Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje

Šalies mokslininkų teigimu, atsinaujinantys energijos ištekliai (AEI), jų efektyvus naudojimas ir plėtra yra vienas iš esminių darnios nacionalinės energetikos strategijos tikslų, kurių įgyvendinimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, didina energijos tiekimo patikimumą ir mažina šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą. Šių išteklių naudojimas mažina energijos gamybos sąnaudas, gerina gyvenamosios aplinkos kokybę, sukuria darbo vietas, taip pat didina užimtumą regionuose ir mažina socialinę atskirtį.
Siekti AEI panaudojimo plėtros Lietuvai aktualu ir dėl Europos Komisijos iškeltų klimato ir energetikos sričių tikslų, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m. Svarbiausi iš jų – Europos Sąjungoje (ES) sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį bent 20 proc., palyginti su 1990-aisiais, ir pasiekti, kad 2020 m. AEI dalis sudarytų bent 20 proc. bendro galutinio ES energijos naudojimo. Be to, 2014-ųjų spalį ES vadovai susitarė dėl naujų 2030 m. klimato ir energetikos tikslų, nutardami išmetamą šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį sumažinti 40 proc., palyginti su 1990 m. ir ne mažiau kaip 27 proc. visos sunaudojamos energijos gauti iš atsinaujinančių išteklių.

Vėjo jėgainių gaminama elektros energija yra pigiausia.Vėjo energetika
Europos Komisijos tyrimų duomenimis, vėjo energijos panaudojimas reikalauja beveik tokių pačių kapitalo investicijų, kaip ir branduolinės energijos, tačiau nereikia jokių kuro sąnaudų. Pagal gamybinių kaštų lygį vėjo elektrinių energija konkurencinga įprastiniu būdu pagamintai elektros energijai. Tačiau, įvertinus išorinius kaštus, ji akivaizdžiai pranašesnė prieš kitus jos gamybos būdus. Tad Europos vėjo energijos asociacijos ir „Greenpeace“ paskelbtame bendrame dokumente prognozuojamas tolesnis spartus vėjo pramonės augimas, lyginamųjų investicijų mažėjimas, vėjo elektros kainos mažėjimas ir spartus naujų darbo vietų augimas vėjo pramonėje.
Lietuvoje vėjo energijos potencialas buvo įvertintas tik 2000-aisiais, vykdant Jungtinių Tautų plėtros programos (UNDP) Baltijos šalių vėjo energetikos plėtros programos rengimo darbus. Mat atgavus Nepriklausomybę, šalyje veikė Ignalinos atominė elektrinė ir elektros energijos buvo pagaminama daugiau nei sunaudojama. Po 2000-ųjų spartų vėjo energetikos šuolį paskatino šalyje sukurta šio energetikos sektoriaus skatinimo sistema ir prioritetinių zonų jos plėtrai įteisinimas.
Pirmoji moderni 630 kW galios vėjo elektrinė buvo pastatyta 2004 m. Lietuvos pajūryje, Vydmantuose, o 2006-aisiais jau buvo įrengtas pirmasis vėjo jėgainių parkas, kuriame veikė penkiolika 2 MW galios elektrinių. Iki 2015 m. pabaigos Lietuvoje buvo įrengta 17 vėjo jėgainių parkų, kurių galia sudarė 424 MW. Juose pagaminta elektros energija tuomet sudarė apie 6,8 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (trumpiau – ESO), „Suvalkiečiui“ pateiktais duomenimis, Marijampolės apskrityje pirmasis gamintojas, turintis vėjo elektrinę, elektros energijos pardavimo sutartį su energetikais pasirašė 2011 m. rugsėjį. Ši vėjo jėgainė yra pastatyta Marijampolės savivaldybės teritorijoje, o jos galia – 0,25 MW.
Šiuo metu Marijampolės apskrityje yra 27 gamintojai, kurie energiją gamina vėjo elektrinėse, ir 85 gamintojai, kurie energiją gamina saulės elektrinėse. Šie gamintojai savo pagamintą energiją parduoda ESO arba kitiems tiekėjams.
Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad pigiausia energija yra pagaminama būtent vėjo elektrinių parkuose, todėl siekiant Lietuvoje įgyvendinti planuojamus AIE plėtros rodiklius tolesnė elektros energijos gamybos iš AIE plėtra siejama su vėjo energetika sausumoje ir jūroje.

Saulės elektrinių plėtros tikimasi gyventojus skatinant tapti gaminančiais vartotojais. Saulės energetika
Lietuvos mokslininkų teigimu, Lietuvos gyventojų požiūris į saulės energetiką kiekvienais metais gerėja. Žmonės vis daugiau domisi saulės kolektorių sistemomis ir jų teikiama nauda, tačiau spartesnę plėtrą stabdo santykinai didelė šių sistemų kaina ir ilgas atsipirkimo laikas. Todėl jau keleri metai Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas teikia paramą saulės sistemoms įrengti. Individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose teikiama 50 proc. parama, o saulės kolektoriams ir elektrinėms įrengti visuomeninės paskirties pastatuose (mokyklose, ligoninėse, sanatorijose ir pan.) skiriama 50–100 proc. subsidija.
Nuo 2015 m. Lietuvoje pradėjo veikti elektros energijos dvipusės apskaitos sistema. Tai skirstomojo elektros tinklo operatoriaus administruojama sistema, kurios privalumais gali naudotis tik gaminantys vartotojai, kai namų valdos prieigose yra įrengtos ne didesnės kaip 10 kW galios, o biudžetinių ir viešųjų įstaigų statiniuose – ne didesnės kaip 50 kW galios jėgainės – saulės šviesos energijos elektrinės.
Lietuvoje Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ne didesnės nei 10 kW įrengtosios galios elektrinėse pagaminta perteklinė elektros energija superkama už nustatytą fiksuotą tarifą.

