priežiūros, nes juos pačius ar juose esančius duomenis tiesiog gali kažkas pavogti. Atidžiau turėtų būti saugomi ir asmeniniai nešiojamieji kompiuteriai, nes vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės juos trumpam palieka kavinėse, automobiliuose. Jeigu jau tenka kompiuterį palikti automobilyje, tai bent nelaikykite jo ant sėdynės, o įdėkite į bagažinę, kad kompiuteris nekristų į akį vagims. Eiliniai vagys dažniausiai taikosi tik į konkrečius daiktus – kompiuterius, telefonus, planšetes, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad pavogę tokį daiktą jie nesumanys pabandyti neteisėtai panaudoti jame saugotų duomenų. Kitas dalykas – jei neturite kopijų, gali būti, kad jūs negrįžtamai prarasite pavogtame kompiuteryje ar telefone saugotą informaciją, nuotraukas ir t. t. Tad vien jau dėl to turėtumėte tinkamai saugoti savo daiktus ir kitą turtą.
Kalbant apie kompiuteriuose kaupiamų duomenų apsaugą pirmiausia, be abejo, turėtume įsidiegti patikimas antivirusines programas, susikurti ir naudoti tik stiprius slaptažodžius. Be to, svarbu įsisavinti pagrindines „Windows“ ir „Linux“ komandas, suprasti jungtis, kuriomis jūsų įrenginiai jungiasi prie interneto, žinoti, kokios paslaugos ir susijungimai yra standartiniai, o kurie gali būti potencialios grėsmės. Dar vienas labai svarbus dalykas – tinkama elektroninio pašto apsauga.
Siekiant tinkamai apsaugoti kompiuteryje sukauptus duomenis, nederėtų visą svarbią informaciją patikėti vienam įrenginiui. Juolab kad kompiuteriai taip pat genda, juos gali pavogti. Taigi svarbius dalykus reikėtų nusikopijuoti ir laikyti kitur, pavyzdžiui, diskinėje namų saugykloje. Kopijas galima pasidaryti ir saugoti nešiojamuose išoriniuose USB diskuose, bet šiuo metu viena iš patikimiausių duomenų saugojimo alternatyvų yra vadinamoji debesų saugykla.
Apibendrindamas norėčiau pasakyti, kad naudojantis kompiuteriu svarbiausia laikytis elementarių saugumo taisyklių: nesiųsti ir neatskleisti duomenų nepažįstamiems asmenims, neatsakinėti į keistus elektroninius laiškus, neatidarinėti prie gaunamų laiškų prisegtų nežinomų priedų. Be to, svarbu socialiniuose tinklalapiuose neskelbti informacijos, kurią prieš jus galėtų panaudoti blogų tikslų turintys asmenys.
Dar kartą primenu, kad nei bankų darbuotojai, nei policijos ir finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybų darbuotojai niekuomet gyventojų neprašo atskleisti slaptų internetinės bankininkystės prisijungimo kodų ir slaptažodžių.
Visada kilus abejonėms skambinkite į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.