Lietuvos gyventojai kol kas saulės energiją daugiausia naudoja namų ūkyje naudojamam vandeniui šildyti.Situacija
Šalies Energetikos ministerijos „Suvalkiečiui“ pateiktais duomenimis, 2016 m. Lietuvoje naudojant AEI pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 1962,5 GWh. Daugiausia elektros energijos buvo pagaminta vėjo jėgainėse – 54,4 proc. ir hidroenergijos elektrinėse – 22,1 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 19,6, proc., o saulės elektrinėse – 3,4 proc.
2017 m. elektros energijos gamyba iš AEI tolygiai didėjo iki 2450 GWh. Daugiausia elektros energijos pagaminta vėjo jėgainėse – 55,4 proc. ir hidroenergijos elektrinėse – 23,4 proc. Biokuro elektrinėse pagamintas elektros energijos kiekis sudarė 15,2 proc., o saulės elektrinėse – 2,7 proc.
Šiuo metu Lietuvoje yra instaliuotos 2872 elektrinės, turinčios leidimus gaminti elektros energiją iš AEI. Šių elektrinių bendra suminė įrengtoji galia siekia – 824,969 MW:
• 2553 saulės elektrinės – 80,35 MW;
•168 vėjo elektrinių (parkai) – 517,04 MW;
•12 kietosios biomasės elektrinių – 64,95 MW;
•38 biodujų elektrinės – 34,72 MW;
•99 hidroenergijos elektrinės – 127,909 MW.

Seimo priimtoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta 70 proc. suvartojamos elektros energijos ir beveik pusė (45 proc.) – iš AEI, daugiausia – vėjo. Numatoma, kad 2050 m. visa Lietuvos poreikiams reikalinga elektra bus pagaminta Lietuvoje iš AEI.
Energetikos ministerija informuoja, kad elektros energijos, gaminamos iš AEI plėtrai, palaipsniui bus didinimas elektros energijos vartotojų, galinčių pasigaminti elektros energiją savo reikmėms, skaičius. Tikimasi, kad iki 2020 metų sukūrus palankią investicinę aplinką šalyje bus jau ne mažiau kaip 34 tūkst. elektros energijos vartotojų, naudojančių gaminančio vartotojo schemą.
Siekiant šių ambicingų tikslų, Aplinkos projektų valdymo agentūra šių metų liepos mėnesį planuoja skelbti kvietimą teikti paraiškas AEI panaudojimui individualiuose namuose, tarp jų ir saulės elektrinių įrengimo kompensavimui. 2018 m. numatytas paramos biudžetas šiam kvietimui 3,3 mln. eurų.
Numatoma, kad buitiniai vartotojai galės gauti fiksuotą kompensaciją už įrengtą elektrinės galią (kilovatus). Kompensacija bus teikiama ir už per praėjusius 3 metus įrengtas elektrines, ir per ateinančius kalendorinius metus planuojamas įrengti elektrines. Iš viso iki 2020 m. numatytas paramos biudžetas yra 20 mln. eurų.
Marijampolės apskrityje, ESO duomenimis, 2018 m. gegužės mėnesį buvo vienas komercinis ir 19 buitinių gaminančių vartotojų, kurie savo pagamintą energiją tiekia į tinklą ir vėliau atgauna už naudojimosi tinklais kainą. Tokių gaminančių vartotojų (saulės elektrinių) galia yra 139 kW (mažiausia elektrinės galia 4,77 kW, didžiausia elektrinės galia 20 kW).
Didžiausios gamintojo saulės elektrinės Marijampolės apskrityje instaliuota galia yra 1,48 MW, o ši elektrinė įsikūrusi Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje.
Iš viso Lietuvoje, 2018 gegužės mėnesio duomenimis, buvo 675 gaminantys vartotojai (649 buitiniai klientai, 26 komerciniai klientai), kurių elektrinių suminė galia yra 5,4 MW.
ESO duomenimis, per paskutinius dvylika mėnesių Marijampolės apskrityje neatsirado naujų gamintojų (t. y. nei vėjo, nei saulės elektrinių), kurie pagamintą elektros energiją parduotų energetikams.

Gamintojai (vėjo elektrinės)
(įprastai energiją parduoda)
Gamintojai
(saulės elektrinės)
(įprastai energiją parduoda)
Gaminantys vartotojai (saulės elektrinės)
(įprastai energiją gaminasi savo reikmėms)
Elektrinių kiekis Lietuvoje, vnt.
Elektrinių kiekis Marijampolės apskr., vnt.
143

27

1973

85

675

20

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2011-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2011-12-31, MW
18,665

1,4

0,1839

0,058

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2014-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2014-12-31, MW
34,2325

3,53

55,2754

1,6248

Įrengtoji galia Lietuvoje iki 2017-12-31, MW
Įrengtoji galia Marijampolės apskr., iki 2017-12-31, MW
71,094

6,705

67,2099

3,8107

Elektros energijos gamyba iš AEI Lietuvoje ir Marijampolės apskrityje.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.